Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3172-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1-3172-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43960-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3172-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43960-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6; 2.10.1.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2019 m. spalio 14 d., apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip M. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:

- M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad į jokias priklausomybės ligų įskaitas jis neįrašytas, niekada jose ir pas psichiatrą nesigydė. Turi teisę vairuoti automobilius. Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir registruotas jo vardu. 2019 m. spalio 14 d., apie 13.00 val. jis išgėrė apie 150 ml trauktinės „999“. Baigus darbą, apie 15.30 val., bendradarbis nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur jis buvo palikęs savo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu jis jautėsi normaliai, tad atsisėdo už savo automobilio vairo. Apie 16.00 val. jis važiavo vienas nuo (duomenys neskelbtini) g. link aplinkkelio. (Duomenys neskelbtini) sankryžoje per vėlai pradėjo stabdyti ir atsitrenkė į prieš sankryžą kraštinėje kairėje juostoje stovėjusio automobilio VW Sharan galinę dalį. Labai greit atvyko policijos pareigūnai. Jie įtarė, kad jis išgėręs, tad liepė pūsti į alkotesterį. Jis sutiko, pūtė du kartus, mažiausias rodmuo buvo 2,56 promilės. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, kad atsisėdo už vairo, būdamas išgėręs. Sutinka tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu (b.l.45);

- liudytojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. spalio 14 d., apie 16.00 val. jis vairavo nuosavą automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Po viaduku, vedančiu link (duomenys neskelbtini) (sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g.) jis sustojo ir laukė, kol užsidegs žalia rodyklė į kairę. Laukdamas signalo, staiga jis pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo vairuotojas. Automobilyje jis buvo vienas. Jis nieko nepasakė, tik pakėlė rankas. Jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, tad jam kilo įtarimų dėl vairuotojo blaivumo. Tada jis paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnai atvyko labai greit, per 5-10 minučių. Visą tą laiką Opel vairuotojas buvo jo akiratyje, niekur pasišalinęs nebuvo, jis vaikščiojo aplink automobilius (b.l. 29);

- BIRT atskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 14 d., 16.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g., važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), prie sankryžos susidūrė VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus (b.l. 7);

- VĮ Regitra duomenimis automobilio Opel Astra-G-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. S. (b.l. 11);

- VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio Opel Astra-G-Caravan 16V vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM - 940 Eur (b.l. 12, 13);

- 2019 m. spalio 14 d., 16.22 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARZJ - 0203, M. S. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas. Patikrinus jį antrą kartą 2019 m. spalio 14 d., 16.36 val. – nustatytas 3,03 promilės girtumas (b.l. 31). Šie duomenys taip pat užfiksuoti 2019 m. spalio 14 d., 16.40 val. neblaivumo nustatymo akte (b.l. 33). Neblaivumo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b.l. 32).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad M. S. 2019 m. spalio 14 d., apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilės girtumas. Pažymėtina, kad patikrinus M. S. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 2019 m. spalio 14 d., 16.22 val., jam nustatytas 2,56 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus M. S. blaivumą alkotesteriu maždaug po 15 min., t.y. 16.36 val., jam buvo nustatytas 3,03 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Tad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad M. S. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilės girtumas, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokia M. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, tik prašė jos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, nes turi nepilnametę dukterį ir vartojimo paskolą (b.l. 60-62).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. S.– neteistas (b.l. 55), 2015 m. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo dviratį, kai nustatytas 0,92 promilių girtumas, nuobauda negaliojanti (b.l. 56), dirba (b.l. 57), byloje nėra duomenų apie M. S. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda (3750 eurų), atsižvelgus į nustatytą girtumo laipsnį ir į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti ar didinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 14 d., 16.20 val. iki 2019 m. spalio 15 d., 14.25 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 39, 41).

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga M. S. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.

M. S. veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,56 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. S. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, artimas maksimaliai vidutinio girtumo ribai, anksčiau nebuvo teistas, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2019 m. spalio 15 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125 straipsniais, M. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 47-48). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, M. S. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) –paėmimas (b.l. 49-51). Atsižvelgiant į tai, kad M. S. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2019 m. spalio 16 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, teismas sprendžia, jog M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 16 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė M. S. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.); kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Astra-G-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. S. (b. l. 11), todėl teismas, atsižvelgęs M. S. charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendžia, kad šis automobilis turi būti iš jo konfiskuojamas, kadangi šiuo atveju tai atitiktų tiek imperatyvius įstatymo reikalavimus, tiek ir teisingumo bei proporcingumo principus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2019 m. spalio 15 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Turto saugotoju paskirtas M. S. (b.l. 15-19).

Atsižvelgiant į tai, kad iš M. S. turi būti konfiskuotas minėtas automobilis, 2019 m. spalio 15 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra (b.l. 49-51).

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (b.l. 47).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. S. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. spalio 14 d., 16.20 val. iki 2019 m. spalio 15 d., 14.25 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t.y. 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų.

Nustatyti vienerių metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti M. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 16 d..

Paskirti M. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš M. S. automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2019 m. spalio 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam M. S., palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam M. S. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, M. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti M. S., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė