Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Ukmergės g. ties pastatu Nr. 296, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad keletą dienų vartojo alkoholį, vis daugiau ir daugiau. Alkoholis susuko smegenis, jis nebežinojo, ką daro. Jį parvežė kitu automobiliu namo. Jis, nežinia kodėl sėdo į savo automobilį, nežinia, kur važiavo. Pamena, kad pūtė neblaivumo nustatymui, paskutinį kartą jam nustatė 3,77 prom. girtumą, kurio jis neginčijo. Padarė išvadas, ateityje tokie atvejai nebepasikartos.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.40 val. patruliuojant ties Gabijos g. 61 namu ant pėsčiųjų perėjos pastebėjo sustojusį automobilį „Mercedes Benz ML 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtu avariniu signalu. Sustojus už minėto automobilio matė kaip prie jo prieina nepažįstamas vyriškis, kuris pasižiūrėjo į tarnybinį automobilį ir sėdo už minėto automobilio vairo ir pajudėjo Gabijos g. didėjančia tvarka. Minėto vyro veidas buvo raustelėjęs, todėl sukėlė įtarimų, kad jis galimai gali būti neblaivus. Nusprendė sustabdyti automobilį „Mercedes Benz ML 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir patikrinti vairuotojo blaivumą. Sustabdė minėtą automobilį Ukmergės g. ties pastatu Nr. 296, t. y. „Neste“ degalinėje ir priėjo prie vairuotojo. Pokalbio su vairuotoju metu pastebėjo, kad pastarojo kalba nerišli, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai D. M., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas (b. l. 9).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio pažymų matyti, kad alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0135 (patikros sertifikatas Nr. 1296947 galioja iki 2020 m. gegužės 28 d.) D. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.51 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,86 promilės girtumas, o antru pūtimu 16.09 val. nustatytas 3,77 promilės girtumas (b. l. 12-15).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz ML 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilio „Mercedes Benz ML 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone ant keleivio sėdynės gulintis alkoholinio gėrimo – alaus butelis (b. l. 19-21).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė nusikaltimo metu naudotos transporto priemonės „Mercedes Benz ML 270“ kaina Lietuvoje su PVM atitinka 3 140 Eur sumą (b. l. 23).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra pats kaltinamais – D. M. (b. l. 24).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. M. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu D. M. ne tik pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus, baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad negali paaiškinti, kodėl sėdo prie jam priklausančio automobilio vairo ir kur važiavo. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo A. Š. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio salone esantis alkoholinio gėrimo butelis. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, D. M. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. M. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

D. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą, būdamas ne tik neteistu, bet ir nebūdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės praeityje (b. l. 53), praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 51-52), tame tarpe ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį D. M. teismas mato pagrindą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas skirti sankcijoje numatytą švelniausią baudos bausmę, jos dydį parenkant arčiau minimalios ribos dėl nusikaltimo padarymo pirmą kartą..

Atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, šiurkštų nepaisymą draudžiamų teisės normų, netinkamą pasinaudojimą ir piktnaudžiavimą jam suteikta specialia teise, siekdamas paveikti D. M. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį ateityje teismas jam kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kaltininkas nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja piktnaudžiavo būdamas neblaivus. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, bet baustas administracine tvarka, jam nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis privalomai konfiskuotinas tas kaltininkui priklausantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo D. M. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Automobilis, su kuriuo padarytas nusikaltimas, buvo įprastai naudojamas D. M.. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. M. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pilnamečiui asmeniui gali būti skiriama ne viena, bet kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Tokiu būdu teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad D. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Dėl to siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principą, pateisinti svarbius visuomenės tikslus turto konfiskavimas, įvertinant kartu skiriamą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, yra pakankamas poveikis kaltininkui tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu būtų užtikrintas tinkamas visuomenės lūkesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikaltimą padariusiems asmenims.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

D. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. 12.18 val. (b. l. 36-37). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

D. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Edmundas Bagdonas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. vasario 25 d. (b. l. 26). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais teismas

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir pripažinti D. M. nubaustu galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš D. M. konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

- panaikinti D. M. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą;

- D. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.