Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-31 · Administracinė byla Nr. eI2-1248-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
eI2-1248-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03570-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1248-809/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03570-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) priteisti 200 Eur patirtos turtinės žalos; 29,04 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)(kad. Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sklypas). Iki 2020 m. Sklypas (tuo metu jo kadastro numeris buvo (duomenys neskelbtini)) taip pat priklausė tretiesiems asmenims G. K. ir J. R.(toliau kartu – Bendraturčiai), kurie kartu su pareiškėju Sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2015 metais UAB „GEO Baltija“ matininkės buvo parengta Sklypo kadastrinių duomenų byla (priedas Nr. 1; toliau – Kadastro duomenų byla). NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-3578-(10.5.) (toliau – Raštas) atsisakė teisės aktų nustatyta tvarka suderinti Kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas ir Bendraturčiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdami Raštą ir prašydami įpareigoti NŽT suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą. 2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-448-492/2019 (toliau – Sprendimas), kuriuo visiškai tenkino pareiškėjo ir trečiųjų asmenų skundą, ir nusprendė: „Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, inicijuoti šio teritorijų planavimo dokumento patikslinimą bei suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.“ Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendimu konstatavo NŽT neteisėtus veiksmus, pastarajai nepagrįstai atsisakius suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą. Po teismo sprendimo priėmimo NŽT atliko reikalingus veiksmus tam, kad Sklypo Kadastro duomenų byla būtų suderinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Tačiau, kadangi administracinės bylos nagrinėjimas teisme vyko pakankamai ilgą laiką, pasikeitė tam tikri teisės aktų reikalavimai, dėl ko pareiškėjas ir Bendraturčiai buvo priversti tikslinti Kadastro duomenų bylą, ir atitinkamai patirti papildomų išlaidų (už Kadastro duomenų bylos papildymą (patikslinimą) sumokėjo pareiškėjas), kurių galėjo išvengti tuo atveju, jeigu NŽT nebūtų neteisėtai atsisakiusi suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą. Kitaip tariant, pareiškėjas dėl NŽT neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjas nutarė kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovės atstovės NŽT neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pagrįsdamas patirtą žalą nurodo, kad Sklypo Kadastro duomenų bylos teikimo (po LVAT Sprendimo priėmimo) metu atsirado reikalavimas visas procedūras atlikti elektroninėmis priemonėmis (iš pradžių Kadastro duomenų byla buvo rengiama popierine forma). Dėl šių priežasčių Sklypo Kadastro duomenų byla turėjo būti atitinkamai pritaikyta teikimui el. priemonėmis bei atitinkamai patikslinta (papildyta) tam, kad atitiktų kitus naujai įsigaliojusius reikalavimus ir galėtų būti įregistruota NTR. Be to, keitėsi ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės). Pavyzdžiui, pasikeitė Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. Dėl šių priežasčių matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus. Taigi, pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę ir tikslinti Kadastro duomenų bylą. Tikslinant (pildant) Kadastro duomenų bylą pareiškėjas sumokėjo 100 Eur dydžio sumą už matininkes paslaugas, kuri (suma) pripažintina pareiškėjo dėl NŽT neteisėtų veiksmų (neteisėto ir nepagrįsto individualaus akto priėmimo) patirta žala. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu NŽT nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – nebūtų priėmusi neteisėto ir nepagrįsto (konstatuota LVAT Sprendimu) sprendimo atsisakyti suderinti Kadastro duomenų bylą ir būtų ją suderinusi nedelsiant po jos pateikimo atitinkamam NŽT skyriui, pareiškėjas ir Bendraturčiai Kadastro duomenų bylą būtų suderinę dar iki aukščiau minėtų teisės aktų pakeitimų, dėl ko nebūtų priversti patirti papildomų išlaidų Kadastro duomenų bylos tikslinimui (pildymui). Šios aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos buvimą.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad jau po teismo paskyrimo nagrinėti šią bylą teismo posėdyje ir pareiškėjui ruošiantis teikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rado 2019 m. spalio 24 d. matininkės išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. VIIV-GEO-00092 (toliau – Kvitas II), kuriuo taip pat patvirtinama, kad pareiškėjas matininkei sumokėjo dar 100 Eur už Kadastro duomenų bylos tikslinimą, taip iš viso patirdamas 200 Eur dydžio žalą dėl atsakovės atstovės NŽT neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, kad jo padidintas reikalavimas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėdama ginčui aktualias faktines aplinkybes nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, 4,0000 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas) (duomenys neskelbtini)dalimi nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Matininkė V.Š., atlikusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2015 m. gegužės 20 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui kadastro duomenų bylą ir prašymą ją patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad Sklypą skiria esantis kelias, kuris neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, vadovaujantis Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nustatai) 22 punktu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 48SK-2356- (14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti jų kadastro duomenys. VĮ Registrų centras, gavęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė naują kadastro numerį - Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. VILKS-3702 atsisakė įrašyti naujai nustatytus kadastro duomenis, nurodydamas, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kerta Nekilnojamo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Pareiškėjas apie minėtą sprendimą buvo informuotas VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 9245160.

