Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nukentėjusiajai K. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 51 MGL, tai yra, 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) Eur, dydžio bauda. Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Nukentėjusios K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. K. priteista 1 187 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2025 m. kovo 14 d., apie 22 val., gyvenamojo namo, priklausančio K. L. (buvusi pavardė – M.), esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, svetainės patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, sulaužė medinį stalą „Rokas“, kurio vertė 360 Eur, medinę kėdę „Miglė“, kurios vertė 180 Eur, svetainės komodą, kurios vertė 500 Eur, aukso imitacijos žvakides (2 vnt.), kurių vertė 100 Eur, krištolinę vazą, kurios vertė 147 Eur, sugadino antikinio stiliaus laikrodį, kurio vertė 50 Eur, namų garso stiprintuvą „Harman Kardon“, kurio vertė 150 Eur, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai K. L. (buvusi pavardė – M.) 1 487 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė jam paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nenustačius tyčios požymių arba, jei teismas manytų kitaip, prašo perkvalifikuoti veiką, konstatuojant, kad nebuvo tyčinio turto sugadinimo, sumažinti priteistos žalos dydį kaip nepagrįstą, maksimaliai sušvelninti bausmę, atsižvelgiantį į sunkią finansinę padėtį ir išlaikymo pareigas nepilnamečiams vaikams, leisti baudos ir civilinės sumos mokėjimą išdėstyti dalimis ilgesniam terminui.

1.1. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad jo veiksmuose, kvalifikuotuose pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nei tiesioginė, nei netiesioginė tyčia byloje nebuvo patikimai nustatyta. Teismas jo tyčią grindė iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais ir padarytomis prielaidomis, tačiau: nebuvo nustatyta jokio jų tarpusavio konflikto, nebuvo jokio logiško motyvo gadinti turtą namuose, kuriuose apeliantas pats gyvena. Apelianto teigimu, jo paties paaiškinimai apie atsitiktinį paslydimą, griuvimą ir netyčinį daiktų užkliudymą nebuvo paneigti jokiais objektyviais įrodymais ar ekspertų išvadomis, tik deklaratyviai atmesti kaip „gynybinė pozicija“, tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas ir nekaltumo prezumpcija.

1.2. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad apylinkės teismui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad baldai stovi savo vietose, baldai nėra „sunaikinti“, Apeliantas nesutinka su priteista 1 487 Eur turtine žala. A. K. teigia, kad išvada apie tyčinį sugadinimą padaryta be specialiųjų žinių ir be objektyvaus tyrimo, remiantis tik subjektyviu vertinimu, nebuvo atlikta nepriklausoma turto vertinimo ekspertizė, nenustatyta, ar baldai iš tikrųjų buvo sulaužyti, ar tik turėjo naudojimo žymių, ar pažeidimai galėjo atsirasti anksčiau, ar nurodyti pažeidimai suderinami su tyčiniais smūgiais. Apelianto manymu, pagal civilinės atsakomybės principus žala turi būti reali, pagrįsta ir įrodyta, o ne grindžiama prielaidomis ar subjektyviais skaičiavimais.

1.3. Skunde apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą baudą, įvertinus jo sunkią finansines padėtį, t. y., kad dėl taikytos kardomosios priemonės neišvykti jis neteko darbo užsienyje ir pagrindinio pajamų šaltinio, dėl to susidarė įsiskolinimai vaikų išlaikymui, be to, ji turi įsiskolinimų Sodrai, vykdo kitos baudos mokėjimą dalimis, o vėl pradėjo dirbti tik neseniai. A. K. teigimu, šios aplinkybės rodo, kad paskirta bauda yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo bei individualizavimo principų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. A. K. viso bylos tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad eidamas su maišais paslydo ir griuvo, netyčia užkliudė ir numetė dvi žvakides ir vazelę, kurios sudužo, griūdamas sulaužė kėdę, tą pripažįsta ir už tai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau neigia sugadinęs kitus kaltinime nurodytus daiktus ir tai padaręs tyčia. Skunde apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo nuoseklūs parodymai apie netyčinį daiktų sugadinimą nebuvo paneigti jokiais objektyviais įrodymais, o teismo tik deklaratyviai atmesti kaip „gynybinė pozicija“. Išanalizavus byloje nustatytų įrodymų visumą, aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paaiškinimus ir kaltės neigimą pagrįstai vertino kritiškai, kaip jo gynybinę versiją.

8. A. K. savo parodymuose nurodė, kad santykiai su nukentėjusiąja K. L. jau kurį laiką buvo įtempti, ji negrįždavo namo, neatsakydavo į jo skambusius ir kai įvykio dieną ji taip pat negrįžo namo, jis susidėjo savo daiktus į maišus ir ruošėsi važiuoti pas seserį. Tokie jo parodymai suponuoja išvadą, kad santykiai su nukentėjusiąja iš tiesų nebuvo geri ir jis ruošėsi išeiti iš jos namų ilgesniam ar visam laikui, tačiau nuteistasis taip pat teigia, kad tyčia negadino nukentėjusiosios namuose esančių daiktų, ir kai įvykio dieną krisdamas su maišais užkliudė stiklinius daiktus ir jie nukritę sudužo, dar norėjo surinkti šukes, t. y., sutvarkyti kambarį, dėl ko įsipjovė ir prilašėjo kraujo. Savo versiją, kuria neigia savo kaltę A. K. grindžia tuo, jog gyveno kartu su K. L. ir jos sūnumi tame name, rūpinosi buitimi, todėl neturėjo jokio motyvo sąmoningai gadinti turto pasak jo, kas jau prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybėms dėl nesutarimo su nukentėjusiąja ir išėjimo su savo daiktais iš jos namų.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, be to, kad apelianto pateikiama įvykių versija nėra įtikinama ir logiškai paaiškinama, ją paneigia ir K. L. parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šiuo atveju nukentėjusioji nėra nešališka, o tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra, tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiosios parodymai teismo buvo įvertinti kompleksiškai, nesuteikiant jiems prioriteto, teismas juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste ir pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

10. Viso bylos proceso metu K. L. nuosekliai nurodė, kad įvykio dieną jai grįžus namo, A. K. buvo neblaivus, dar gėrė, pradėjo prie jos kabinėtis, tapo agresyvus, suprato, kad vėl gali kilti konfliktas, kadangi ji šūkaudamas, rėkaudamas pradėjo kelti grėsmę jai ir namuose esančiam jos nepilnamečiui vaikui, ji su vaiku išėjo iš namų, iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvažiavus, K. L. kartu su jais nuvažiavo iki savo namų ir pamatė, kaip kaltinamasis automobiliu pravažiavo dideliu greičiu. Pareigūnai nuvažiavo paskui jį. K. L. grįžusi į namus pamatė, kad pirmame namo aukšte, svetainėje ir koridoriuje sienos aptaškytos krauju, dalis svetainėje esančių baldų – komoda ir valgomasis stalas, jų paviršiai buvo apgadinti, sulaužyta valgomojo stalo kėdė, taip pat sudaužyti kiti įvairūs buitinės paskirties objektai, ji suprato, kad viskas buvo sudaužyta su 8 kg svarmeniu, kuris buvo ant komodos, ir kad tai padarė A. K., todėl ji dar kartą kvietė policijos pareigūnus, kad viską užfiksuoti, ji pati iš karto po įvykio viską užfiksavo nufotografuodama, nuotraukas pateikė į bylą, kaip buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

11. Iš 2025 m. kovo 17 d. Tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir medžiagos persiuntimo duomenų matyti, jog pranešėja K. L. (buvusi M.) nurodė, kad jos pažįstamas asmuo A. K., 2025 m. kovo 14 d. apie 22.00 val., būdamas neblaivus, pranešėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini), apgadino bei sulaužė svetainėje esančius baldus, t. y. svetainės komoda, valgomasis stalas, valgomojo stalo kėdės, taip pat kiti įvairūs buitinės paskirties objektai, taip pat krauju aptaškė svetainės ir koridoriaus sienas. (1 t., b. l07-109). Tai, kad K. L. tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes dėl sugadintų daiktų, patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – skambučio pagalbos centrui 112 garso įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji K. L. sakė norinti parašyti pareiškimą dėl žalos atlyginimo, apibūdina įvykio aplinkybes ir nurodo, kad pareiškimo vakar nerašė, nes norėtų, kad pareigūnai atvyktų ir užfiksuotų įvykio vietą. (2 t., b. l. 65)., K. L. 2025 m. kovo 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, kur ji taip pat konkrečiai nurodė, kokie daiktai buvo sulaužyti bei sugadinti (1 t., b. l. 10-12), įvykio vietos ir apžiūros protokolo su fotolentele duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrimoje patalpoje, matomas valgomasis stalas ir aplink sustatytos kėdės, ant kurių fiksuojami įvairūs apgadinimai, įskilimai. Nuo stalo dešiniau, matomas langas, po kuriuo įrengta baltos spalvos palangė. Ant minėtos palangės matomi įbrėžimai, apgadinimai. (1 t., b. l. 52–59).

12. Šio įvykio metu A. K. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kas, kartu su aptartais duomenimis, patvirtina nukentėjusiosios versiją, jog tarp jų buvo konfliktiški santykiai, kad ji bijojo A. K.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, be aptartų duomenų, tai, kad tarp apelianto ir nukentėjusiosios yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, patvirtina ir K. L. 2026 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismui pateikto susirašinėjimo su A. K. kopijos (2 t., b. l. 89–93).

13. Visų šių aptartų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad įvykio dieną K. L. namuose tarp jos ir A. K. įvyko konfliktas, pastarasis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl jai su vaiku pasišalinus iš namų, pastarasis tyčia sulaužė ir sugadino kaltinime nurodytus K. L. priklausančius daiktus – medinį stalą „Rokas“, kurio vertė 360 Eur, medinę kėdę „Miglė“, kurios vertė 180 Eur, svetainės komodą, kurios vertė 500 Eur, aukso imitacijos žvakides (2 vnt.), kurių vertė 100 Eur, krištolinę vazą, kurios vertė 147 Eur, sugadino antikinio stiliaus laikrodį, kurio vertė 50 Eur, namų garso stiprintuvą „Harman Kardon“, kurio vertė 150 Eur, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai K. L. 1 487 Eur turtinę žalą. Tokių jo veiksmų pobūdis nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl turtinės žalos dydžio

14. Apeliaciniame skunde A. K. nesutinka su teismo nustatytu ir iš jo nukentėjusiajai K. L. priteistu turtinės žalos dydžiu. Apelianto manymu, žalos dydis nustatytas remiantis tik subjektyviu vertinimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, kurią jis pripažino padaręs, tačiau sugadintus daiktus įvertino pats. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti būtent nukentėjusios nurodytomis sugadintų daiktų vertėmis, kadangi ji juos įsigijo, žino konkrečią jų vertę, kuri iš esmės atitinka ir rinkos kainas. Iš K. L. pateiktų ekrano kopijų matyti, kad žvakidės „Gold star“ 1 vnt. kaina yra 40 Eur, krištolo vaisinės dekoruotos žalvariu kaina yra 147 Eur, antikvarinio stiliaus laikrodžio vertė yra 42 svarai, kas sudaro 49,52 Eur, identiška namų garso aparatūra „Harman kardon“ tinklalapyje www.skelbiu.lt kainuoja 230 Eur, kėdės „Miglė“ kaina yra nuo 155–175 Eur (1 t., b. l. 94- 102).

15. Nepagrįsti skundo teiginiai ir dėl prielaidomis grįstos turtinės žalos, susijusios su baldų sugadinimu. Skundą apeliantas nepagrįstai grindžia tuo, kad pateiktose nuotraukose matyti, jog baldai stovi savo vietose, jie nėra „sunaikinti“, nes nukentėjusioji ir neteigė, jog komoda bei stalas buvo rasti apversti, išstumdyti, ne savo vietoje ar pan. K. L. aiškiai nurodė, kad šie baldai buvo apgadinti, subraižyti, pažeisti jų paviršiai, ką neginčijamai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytą bei prašomą priteisti turtinės žalos dydį, susijusį su komodos bei stalo remontu, A. K. ginčijo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, savo nesutikimą grįsdamas tais pačiais teiginiais, kaip ir skunde aukštesniajam teismui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas turtinę žalą, susijusią su baldų sugadinimu, vertino pagal objektyvius į bylą pateiktus duomenis. Iš K. L. pateikto 2025 m. balandžio 7 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad svetainės komodos viršutinės dalies keitimo kaina yra 500 Eur, svetainės stalo „Rokas“ viršutinės dalies keitimo kaina yra 360 Eur (1 t., b. l. 101). Taigi, dėl šių daiktų restauravimo nukentėjusioji kreipėsi į meistrą, kuris nurodė būtent tokius darbų įkainius, todėl abejoti šiais įkainiais nėra jokio pagrindo. Įvertinęs aptartą, aukštesnysis teismas laiko, kad nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir todėl priteistas teisėtai.

Dėl paskirtos bausmės

16. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą baudą, įvertinus jo sunkią finansines padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas A. K. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi, nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.

17. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies straipsnių sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurią apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

18. Parenkant A. K. bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. K. teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, baustas administracine tvarka. Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad apeliantas turi eilę kitų finansinių pareigų, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad paskirta bauda yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo bei individualizavimo principų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis dirba, be to, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ir todėl pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam turtinio pobūdžio bausmę, t. y. baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Įvertinus paskirtos baudos dydį bei tai, kad apylinkės A. K. nustatė 18 (aštuoniolikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, kai bendras įstatymo terminas yra du mėnesiais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui.

19. Šio klausimo nagrinėjimo kontekste pažymima ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

22. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 4 d. nuosprendį A. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

23. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 112,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. K. išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad apeliaciniame procese, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Be to vertintina ir asmens finansinė padėtis. Nuteistasis A. K. dirba, tačiau kaip minėta, jam skundžiamu nuosprendžiu skirta turtinio pobūdžio bausmė, priteistas ieškinys, jis turi ir kitų finansinių pareigų, kas patvirtina, jog nuteistajam galimybė atlyginti patirtas proceso išlaidas bus apsunkinta, todėl šios išlaidos iš nuteistojo valstybės naudai priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.