Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį, 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. birželio 22 d., 15.30 val. – 2016 m. birželio 22 d., 16.00 val., Šiauliuose, Rūdės g. 14, būdamas parduotuvėje „Maksima“ tyčia rankomis atsuko septynių vienetų „Coca Cola“ limonado buteliukų kamščius, tokiais veiksmais tyčia sunaikino parduotuvei priklausančias prekes, padarydamas 5,04 eurų materialinę žalą.

Be to, V. J., vedant asmenį į tarnybinį automobilį, atsisakė vykdyti Šiaulių AVPK pareigūnų tyrėjo T. S. ir tyrėjo R. Š., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėtus policijos pareigūnų nurodymus – reikalavimą eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą.

Be to, V. J. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pasiaiškinime prie protokolo V. J. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes nieko blogo nepadarė.

Bylos nagrinėjime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. nedalyvavo, byloje pateiktas VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninės“ 2016 m. liepos 19 d. raštas, jog V. J. gydosi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje (b. l. 11). V. J. nustatyta diagnozė – demencija, sergant Pick‘o liga. Dėl gydymo trukmės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika pateikti duomenų negalėjo (b. l. 27). Atsižvelgiant į išdėstytas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes byla nagrinėtina asmeniui nedalyvaujant.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos (ATPK 19 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje (ATPK 250 str. 3 p.).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 d.). Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu dėl ATPK 50³ str., 187 str. 2 d., 174 str. numatytų pažeidimų negalima (ATPK 250 str.). Tai pagrindžia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai.

2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja R. J. paaiškino, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jos vyrui V. J. diagnozuota liga, kuri žaibiškai progresuoja - per 3–4 metus nelieka žmogaus. Nuo birželio 22 d. V. J. guli psichiatrinėje ligoninėje, stebimas 24 val. per parą. Jos vyrą gydo centrinės poliklinikos gydytoja E. Š.. Liga duoda neadekvatų elgesį. Gydymo šiai ligai nėra - liga nepagydoma ir nepristabdoma. Yra gydoma tik emocinė žmogaus būsena, leidžiami raminamieji vaistai ir stebimas žmogus. V. J. būklė sparčiai prastėja, jis visiškai nebesusitvarkė su savo individualia įmone, todėl R. J. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl vyro neveiksnumo. Vyras nebėjo į darbą, nes nebesuprato, kad reikia įsijungti kompiuterį. Dėl šios ligos vyras nebegali vairuoti, nes VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikoje jam atėmė teises ir informaciją apie tai išsiuntė VĮ „Regitra“. V. J. nerimastingas, nuolatos einantis. Vyras nebežino vaikų vardų, sako, jog gyvena pas mamą, nors mama jau mirusi, pats nenusiprausia. Vyras nesupranta, ką padarė parduotuvėje „Maxima“. V. J. parduotuvėje „Maxima“ atsukinėjo kamštelius, nes žaidė žaidimą, norėjo rasti laimėjimą. Dėl šių veiksmų V. J. sulaikė apsauga. R. J. jis paskambino, kai buvo policijoje, nes nesutiko iš karto sumokėti už padarytą žalą. V. J. nesuprato, apie ką kalbama.

Teismo posėdžio metu R. J. pateikė medicininį pažymėjimą, išduotą VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojos L. Š., kuriame nurodyta, kad V. J. diagnozuota lėtinė įprogresuojanti liga - frontotemporeline demencija. Dėl šio sutrikimo tikslinga vertinti paciento veiksnumą (b. l. 30).

Taip pat R. J. teismo posėdžio metu pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiųstą Psichikos sveikatos centro 2016-06-23 išvadą dėl V. J. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurios pagrindu ji turinti kreiptis į teismą (b. l. 31-33). Į teismą R. J. dėl neveiksnumo pripažinimo žadėjo kreiptis greitu metu. Išvadoje nurodyta, kad V. J. kai kuriuos sprendimus geba priimti iš dalies, kitais atvejais negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

