Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, senatvės pensininkas, nebaustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 18 val. 55 min. Alytaus mieste, nuo Miškininkų – Jiezno – Sakų gatvių sankryžos, Jiezno, Klevų, Panemuninkėlių gatvėmis iki A. Juozapavičiaus g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 18 val. 30 min. jis išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Alytaus mieste, A. Juozapavičiaus gatvėje esančią parduotuvę „Iki“, kadangi draugas pakvietė jį į svečius, o jis norėjo į svečius nusinešti butelį degtinės, todėl ir važiavo į tą parduotuvę. Dar prieš tai, dienos metu jis vartojo alkoholinį gėrimą – 40 procentų stiprumo degtinę „Krupnik“, kurios išgėrė ne mažiau 0,3 litro. Prieš išvažiuodamas iš namų jis nesijautė neblaivus, todėl ir sugalvojo nuvykti į minėtą parduotuvę. Jis sėdo į podukrai D. M. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir vienas išvažiavo link minėtos parduotuvės. Atvykęs į Alytaus miestą, pravažiavo Jiezno – Miškininkų – Sakų gatvių sankryžą, važiavo Jiezno gatve, vėliau pasuko į Klevų gatvę, iš kurios pasuko į Panemuninkėlių gatvę, iš kurios įsuko į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią A. Juozapavičiaus gatvėje. Šios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje jis priparkavo savo vairuojamą automobilį ir jau ruošėsi išlipti iš automobilio, tačiau pamatė, kad į tą automobilių stovėjimo aikštelę atvyko ir policijos pareigūnai, kurie priėjo prie jo ir alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Tiksliai nepamena, koks neblaivumas jam buvo nustatytas, tačiau prisimena, kad blaivumą jam tikrino 2 kartus. Tą dieną paskutinį kartą alkoholį jis vartojo dienos metu, apie 14.00 val., todėl iki blaivumo patikrinimo jau buvo praėjusios apie 5 valandos. Priparkavęs automobilį stovėjimo aikštelėje, jis nevartojo alkoholio. Jis labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį pats galvojo, kad jau yra blaivus (b. l. 81 – 84).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. G. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Iš pradžių šiuo automobiliu važinėjo ji pati, o vėliau perdavė šį automobilį savo motinos sugyventiniui J. G., kadangi jų sodo sklypas yra už miesto ir jie neturi kitos galimybės į jį nuvykti. Ji pati šiuo automobiliu jau nesinaudojo, todėl jiems ir paskolino. Automobilį yra paskolinusi jau apie 10 metų. Per šį laiką J. G. niekada nevažinėdavo neblaivus, jis turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl ji ir paskolino savo automobilį. 2022 m. rugpjūčio 18 d. jai paskambino motina ir pasakė, kad jos sugyventinį J. G. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sulaikė policijos pareigūnai, kai šis neblaivus vairavo minėtą jos automobilį „Audi 100“. Ji labai nustebo, kadangi J. G. anksčiau niekada nevairuodavo būdamas neblaivus. Ji pati nieko nežinojo, kad tą dieną J. G. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus, kadangi ji beveik nebendrauja su J. G., o automobilį jam yra davusi tik tam, kad šis galėtų nuvežti jos motiną ten, kur reikia, nes ji pati neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jeigu būtų žinojusi, kad J. G. gali vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, būtų paėmusi automobilio „Audi 100“ užvedimo raktelius ir daugiau nebūtų leidusi naudotis jos automobiliu (b. l. 37 – 40).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 18 val. 55 min., važiuojant Alytaus miesto teritorija, prie degalinės „Saurida“, esančios Miškininkų – Jiezno – Sakų gatvių sankryžoje, pastebėjo smėlio spalvos automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai bei keistai manevravo po visą kelią. Jis įtarė, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kur važiuoja minėtas automobilis. Paskui minėtą automobilį „Audi 100“ jis važiavo apie 4 minutes. Nuo minėtos sankryžos automobilis „Audi 100“ važiavo Jiezno gatve, iš kurios pasuko į Klevų gatvę, iš kurios pasuko į Panemuninkėlių gatvę, iš kurios pasuko į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13. Jis (liudytojas) taip pat savo automobiliu įsuko į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Visą laiką važiuojant paskui automobilį „Audi 100“, šio automobilio vairuotojas visą kelią pavojingai manevravo vis išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, tai atsitrenkdamas į kelio bortelius ar kitaip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Įsukus į parduotuvės „Iki“, esančios Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13, automobilių stovėjimo aikštelę, jis (liudytojas) sustojo toje automobilių stovėjimo aikštelėje ir dar kelias minutes žiūrėjo kaip automobilio „Audi 100“ vairuotojas parkuojasi. Jis aiškiai matė, kaip tas vairuotojas bandė pastatyti automobilį stovėjimo vietoje, bandė parkuotis atbulas, tačiau matėsi, kad vairuotojas sunkiai orientuojasi aplinkoje. Matė ir tai kaip vairuotojas sustojo, atsidarė vairuotojo pusės dureles ir sėdėjo automobilyje. Pravažiuodamas pro aikštelėje stovintį minėtą automobilį „Audi 100“ jis atkreipė dėmesį į tai, kaip atrodo jo vairuotojas – tai buvo pagyvenęs vyras, ilgokais žilais plaukais, kurį pamatęs dar galėtų atpažinti. Jo paties vairuotame automobilyje nėra įmontuotas vaizdo registratorius (b. l. 45 – 48, 49 – 52).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. ji dirbo policijos ekipaže A1020 kartu su vyresniuoju tyrėju J. D.. Apie 19 val. 3 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu Alytus, A. Juozapavičiaus g. 13, kur prie prekybos centro „Iki“ sustojo smėlio spalvos automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo po kelią ir kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus prie minėto prekybos centro „Iki“, buvo pastebėtas minėtas automobilis „Audi 100“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo J. G., kuris sunkiai orientavosi aplinkoje ir neatsakinėjo į klausimus. 19 val. 13 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu J. G. buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. 19 val. 33 min. antrojo tikrinimo metu J. G. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Stovint prie automobilio „Audi 100“ ir bendraujant su vairuotojo vietoje sėdinčiu J. G., šis kėlė įtarimą dėl savo blaivumo, todėl, siekiant užtikrinti, kad vairuotojas nesugalvotų pajudėti automobiliu, iš užvedimo spynelės buvo išimti automobilio užvedimo rakteliai. Šis įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC60985E ir Nr. 28EDE0E9F8EC. J. G. nurodė, kad įvykio vietoje jis nevartojo alkoholio, tačiau vėliau prisipažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus ir į parduotuvę „Iki“ atvyko nusipirkti degtinės, kurią ketino išgerti grįžęs į namus. Automobilis „Audi 100“ buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D, ir ten užplombuotas (b. l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuo 19 val. 20 min. iki 19 val. 30 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13, stovintis automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūrint šį automobilį, ant jo buvo matomi įvairūs įbrėžimai bei kiti defektai. Automobilio salone ir aplink automobilį nerasta jokių alkoholinių gėrimų ar tuščios taros. Apžiūrint įvykio vietą, ant prekybos centro „Iki“ pastato buvo matomos vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuoja dalį šios automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo D. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo bendrauta su prekybos centro „Iki“, esančio Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13, apsaugos darbuotoja, kuri nurodė, kad įvažiavimas į šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę iš Paneminunikėlių gatvės nėra filmuojamas apsaugos vaizdo kameromis, todėl nėra užfiksuota, kaip įvažiavo J. G. vairuojamas automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę ir joje prisiparkavo (b. l. 25 – 26).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. 19 val. 10 min. J. G. dėl jam nustatyto 2,64 promilių neblaivumo buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 27).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. J. G. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo daugiau nei prieš 15 minučių, 19 val. 13 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 6810“, Nr. ARZJ-0202, jam buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. 19 val. 33 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu J. G. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti J. G. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu J. G. nesugebėjo paeiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 28).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. 20 val. 1 min. automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje esančios A. Juozapavičiaus gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D (b. l. 29).

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra D. M. (b. l. 30).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio užvedimo raktelis buvo grąžinti D. M., kuri įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 53 – 58).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis J. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. G. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 130 – 137, 138 – 140).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis J. G. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. G. iki šiol nėra teistas, jis nebaustas ir administracine tvarka (b. l. 116 – 118, 119 – 120, 121). Kaltinamasis J. G. yra išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, senatvės pensininkas, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose jis neįrašytas, o abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 125 – 126, 127 – 128, 129). Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 81 – 84). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis J. G. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas (1 tikrinimas – 2,68 promilių, 2 tikrinimas – 2,64 promilių). Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo J. G. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų jau pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam J. G. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis J. G. yra pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį J. G. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra jau senatvės pensininkas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžiama, jog šis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam J. G. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 8 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam J. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis J. G. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog J. G. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis J. G. vairavo automobilį miesto teritorijoje, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokurorės pasiūlytam laikui – 3 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 18 d. kaltinamajam J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 93 – 100). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu J. G. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Kaltinamasis J. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo J. G. vairuotas automobilis „Audi 100“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, automobilis „Audi 100“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Audi 100“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „Audi 100“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo J. G. vairuoto automobilio „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, 2022 metų rugpjūčio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 800 Eur (b. l. 31 – 32). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam J. G. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 800 Eur sumą.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. G. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 85 – 92, 93 – 100, 101 – 108). Šios J. G. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, J. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate – perduodamas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, J. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate – perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam J. G. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.