UAB „Geo Baltija“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu (reg. Nr. 48JP-5256) kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, pateikdama informacinį pranešimą dėl atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir išvados pateikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. 48SD-11481-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pateikė išvadą ir informavo, kad išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotas/pažymėtas ribas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus preliminarius matavimus, administracine tvarka patikslinti kadastro duomenis galima tik žemės sklypų savininkų sutikimu. UAB „Geo Baltija“ 2015 m. spalio 15 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą (reg. Nr. 1GP-1324) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. spalio 6 d. rašto Nr. 48SD-11481-(14.48.104.), kuriame buvo prašoma „išsiaiškinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. spalio 6 d. atsakymas Nr. 48SD-11481-(14.48.104.) yra teisingas“. Taip pat buvo prašoma tikslinti 4 besiribojančių žemės sklypų ribas arba tikslinti matuojamo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą. NŽT, išsamiai išnagrinėjusi turimus dokumentus ir detaliai įvertinus situaciją dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1SS3251-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą UAB „Geo Baltija“ matininkei V. Š. . Minėtu raštu NŽT informavo, kad pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakartotinai išnagrinėti 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateiktą jos pranešimą ir priimti sprendimą, ar parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas teisingas ar tikslintinas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius priėmė sprendimą dėl 2015 m. balandžio 28 d. parengto ginčo žemės sklypo plano teisingumo ir 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 48SD-3880-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pateikė UAB „Geo Baltija“ išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano teisingumo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas, nes parengtas neteisingai. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1SS-1370-(14.48.10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai išnagrinėtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo aplinkybė ir nurodyta, kodėl ginčo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. 2015 m. balandžio 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytas pietrytinis ribos posūkio taškas nuo miško kvartalinės linijos, esančios ginčo žemės sklypo pietinėje dalyje, yra nutolęs apie 100 metrų, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane, 1999-02-15 parengtame S. M., šis atstumas, matuojant grafiškai, yra apie 140-150 m. Kadangi matininkė V.Š., rengdama 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), planą, nesivadovavo pirminiais žemės sklypo suformavimo dokumentais, ginčo žemės sklypo ribos kirto gretimų žemės sklypų ribas, t. y. iš dalies persidengė. Pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė J. Šidlauskienė 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė naują prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (reg. Nr. 48JP-5130), kuriuo prašė sudaryti komisiją ir atlikti ginčo sklypo ženklinimo ir ribų nustatymo vietovėje patikrinimą, įtraukti į šį tikrinimą suinteresuotus asmenis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 29 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą, ir surašė Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-545-(14.48.78.) (reg. data 2016-10-04), atliko fotofiksaciją, parengė matavimų schemą M1:2000. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietovėje nerasti riboženkliai Nr. 8, ir 7, o riboženkliai Nr. 6 ir Nr. 9 neatitinka nustatyto standarto. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5 48SD-12977-(14.48.136 E.) pareiškėjas buvo supažindintas su patikrinimo rezultatais. Pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė J. Š. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą (reg. Nr. 1GS-2805), kuriuo prašė pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. 48SD-12977-(14.48.136 E.). Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo advokatės J. Š. 2016 m. lapkričio 17 d. skundą ir pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-3578-(10.5) atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Geo Baltija“ matininkė V. Š., vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 48SD-3880-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“ pateikta išvada bei atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1SS-1370-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytą informaciją, turi pakartotinai atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimo procedūrą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą teikti Skyriui tikrinti. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. vasario 2 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1SS1370-(14.48.104.) ir 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1SS-3578-(10.5.); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Geo Baltija“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir pateikti VĮ Registrų centrui išvadą apie teisingai parengtą žemės planą. Vilniaus administracinis teismas 2017 m. birželio 17 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI-2147-561/2017, proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eA-448-492/2019, proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2) (toliau LVAT sprendimas) pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjų skundą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 48SD-13093-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ informavo UAB Geo Baltija“ apie priimtą sprendimą ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. 6 balandžio 1 d. išvadų Nr.48SD-11481-(14.48.104.) ir Nr. 48SD-3880-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pripažinimą negaliojančiomis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1837-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ir laisvos valstybinės žemės duomenų bei planų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41), dalinio patikslinimo ir Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslino žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

