- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- II-136-786/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00095-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Rimvydui Versinskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo K. P. skundą dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato 2019-07-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-835-2019, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. liepos 23 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Zaicevas surašė administracinio nusižengimo protokolą K. P. dėl to, jog 2019 m. liepos 6 d. apie 9 val., (duomenys nesklebtini). jam priklausantis šuo, vardu „Edita“ be priežiūros lakstė A. T. kieme, t. y. K. P. neužtikrino, kad jo gyvūnas (šuo) be priežiūros nepatektų į viešąsias vietas ir A. T. kiemą, šuo kieme lakstė palaidas be pavadėlio ir antsnukio ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje. 2019 m. liepos 23 d., buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir K. P. už padarytą administracinį nusižengimą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Alius Širvinskas nutarimu paskyrė 120 eurų baudą.
Policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo K. P. skundas dėl priimto nutarimo. Pareiškėjas nurodo, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, nes A. T. kieme bėgiojęs šuo jam nepriklauso, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovas Rimvydas Versinskas paaiškino , jog buvo gautas pranešimas apie tai, kad K. P. priklausantis didelis šuo bėgiojo A. T. žemės valdose, gąsdino gyvulius. Pagal pranešimą buvo surinkta medžiaga, išnagrinėta K. P. administracinio nusižengimo byla ir jam buvo paskirta nuobauda už tai, jog jis pažeidė gyvūnų laikymo taisykles. Mano, kad nuobauda paskirta pagrįstai, todėl prašė skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. prašė jo skundą patenkinti ir paaiškino, jog jis pažeidimo nepripažįsta, nes A. T. valdose bėgiojo ne jo šuo. Nurodyto šuns jis neprižiūri jau apie metus laiko. Minėtas šuo gyvena ir jį šeria pati A. T.. Paaiškino, kad anksčiau tai buvo jo šuo. Tai Azijos aviganis. Maždaug apie metus laiko šuo jo namuose negyvena , jis jo nemaitina. Kada šuo gyveno jo namuose, jis buvo pririštas arba buvo aptvare, saugodavo paukščius. Tai buvo kalė ir rujos metu ji pabėgdavo, tačiau sugrįždavo. Šuo jo neprisileidžia ir jis sugauti negali. Šiuo metu jis nežino kur yra minėtas šuo, nes jis jo namuose negyvena ir jis nemato. Pati A. T. laiko šunis ir kalė atbėgdavo prie jos šunų. A. T. šeria minėtą šunį ir jis būna jos kieme. Su paskirta nuobauda nesutinka, nes tai yra ne jo šuo, o kaimynė skundžia, nes jie nesutaria. Kadangi jis administracinio nusižengimo nepadarė, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Liudytoja A. T. paaiškino, kad K. P. turi keletą šunų. Vienas jų – kalė, balta su juodomis dėmėmis, Azijos aviganio veislės, didelė, bėgiojo ne pririštas. Ji taip pat laiko šunis, jos laikomi šunys gyvena namuose. K. P. šuo dažnai atbėgdavo į jos kiemą, ypatingai rujos metu. Atbėgęs šuo gąsdina jos gyvulius ir laikomus šunis. Ji ne kartą yra prašiusi K. P., kad jis prisirištų šunį. K. P. šuo pas ją negyvena, ji jo nemaitina, o veja lauk. Šis šuo buvo atbėgęs į jos kiemą ir 2019 m. liepos 6 d. ryte. Ji pati bijo išeiti į kiemą ir išleisti savo auginamus šunis, nes šis šuo anksčiau sudraskė jos šunį.
Liudytoja K. D. paaiškino, kad ji buvo atvažiavusi pas motiną A. T.. 2019 m. liepos 6 d. ryte į jų teritoriją atbėgo K. P. šuo. Ji žino, kad K. P. turi baltų su juodomis dėmėmis, Azijos aviganio veislės, didelį šunį. Šuo visur bėgiojo, gąsdino pririštus gyvulius. Nurodė, kad šuo dažnai atbėga į jų teritoriją ir kelia grėsmę gyvuliams ir jų laikomiems šunims. Ji bandžiusi šunį išvyti, tačiau šuo neklausė. Ji parašiusi SMS žinutę K. P., jog paimtų šunį. K. P. į jos žinutę nereagavo, todėl ji kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Ji telefonu nufotografavo K. P. atbėgusį šunį. Motina taip pat nekartą yra skambinusi ir sakiusi K. P., kad jis prisirištų šunį. Pateikė informaciją apie skambučius K. P. ir rašytą SMS žinutę.
Motyvuojamoji dalis
K. P. skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas
Pagal LR ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. LR ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, t.y. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Bylos medžiaga, liudytojų parodymais, pareiškėjo K. P. paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėjas K. P. augino šunį, kurį buvo pavadinęs „Edita“. Kaip paaiškino pareiškėjas K. P., šuo būdavo pririštas arba būdavo aptvare, kur saugodavo jo paukščius, gyvulius. Tai buvo kalė ir rujos metu pabėgdavo iš aptvaro. Kaimynystėje gyvenanti A. T. taip pat laiko šunis ir jo kalė nubėga prie A. T. šunų. Jau apie metus laiko kalė pas pareiškėją K. P. negyvena, jis jos nešeria, šuo gyvena pas A. T., kuri ją maitina, tai A. T. šuo. Posėdžio metu tiek A. T., tiek K. D. paaiškino, kad tai K. P. šuo, kuris bėgioja po jų teritorija. Šuo yra Azijos aviganio veislės, didelis. Atbėgęs šuo gąsdina pririštus gyvulius ir jų šunis. A. T. nurodė, kad pareiškėjo K. P. kalės nešeria, o veja lauk. Ji nekartą prašiusi, kad K. P. pasiimtų šunį, tačiau jis šuns neprisiriša. Ir A. T. ir K. D. nurodė, kad liepos 6 d. ryte jų sklype be priežiūros bėgiojo K. P. šuo, kuris gąsdino pririštus gyvulius. Bandė šunį vyti, tačiau neklausė. K. P. parašė žinutę, kad jo pabėgęs šuo gąsdina gyvulius, tačiau K. P. į tai nereagavo, todėl K. D. kreipėsi į policiją pagalbos. A. T. ir K. D. davė analogiškus parodymus, tokias pačias aplinkybes jos nurodė ir policijos pareigūnams.
Nors K. P. neprisipažino padaręs nusižengimą – nurodydamas, kad minimas šuo jam nebepriklauso ir jis nėra atsakingas už jį, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog K. P. padarė nurodytą pažeidimą
Taigi, bylos medžiaga, liudytojų parodymais ir paties pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad baltas su juodomis dėmėmis, Azijos aviganio veislės kalė priklausė pareiškėjui K. P.. K. P. šuo 2019 m. liepos 6 d. ryte be priežiūros bėgiojo A. T. žemės valdose, gąsdindamas gyvulius, keldamas pavojų A. T. šunims. K. P., kaip šuns šeimininkas, turėjo pareiga rūpintis, kad jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų., t.y. nesirūpino tinkama šuns priežiūra.
Pažymėtina, kad pareiškėjui K. P. žinoma, kad privalo rūpintis laikomais šunimis, nes posėdžio metu nurodė, kad jo kiti laikomi šunys yra pririšti, tačiau sąmoningai taip elgėsi, t. y. nesirūpino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, t.y., kad laikomas šuo nepatektų į kitų asmenų privačias valdas.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog K. P. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atsižvelgiant į tai, jog K. P. jau yra baustas už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nurodytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl pagrįstai K. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, t. y. nubaudė už pakartotinį gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą.
Išnagrinėjus pateiktą rašytinę medžiagą, išklausius proceso šalis, liudytojus, nustatyta, kad nutarimas skirti nuobaudą K. P. priimtas išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog K. P. pažeidė gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkto reikalavimus ir LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus. Nutarime, skiriant nuobaudą, nurodyta, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą padarė 65 metų amžiaus sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir buvo paskirta minimali ANK 346 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 120 Eur bauda.
Taigi, remiantis turimais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 straipsnio 3 dalyje ir nuobauda paskirta teisingai.
Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl 2019 m. liepos 23 d. Utenos VPK Anykščių rajono PK nutarimo panaikinimo ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
K. P. skundo netenkinti ir palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Aliaus Širvinsko 2019 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-835-2019 (ROIK:19103800595) nepakeistą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).