2016 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas T. S. paaiškino, kad jie gavo pranešimą, jog parduotuvėje „Maxima“ yra agresyviai besielgiantis pilietis. Nuvykę į parduotuvę minėtą pilietį rado apsaugos poste. Išsiaiškino, kad asmuo sugadino 7 „Coca Colos“ buteliukus juos atidarydamas. Minėti daiktai realizacijai buvo nebetinkami. Jie paprašė to asmens pateikti asmens dokumentą, paaiškino, ką jis padarė, pasakė, kad reikės vykti į policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti. Tačiau minėtas asmuo asmens dokumento jiems nepateikė ir pradėjo šaukti, kad jis niekur nevyks. Jie jam pasakė, kad reikia vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, kad už tai yra numatyta atsakomybė, kad gali būti panaudota fizinė prievarta. Minėtas asmuo į tai visai nereagavo, elgėsi neadekvačiai, muistėsi, buvo sunku suprasti, ką jis kalba, į pareigūnų užduodamus klausimus neatsakinėjo, nereagavo, bandė nuo durų nustumti kolegą pareigūną, norėdamas pabėgti iš parduotuvės. Prieš šį asmenį buvo panaudota specialioji priemonė - antrankiai, asmuo buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Einant „Maximos“ automobilių aikštele link automobilio jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, keikėsi. Pareigūnai šį asmenį pristatė į policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti. Pareigūnai galvojo, kad asmuo gali būti neblaivus, tačiau patikrinus neblaivumą, pasirodė, kad jis blaivus (V. J. blaivumą įvykio metu įrodo asmens blaivumo testas, atliktas 2016 m. birželio 22 d., 16.05 val., kuriuo V. J. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 7). Vizualiai nelabai matėsi, kad asmuo yra psichiškai nestabilus. Jis buvo agresyvus.

2016 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas T. K., „Maxima“ parduotuvės apsaugos darbuotojas, paaiškino, kad per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip pilietis prasuko 7 „Coca Cola“ buteliukus. Vienas iš apsaugos darbuotojų nuėjo paklausti to žmogaus, ką jis ten daro, kodėl gadinamas turtas. Pilietis pasakė, kad jis „turi kamštuką ir ieško laimingų buteliukų“. Jam buvo liepta susimokėti, tačiau pilietis atsisakė. Asmuo buvo nuvestas į apsaugos postą. Kadangi žmogus buvo nusiteikęs agresyviai, iš karto buvo paskambinta į policiją, buvo surašytas poėmio protokolas dėl sugadinto turto. Kol apsaugos darbuotojai bendravo su tuo asmeniu, bendravimas nebuvo normalus. Asmuo buvo nusiteikęs agresyviai, bandė sprukti iš apsaugos posto, stumdėsi, keikėsi. Matėsi, kad žmogus gali būti su negalia. Nors elgėsi agresyviai, alkoholio kvapo nesijautė. Tas žmogus buvo nenuspėjamas. Jis puolė, stūmė, bandė bėgti pro duris ir panašiai. Kai atvyko policija, tas žmogus stumdėsi, keikėsi. Jam buvo išvardintos jo teisės, tačiau jis nereagavo, todėl buvo uždėti antrankiai ir jį išsivežė. Tas asmuo minėtoje „Maximos“ parduotuvėje lankėsi dažnai. Jis yra turėjęs konfliktą su kitu pirkėju. Jis netipiškas, keistas žmogus.

Byloje Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. liepos 11 d. pateiktame R. J. prašyme nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-2610-1028/2016 detaliai išvardinta jos vyro V. J. ligos eiga, kuri pagrįsta papildomai į bylą pateiktais medicininiais dokumentais. Minėtame prašyme nurodyta, jog V. J. yra neįgalus asmuo, sergantis psichine liga - frontotemporeline demencija (mišrus elgsenos ir semantinis variantas). Ši liga pasireiškia protiniu atsilikimu, kuomet ligonis nebegali kontroliuoti savo veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokie ligoniai yra izoliuojami tik tuomet, kai pradeda kelti pavojų savo ir kitų sveikatai. Šiuo metu progresuojant ligai sparčiai keičiasi ligonio elgesys. Protinės būklės mini tyrimas per puse metų nukrito nuo 28 balų iki 18 balų. Jis tapo agresyvus, nesugeba sukoncentruoti dėmesio, labai greitai supyksta, yra dirglus, miegas sutrikęs, nuolat žingsniuoja be sustojimo (betikslis vaikščiojimas trumpomis distancijomis aplink gyvenamąją vietą, pvz.: neša po vieną popieriaus lapą iki šiukšlių konteinerio ir tai gali atlikti keletą ar net keliolika kartų iš eilės), neša daiktus į namus iš šiukšlių konteinerių. V. J. nebesugeba tvarkyti savo finansų, neliko supratimo apie pinigų vertę ir jų tikslingą panaudojimą. Sparčiai blogėja atmintis, sunkiai sukoncentruoja dėmesį į aplinkinę erdvę. Atsiradęs apatiškas žiūrėjimas į vieną tašką, pvz. televizorių. Negali papasakoti, ką žiūrėjo, trūksta žodžių žodyne, neįvardina daiktų jiems skirtais pavadinimais, tą pačią informaciją gali pakartoti keletą kartų, nebegeba atsakyti į užduodamus klausimus. Atsirado elgesio sutrikimai, t. y. paliekamas atsuktas vanduo, atrakintos buto durys, dažnai apsilanko R. J. darbovietėje, sukeldamas nepatogumų bendradarbių ir klientų atžvilgiu, neradęs jos darbo vietoje, bendradarbiams negeba paaiškinti, ko ieško, kokiu tikslu atvyko. Pastaruoju laikotarpiu parduotuvėse pirkdavo gaiviuosius gėrimus, limonadus, parsinešęs namo perpilstydavo į stiklainius ir plastmasinę tarą nešdavo į taromatą. Šiuos veiksmus kartodavo keliolika kartų per dieną. 2015 m. rugsėjo 7 - 9 d. V. J. buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir jam nustatyta minėta liga. Buvo atliktas Adenbruko testas ir nustatyta vidutinio sunkumo demencija. Psichiatro konsultacijos metu nustatyta F 06.3 (organinis afektinis sutrikimas) (tai pagrindžia byloje pateikta 2015 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus išduota epikrizė (b. l. 19 – 20). Nuo to laikotarpio V. J. dispanserizuotas ir lankosi (skiriamas gydymas, testavimas ir kt.) Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre. 2015 m. spalio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritoriniame skyriuje V. J. nustatytas 45 proc. darbingumas, o pablogėjus sveikatai ir dar nepasibaigus pirminio dokumento galiojimui, teiktas papildomas prašymas minėtai institucijai dėl jo sveikatos būklės įvertinimo ir 2016 m. birželio 29 d. nustatytas 35 proc. darbingumas bei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 22; 23). 2016 m. birželio 22 d. V. J. „Maxima“ parduotuvėje, nesuvokdamas savo veiksmų atsuko 7 „Coca Cola“ buteliukus ir taip padarė žalą parduotuvei. Po šio įvykio psichiatrė L. Š. įvertinusi jo būklę, išrašė siuntimą į ligoninę. 2016 m. birželio 23 d. V. J. buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikų Ūmių būsenų skyrių, kur visą parą yra stebimas specialistų ir gydomas iki šiol. Parduotuvės „Maxima“ darbuotojai kreipėsi į policiją, dėl turto sunaikinimo ir agresyvaus V. J. elgesio, dėl ko jam buvo iškelta administracinė byla.

Byloje yra pateiktas V. J. neįgaliojo pažymėjimas, kuriuo V. J. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 24 – 25).

Teismas išsireikalavo duomenis apie V. J. sveikatos būklę. VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ 2016 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismui pateiktame rašte nurodo, kad V. J. nustatyta diagnozė – demencija, sergant Pick‘o liga. Dėl gydymo trukmės šiuo metu atsakyti negalima (b. l. 27).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad V. J. 2016 m. birželio 22 d., 15.30 val. – 2016 m. birželio 22 d., 16.00 val., parduotuvėje „Maksima“ rankomis atsukdamas septynis vienetus „Coca Cola“ limonado buteliukų kamščius ir tokiais veiksmais sunaikindamas parduotuvei priklausančias prekes bei padarydamas 5,04 eurų materialinę žalą, taip pat vedant jį į tarnybinį automobilį, jam atsisakius vykdyti Šiaulių AVPK pareigūnų tyrėjo T. S. ir tyrėjo R. Š., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėtus policijos pareigūnų nurodymus – reikalavimus eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą, taip pat viešoje vietoje plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šie V. J. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti tyčia, kadangi asmuo nesuprato savo daromų veiksmų priešingumo teisei, nenumatė jų žalingų pasekmių (ATPK 10 str.). Teismo vertinimu, išklausius liudytojų parodymus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, medicininius dokumentus apie V. J. sveikatos būklę, apklausti specialistą dėl nurodytų aplinkybių nėra tikslinga. Iš surinktų ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad V. J., būdamas tokios psichinės būklės, negalėjo suprasti ir valdyti savo poelgių. V. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojamus pažeidimus V. J. padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje (ATPK 19), todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 3 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 19 str., 250 str. 3 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-2610-1028/2016, pradėtą V. J. atžvilgiu dėl ATPK 50³ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 174 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.