Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai - išsiųsti pranešimai, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta paskelbus viešo paskelbimo būdu (b.l. 26-27). Prašymų iki bylos nagrinėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vietinės rinkliavos privalomumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, tai imperatyvi pareiga numatyta teisės aktuose.

Dėl vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovei 587,90 Lt vietinės rinkliavos dalis apskaičiuota už butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. Teismui pateiktame prašyme nėra nurodomas teisinis šio nekilnojamojo turto valdymo pagrindas, tačiau iš teismui pateiktos 2004 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 15-759 (b.l.10-12) nustatyta, kad su atsakove L. S. (buvusi pavardė J.) buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2010 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1309-676/2010 nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. 15-759, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir L. S. (J.) bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. balandžio 22 d. ir 2010 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis raštas (LITEKO duomenys). Taigi cituojamu teismo sprendimu nuomos sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo šios sutarties nutraukimo momento asmuo nėra laikomas teisėtu įvardijamo nekilnojamojo turto valdytoju, todėl nuo 2010 m. balandžio 22 d. nutraukus nuomos sutartį atsakovė nebegali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja ir reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. yra nepagrįstas. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad byloje teikiamas 2012 m. kovo 20 d. iškeldinimo protokolas, kuriuo nurodoma, kad iškeldinimas įvykdytas tik 2012 m. kovo 20 d. (b.l.13). LITEKO duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas išduotas 2010 m. birželio 3 d., todėl jo pateikimas priverstiniam vykdymui yra turto savininko teisė ir negali lemti atitinkamos prievolės trukmės. Pareiškėjas teismui neteikia jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad turto savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi visų būtinų priemonių savalaikiam teismo sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymui.

Konstatuojant aukščiau nurodytas aplinkybes teismas įvertina ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2007 m. vasario 12 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2007 m. vasario 12 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l.15). Minėtas nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), 2004 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi 15-759 (b.l.10-12) neterminuotam laikotarpiui išnuomotas atsakovei, tačiau teismui teikiamame, o taip pat teismo iniciatyva atspausdintame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija, įrašų apie sudarytą nuomos sutartį su atsakove nėra (b.l.15). Pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o pagal Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Kaip jau paminėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad 2004 m. gegužės 25 d. Nuomos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovės L. S. (J.) būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir administruojant vietinę rinkliavą, ir visos prievolės, nustatytos nekilnojamajam daiktui tenka nekilnojamojo turto savininkui. Nekilnojamojo turto objektas – butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 12 d. priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl nesant viešajame registre įregistruotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai, vietinės rinkliavos mokėtoju įvardijamu laikotarpiu pagal Nuostatų reglamentavimą yra nekilnojamojo daikto savininkas. Tai patvirtina ir 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkimą ir tvarkymą nuostatų nauja redakcija, kurios 24 punkte numatyta, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešima apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus pardavėjams ar paslaugu teikėjams. Taigi vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo formavimo teisinė prielaida irgi yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. Pagal viešojo registro duomenis turto savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, jokie juridiniai faktai apie nuomos teisinius santykius nėra išviešinti, todėl atsakovei mokėjimo pranešimas pagal cituotų Nuostatų 24 punktą negalėjo būti formuojamas. Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjo prašymas dalyje dėl 587,90 Lt vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini)

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2013 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 186-2N2009, nuosavybės teise priklausė atsakovei L. S. (b.l.16-18). 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1686 patvirtina, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava 754,64 Lt. Atsakovė sumokėjo 89 Lt vietinės rinkliavos dalį, likusi skola 665,64 Lt. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo už šį objektą, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 25 punktas numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 d. punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Taigi, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d., Vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d.

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Šiuo atveju pareiškėjas teisę išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą įgijo kitą dieną po to, kai pasibaigė vietinės rinkliavos sumokėjimo terminas (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis). 2009 m. liepos 15 d. atsakovė jau turėjo būti sumokėjusi vietinę rinkliavą už 2009 m. I - III ketvirčius ir pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 16 d. įgijo teisę išieškoti vietinės rinkliavos nepriemoką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 8 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties penkerių metų terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris turėjo būti pateiktas pareiškėjai atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovaujasi 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1686, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2009 metus. Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 185 Lt vietinės rinkliavos, sumokėta 89 Lt, skola 96 Lt. Vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 46.25 Lt (185 : 4 = 46.25 Lt). Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 138,75 Lt (46.25 x 3 = 138.75). Atsakovė įvardijamu laikotarpiu sumokėjo 89 Lt vietinės rinkliavos dalį ir ši rinkliavos dalis nėra ginčo dalyku. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotos vietinės rinkliavos dalis yra 138.75 Lt, todėl minusuojant sumokėtą 89 Lt rinkliavos dalį, apskaičiuotos mokėtinos vietinės rinkliavos likutis už šį laikotarpį yra 49.75 Lt. Kadangi šiai reikalavimo daliai yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjui priteistina 615.89 Lt (665.64 – 49.75 = 615.89).

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 615.89 Lt (178 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2012-12-31.

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.