Pareiškėjas patikslino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir per Nekilnojamojo turto posistemę ,,Geomatininkas” pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrinti. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, 2019 m. gruodžio 27 d. patikrinęs kadastro duomenų bylą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-114930. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. SPR5-497(14.4 E.) ,,Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti” pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojami žemės sklypo dokumentai: kadastro duomenų forma – 2019 m. rugpjūčio 27 d., verčių žiniaraščiai 2015 m. balandžio 28 d., žemės sklypo planas – 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. parengti po viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo – 2015 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 13 d. raštą Nr. SPR5-497(14.4 E.) ,,Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti”, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-149-(14.48.2.) Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pakeitimo“ pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) 1 punktas, kuriame papildomai patvirtinta matininkės V. Š. 2019 m. rugpjūčio 27 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. 1524513.

Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad po LVAT teismo sprendimo pasikeitusių Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus, o nuo 2017 m pasikeitus Nuostatų 63 punkto nuostatoms, žemės sklypo kadastro duomenų byla turėjo būti pateikta elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“, todėl pareiškėjas patyrė 100 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko Nacionalinė žemės tarnyba, dėl kurių pareiškėjas turėjo tikslinti kadastro duomenų bylą ir dėl to patyrė turtinę žalą. Nepagrįstais vertina ir pareiškėjo argumentus, kad dėl pasikeitusių Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus.

Pažymi, kad LVAT sprendimu įpareigojus Nacionalinę žemės tarnybą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pareiškėjas neturėjo pareigos jos nei tikslinti pagal naujus reikalavimus, nei pakartotinai teikti tikrinti per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“, o Nacionalinės žemės tarnybai patikslinus teritorijų planavimo dokumentą ir Išvadas, pareiškėjas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos pirminį popierinį variantą galėjo teikti VĮ Registrų centrui, prašydamas įregistruoti Žemės sklypą nekilnojamojo turto registre pagal matininkės V. Š. 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taip pat nurodo, kad 2017 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1099 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytos (įvardytos) elektroninės ryšio priemonės, kuriomis matininkai turi pateikti elektronines nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonei Registrų centrui, t. y. statinių kadastro duomenų bylas – per Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) posistemę „Matininkas“, žemės sklypo kadastro duomenų bylas – per NTR posistemę „GeoMatininkas“. Tačiau parengtos popierinės kadastro duomenų bylos pateiktos iki 2017 m. gruodžio 31 d., kurių tikrinimo ir derinimo procedūros buvo nebaigtos, taip pat pradėtų rengti tokių kadastro duomenų bylų, spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas savo iniciatyva pakartotinai pagal naujus reikalavimus parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“ pateikė ją Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrinti, todėl pareiškėjo patirtos papildomos išlaidos nesusijusios su Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl atsakovei atstovaujančios NŽT veiksmais pareiškėjui padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Šios nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė matininkei pateikus

Sklypo Kadastro duomenų bylą, prieš tai ją atitinkamai patikslinus (pritaikius teikimui el. priemonėmis), elektronine versija, pagal naujai įsigaliojusius reikalavimus. Už šias paslaugas pareiškėjas matininkei sumokėjo 200 Eur, kuriuos vertina kaip patirtą žalą. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jei NŽT būtų iš karto priėmusi teisingą sprendimą, pareiškėjas šių išlaidų nebūtų patyręs.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis patyrė žalą dėl NŽT neteisėtų veiksmų, nes per administracinės bylos Nr. eA-448-492/2019 (proceso Nr. 3-61-3-00153- 2017-2) nagrinėjimą, vykusį 2017-2019 m., pasikeitė tam tikros nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų rengimo taisyklės dėl ko pareiškėjas po jam palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo neturėjo galimybės įregistruoti Kadastro duomenų bylą NTR, kadangi ji nebeatitiko reikalavimų, galiojusių Kadastro duomenų bylos rengimo ir teikimo derinimui metu.

Pareiškėjas patirtoms 200 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė įrodymus apie 200 Eur sumokėjimą matininkei V. Š. . Matininkės V. Š. raštu išdėstytą patvirtinimą apie tai, kad klientas G. R. paslaugų pirkimo-pardavimo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. spalio 24 d. kvitais, kurių numeriai atitinkamai VIIK-GEO-00087 ir VIIK-GEO-00092, per du kartus sumokėjo sutartą 200 Eur sumą už jam su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos performinimą pagal naujus (pasikeitusius) teisės aktų reikalavimus ir šių duomenų skaitmenizavimą (t. y. įkėlimą į Geomatininko el. sistemą). Pateikė susirašinėjimą su matininke el. paštu.

Iki 2017 m. gruodžio 23 d. galiojusių Nuostatų 63 punkte buvo nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla rengiama vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro parengta ir patvirtinta specifikacija. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų tikslinimo darbai atliekami elektroninėmis priemonėmis. Nuo 2017 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1099 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Nuostatų 63 punktas, nurodant, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla rengiama vadovaujantis kadastro tvarkytojo parengta ir patvirtinta specifikacija. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis: statinių – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“, žemės sklypo – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Taigi, tik nuo 2017 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo reikalavimas statinių kadastro duomenų bylas teikti per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Matininkas“, žemės sklypo kadastro duomenų bylas – per NTR posistemę „GeoMatininkas“.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. eA-448-492/2019 panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą įpareigojo NŽT

suderinti 2015 m. balandžio 28 d. matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui. Byloje nėra ginčo, kad po minėto teismo sprendimo matininkė patikslino Sklypo Kadastro duomenų bylą, ją performindama pagal naujus (pasikeitusius) teisės aktų reikalavimus (atitinkamai suskaitmenizavo), t. y. jau pagal naujoje Nuostatų 63 punkto redakcijoje nustatytus reikalavimus.

Atsakovės atstovė pagrįsdama savo veiksmų teisėtumą (neteisėtų veiksmų nebūvimą) atsiliepime nurodo, kad kadastro duomenų bylos, kurių tikrinimo ir derinimo procedūros buvo nebaigtos, taip pat pradėtų rengti tokių kadastro duomenų bylų, spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti dar iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo atsakovės atstovę suderinti būtent 2015 m. balandžio 28 d. matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo kadastro bylą, todėl pareigos vadovautis nauja Nuostatų 63 punkto redakcija nei matininkė, nei pareiškėjas neturėjo.

Nustatyta, kad NŽT 2018 m. sausio 8 d. savo internetiniame puslapyje patalpino oficialų pranešimą apie tai, kad spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., privalo būti priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka.

Kaip matyti, minėta informacija oficialiame institucijos internetiniame puslapyje buvo paviešinta dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, todėl, teismo vertinimu, preziumuojama, kad ginčo sklypo kadastro duomenų bylą rengusiai matininkei, jai aktualūs ir jos tiesioginę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pakeitimai turėjo būti žinomi. Iš nurodytos informacijos matyti, kad popierinė kadastro duomenų byla, kuri parengta dar iki 2017 m. gruodžio 31 d., netgi privalėjo būti priimta tikrinti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų redakciją, taigi imperatyvios pareigos teikti išskirtinai tik skaitmenizuotą 2015 m. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą matininkė neturėjo. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, užsitęsęs administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis, per kurį pasikeitė teisės aktai, dėl ko pareiškėjas vėliau patyrė išlaidų, pareiškėjo teisinei padėčiai įtakos negalėjo turėti. Matininkė savo iniciatyva parengė ir pateikė suskaitmenintą kadastro duomenų bylą vadovaudamasi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. galiojusių Nuostatų 63 punkte nustatyta tvarka, dėl ko pareiškėjas vėliau patyrė išlaidų. Taigi, darytina išvada, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo matininkės atlikti veiksmai niekaip nėra susiję su NŽT pareigūnų neteisėtais veiksmais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo patirtoms išlaidoms įtakos užsitęsęs administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis, per kurį vėliau pasikeitė teisės aktai, neturėjo, taip pat matininkei nebuvo imperatyvios pareigos kadastro duomenų bylos teikti per NTR posistemę „GeoMatininkas“, todėl nenustačius NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų (pareiškėjas NŽT veiksmų neteisėtumą sieja būtent su tuo, kad buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę ir tikslinti Kadastro duomenų bylą; matininkei patikslinus bylą patyrė išlaidų), pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Šiuo atveju neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjas skundo argumentais NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų neįrodė, atitinkamai neįrodė ir teisės į žalos (ir palūkanų) atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė