Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-139-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2S-139-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-139-467/2010Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties grąžinti ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. K. dėl nesumokėtų pinigų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. T. 2009-08-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. K. priteisti 6062 Lt skolos, areštuoti turtą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi jis yra pensininkas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui pardavė žemę. Sutarties surašymo dieną šalys susitarė, kad atsakovas leis ieškovui nenaudojamą žemę apsodinti medžiais. Tačiau atsakovas žemės medžiais apsodinti neleido, todėl ieškovas prašo priteisti nesumokėtus 6062 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2009-09-02 pašalinti ieškinio trūkumams: patikslinti ieškinį ir jo reikalavimus, tiksliai ir aiškiai išdėstyti aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus – atsakovo sumokėtą sumą patvirtinančius įrodymus (kvitą, patvirtintą banko sąskaitos išrašą ir pan.); taip pat sumokėti 182 Lt dydžio žyminį mokestį; prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikti įrodymus apie turtinę padėtį (duomenis iš VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, SODRA ir kt. apie turimą turtą bei gaunamas pajamas) bei duomenis, kad ieškovas yra pensininkas; taip pat patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, reikalavimas aiškus ir konkretus (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 2 d., 114 str.).

Ieškovas A. T. 2009-08-28 padavė teismui papildymą, kuriame patikslino savo reikalavimus, nurodė, kad apie atsakovo V. K. sumokėtus 1600 Lt nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri pateikta teismui. Atsakovui atsisakius naudotis parduota žeme, ieškovas nereikalavo sumokėti parduotos žemės kainos skirtumo, kuris nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Tačiau, kadangi atsakovas neleido ieškovui žemės apsodinti medžiais, todėl ieškovas paprašė grąžinti likusią pinigų sumą, bet atsakovas atsisakė. Pateikė grynųjų pinigų išdavimo kvitą, įrodantį, jog ieškovo gaunama pensija yra 737 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi grąžino ieškovui A. T. ieškinį dėl nesumokėtų pinigų priteisimo. Teismas konstatavo, jog ieškovo 2009-08-28 papildymu teismo 2009-08-17 nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovas nepatikslino ieškinio ir jo reikalavimų, tiksliai ir aiškiai neišdėstė visų aplinkybių bei nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turėjo sumokėti 182 Lt dydžio žyminį mokestį, bet nesumokėjo. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį bei duomenų, kad jis yra pensininkas, taip nesutikslino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė CPK 114 straipsnio reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu A. T. prašo susipažinti su jo ieškiniu ir nurodyti ko trūksta. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo instrukcijoje nenurodyta, kaip parašyti ieškinį, o konsultuotis su teisėju neleidžiama. Jis papildyme prie ieškinio pridėjo iš banko dokumento originalą, kad ieškovo pensija yra 737 Lt. Be to jis abejoja, ar reikalinga mokėti 182 Lt dydžio žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Šio kodekso 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2009-08-17 nutartyje konstatavo, jog ieškovo A. T. ieškinys dėl nesumokėtų pinigų priteisimo neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovas, vykdydamas šią nutartį, 2009-08-28 pateikė papildymą, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas A. T. ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog ieškovas 2009-08-28 papildymu teismo 2009-08-17 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, o būtent: nepatikslino ieškinio ir jo reikalavimų, tiksliai ir aiškiai neišdėstė visų aplinkybių bei nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pateikdamas ieškinį nesumokėjo 182 Lt dydžio žyminio mokesčio, o, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį bei duomenų, kad yra pensininkas, nesutikslino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė CPK 114 straipsnio reikalavimus atitinkančių procesinių dokumentų. Apeliantas A. T. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad papildyme prie ieškinio pridėjo iš banko gauto dokumento originalą, kuriame nurodyta, jog ieškovo pensija yra 737 Lt. Be to apeliantas abejoja, ar iš viso reikalinga mokėti 182 Lt dydžio žyminį mokestį, ir teigia, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme nenurodyta, kaip parašyti ieškinį, o konsultuotis su teisėju neleidžiama.

Kaip matyti iš A. T. ieškinio, jis prašo priteisti iš atsakovo 6062 Lt, kurių atsakovas jam neatidavė pagal 2002-07-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis yra pateikta kartu su ieškiniu (b.l. 3). Ieškovas 2009-08-28 papildyme savo reikalavimus patikslino, nurodydamas, atsakovui, atsisakius naudotis parduota žeme, ieškovas nereikalavo sumokėti parduotos žemės kainos skirtumo, kuris nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Tačiau, kadangi atsakovas neleido ieškovui žemės apsodinti medžiais, todėl ieškovas paprašė grąžinti likusią pinigų sumą, bet atsakovas atsisakė. Taigi, tiek 2009-08-28 teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir jo papildyme ieškovas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė, ieškovo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus, taip pat įrodymus, jog yra pensininkas (b.l. 16). Taigi ieškovo reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Be to, nors teismas tokio pobūdžio bylose ir nėra aktyvus, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tačiau, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo A. T. ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Pažymėtina, jog tokiu atveju, jeigu teismui nepakanka duomenų spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o, nustačius terminą tokiems trūkumams pašalinti – pateikti daugiau duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas ir esamą turtinę padėtį, tokie duomenys nebuvo pateikti, teismas privalo įpareigoti ieškovą atitinkamo dydžio žyminį mokestį sumokėti ir nustatyti tam pakankamą terminą, o ne atsisakyti tuo pagrindu ieškinį priimti.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį A. T. , neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl A. T. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir A. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski