Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-1546/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2-1546/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
R. Č.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1546/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4649-345/2011 dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pripažinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei R. Č. ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių atlyginimo priteisimo pagal atsakovės R. Č. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys, o atsakovei R. Č. – ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti 2003-06-06 įrašą, nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką pagal siūlomą projektą ir jį įkeldinti.

Nurodė, kad pagal 2003-07-04 buto statybos rangos sutartį, sudarytą tarp jo, atsakovės ir UAB „Veikmė“, ši bendrovė už 120 000 Lt pastatė trijų kambarių butą, už kurį jis sumokėjo 90 000 Lt, o atsakovė 30 000 Lt. Tačiau 2006-06-12 VĮ Registrų centras nepagrįstai įregistravo faktą, kad jam su atsakove priklauso po ½ dalį buto, o ne atitinkamai pagal sumokėtos sumos dalis.

Atsiliepimas

Atsakovė R. Č. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti aukščiau nurodytą butą tokiu būdu: jį natūra priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo priteisti 174 500 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, 4 132,42 Lt nuostolių, susijusių su ieškovui priklausančios buto dalies išlaikymu ir priežiūra, 16 721,50 Lt kompensaciją už ½ dalies buto įrengimą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 195 353,92 Lt vertės ieškovui priklausančio turto, įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises, areštą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o ieškovas gali realizuoti jam priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi tenkino atsakovės priešieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo ieškovui S. J. nuosavybės teise priklausantį 195 353,92 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti pinigines lėšas, turtines teises. Teismas tenkino atsakovės prašymą, nes nustatė, jog yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, o ieškovui perleidus turtą ar sudarius dėl jo kitokius sandorius gali kilti grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, taikė minėtas priemones nepranešęs ieškovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nes jis (ieškovas) nesutinka su atsakovės prašomu turto atidalijimo būdu (CK 4.80 str. 2 d.), neketina perleisti turimo turto vien tam, kad išvengtų atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad yra pakankama areštuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam ir atsakovei priklausantį ginčo butą, o piniginių lėšų areštas neproporcingai suvaržo jo ir šeimos poreikių tenkinimą.

3. Teismas taikė per didelės apimties laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalykas yra ginčas dėl to paties buto, todėl teismas galėjo taikyti tik 20 853,92 Lt vertės jam priklausančio turto areštą. Tokia suma nėra didelė ir nėra jokios grėsmės, kad atsakovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. Č. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė jos prašomas priemones, nes priešieškinio suma fiziniam asmeniui yra didelė. Apeliantas neteisus teigdamas, kad jos reikalavimams užtikrinti buvo taikytos per didelės apimties priemonės, nes ji yra pareiškusi prašymą ne tik priteisti kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, bet ir atlyginti nuostolius, patirtus dėl mokesčių mokėjimo, buto dalies įrengimo. Be to, antstolė įvykdžiusi skundžiamą teismo nutartį ieškovo piniginių lėšų neareštavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, t. y. užtikrinti kad bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati šalies turtinė padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą.

Kaip nustatyta aukščiau, byloje yra pareikštas ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovo įkeldinimo ir atsakovės priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai priteisiant 195 353,92 Lt piniginę kompensaciją, nuostolių atlyginimą, o ieškovui – butą natūra.

Apeliantas yra teisus teigdamas, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio iš jų ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo būdo pasirinkimo tikslingumo, ieškinio ar priešieškinio pagrįstumo. Vertinama, ar pagal pareikštus priešieškinio reikalavimus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, jeigu taip, tai, kokios rūšies bei apimties priemonės turėtų būti taikomos.

Kaip jau buvo minėta, teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar yra pagrindas byloje užtikrinti reikalavimus. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias priemones, kurios atitinka pareikštus materialius reikalavimus, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. (CPK 145 str. 2 d.).

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino didelę fiziniam asmeniui (ieškovui) ieškinio sumą, kurią sudaro atsakovės reikalavimai priteisti piniginę kompensaciją už buto dalį, nuostoliai, buto įrengimo išlaidos. Tai reiškia, kad teismo taikytos priemonės atitinka atsakovės pareikšto reikalavimo dalyką – priteisti iš ieškovo pinigines sumas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad turėjo būti taikomas ginčo buto areštas. Atsižvelgdama į tai bei į tai, kad apeliantas su skundu nepateikė įrodymų, jog atsakovės prašoma priteisti suma jam nėra didelė, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus kitus skundo argumentus, nes, kaip jau paminėta, yra grėsmė, jog atsakovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas, jeigu ieškovas perleistų tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintų turimą turtą (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti atsakovės prašomas priemones.

Be to, kaip matyti iš atsakovės su atsiliepimu pateikto antstolės D. M. turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00698, yra aprašytas ieškovui priklausantis 197 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, įskaitant ir jam priklausančią ½ dalį ginčo buto, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra neproporcingai apribotos apelianto teisės naudotis piniginėmis lėšomis ir tenkinti savo ar šeimos kasdienius poreikius (CPK 306 str. 3 d., 185, 338 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio ar priešieškinio teisėtumu ir pagrįstumu, nes tai nėra susiję su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė