Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Donatai Petraško,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. L. (toliau – ir Asmens), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria pripažinta, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

2. 2024 m. gegužės 17 d. tame pačiame teisme buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos) teikimas, kuriuo buvo siūloma Asmeniui panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Teikime nurodyta, kad Institucijos gydytojų komisija įvertino Asmens psichikos sveikatos būklę ir pripažino, kad jam toliau taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebėra poreikio.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas teikimo netenkino, o pratęsė Asmeniui 2023 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Teismas pripažino, jog dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad Asmens psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jam būtų galima panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, nes nors paciento psichinė būklė ir pagerėjo, bet 6 mėnesiai yra per trumpas laikotarpis konstatuoti, kad jo psichinė būsena yra stabili, o jo socialinis pavojingumas visuomenei išnyko.

5. Teismo posėdyje Asmuo prašė jo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas.

8. Iš apygardos teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad R. L. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuris išlieka nepakitęs. Svarbu tai, kad pats R. L. supranta, jog turi psichikos sveikatos problemų ir kad visada gali kreiptis pagalbos į psichiatrus – tai apylinkės teismo posėdyje patvirtino Institucijos atstovė A. B.. Matyti ir tai, kad per pastaruosius pusę metų Asmuo reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre (2 kartus per mėnesį socialinio darbuotojo konsultacijos, kartą per mėnesį – gydytojo psichiatro konsultacijos), minėtu laikotarpiu neadekvataus/agresyvaus elgesio/psichozės reiškinių nei įstaigoje, nei paciento namuose nebuvo užfiksuota (tai patvirtino Asmens žmona), R. L. bendradarbiavo su sveikatos priežiūros specialistais, vykdė gydytojo nurodymus. Apie jo psichikos sveikatos būklę taip pat nurodyti tik pozityvūs atsiliepimai – jis kontroliuoja savo emocijas, mąstymas pakankamai nuoseklus, jo elgesys ramus. Teismo posėdyje Institucijos atstovė visiškai patvirtino tokias gydytojų komisijos išvadas ir papildomai paaiškino, kad net pastovaus medikamentinio gydymo jam nebereikia – jis Asmeniui tik rekomenduojamas, o be to, jokios kitokios realios pagalbos specialistai jam taip pat neturi ką pasiūlyti. Iš aukščiau išdėstyto visiškai akivaizdu, jog Asmeniui nustatytas psichikos sutrikimas išlieka, bet jo psichinė sveikata yra žymiai pagerėjusi ir šiuo metu yra stabili. Apygardos teismui pateiktoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Asmens veiksmai ir jo elgesys nors kartą būtų kėlęs bent minimalią grėsmę sau ar aplinkiniams, kad jis būtų padaręs kokius nors pažeidimus, nevykdęs gydytojų nurodymų, rodęs agresiją, ir pan. Tai reiškia, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas Asmeniui buvo efektyvus, jis pasiteisino ir lėmė tai, kad Asmens socialinis pavojingumas realiai sumažėjo ar net visiškai išnyko.

9. Apie tai galima spręsti ir išklausius Asmenį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kur jis papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), t. y. dirba su žmonėmis, jokių problemų darbe su juo nėra. Jis vedęs, turi du mokyklinio amžiaus vaikus, su žmona sutaria. Pasak Asmens, jis suvokia, kad būklei pablogėjus jam gali būti reikalingas medikamentinis gydymas, bet šiuo metu to nereikia, nes jis jaučiasi gerai.

10. Vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir jos teisėtumą, visų pirma, pastebėtina, kad apylinkės teismas sutiko su tuo, kad per stebimą laikotarpį Asmens būklė pagerėjo – tai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Nežiūrint į tai, pratęsdamas R. L. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą (realiai dar 6 mėnesiams), apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė iš esmės tik vieną tokio savo sprendimo argumentą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. L. psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jam būtų galima panaikinti byloje taikytas priverčiamąsias medicinos priemones (nors jam taikoma viena tokia priemonė), be to, <...> 6 mėnesiai, teismo manymu, yra per trumpas laikotarpis, jog būtų galima konstatuoti, kad R. L. psichinė būsena stabiliai pagerėjo, o jo socialinis pavojingumas visuomenei išnyko. Jokių motyvų, kokiais duomenimis konkrečiai yra paremtas toks teismo manymas, nutartyje nėra nurodyta, todėl tokį teismo manymą galima įvertinti tiesiog tik deklaratyvia, niekuo nemotyvuota fraze. Taip neturėtų būti, nes prieštaraudamas gydytojų specialistų išvadai (nors ši išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio), nesutikdamas su Institucijos atstovės, net prokurorės (teismo posėdyje siūliusios teikimą tenkinti) pozicija, apylinkės teismas privalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti, kodėl jis abejoja išvados pagrįstumu, kokie duomenys teismo neįtikino, kokiais duomenimis remdamasis jis daro priešingą išvadą. Teismo motyvai turi būti nedviprasmiai, konkretūs ir aiškūs, nes priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas dar 6 mėnesiams sukelia Asmeniui, kuriam tokia priemonė toliau taikoma, pakankamai reikšmingas pasekmes – jis turi lankytis pas specialistus, vykdyti jų nurodymus, vartoti jam skirtus vaistus, ir pan. Nesant tokių motyvų „teismo manymas“ negali būti laikomas pagrįstu, o tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta.

11. Apibendrindamas byloje surinktus duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. L. psichikos sveikatos būklė šiuo metu yra pakankamai gera ir išlieka stabili, jo socialinis pavojingumas realiai yra išnykęs, todėl tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas jam nebėra būtinas. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria be jokių motyvų Asmeniui buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl, tenkinant Asmens skundą, ji naikinama, o Institucijos teikimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir dėl R. L. skundo priimti naują sprendimą.

2024 m. gegužės 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti ir panaikinti R. L. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.