Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. sausio 4 d. nutarimu S. M. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 160¹ straipsnyje („Gatvių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas“) numatytą veiką skiriant už tai įspėjimą bei įpareigojant iki 2011 m. sausio 14 d. atlaisvinti pravažiavimą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda S. M. skirta už tai, jog 2010 m. lapkričio 9 d. nustatyta, kad šis, būdamas sodų bendrijos „Edelveisas“ valdybos pirmininku, įbetonavo stulpelius bendro naudojimo kelyje, taip sudarydamas kliūtis kitiems sodo bendrijos gyventojams laisvai naudotis bendro naudojimo keliu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. M. skundą, 2011 m. kovo 4 d. nutarimu jį iš dalies tenkino, t. y. Komisijos nutarimo dalį, kuria pareiškėjui nustatytas įpareigojimas, panaikino, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog šiuo atveju išsiaiškintina, ar ginčo vieta yra tokia, kurioje galimas eismas ir ne vien s/b „Edelveisas“ nariams bei, ar buvo sudaryta kliūčių eismui. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog sodo bendrijas „Edelveisas“ ir „Astra“ jungia bendras pravažiavimas, kuris s/b „Astra“ dalyje teritorinio planavimo dokumentu - žemės sklypo planu – yra kvalifikuotas kaip kelias, tokio žemės sklypo plano sprendiniai nėra nuginčyti. Teismas, atsižvelgęs į Kelių įstatymo 2, 3, 4 bei 17 straipsnių nuostatas, priėjo išvados, jog ginčo kelias yra vidaus kelias, nepriklausantis s/b „Edelveisas“ privačios nuosavybės teise, todėl naudotis keliu bei jo infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, Kelių įstatymu ir kitais teisės aktais, ir tik teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šioji teisė gali būti suvaržyta. Teismas priėjo išvados, jog ta aplinkybė, kad šiuo atveju pastačius metalinius stulpelius bei užritinus akmenį buvo trukdomas eismas bendro naudojimo vidaus keliu, yra įrodyta. Dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių Komisijos padarytų pažeidimų teismas nurodė, jog Komisija pagrįstai netenkino prašymo liudytojais kviesti s/b, su kuriomis bendrai buvo išasfaltuotas pravažiavimas per šias sodo bendrijas, pirmininkus, nes šios aplinkybės nėra susijusios su byla, tačiau Komisija privalėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui realizuoti jo teisę, numatytą ATPK 272 straipsnyje, susipažinti su bylos įrodymais. Tačiau, teismo nuomone, ši pažaida nėra tokia, dėl kurios skundžiamas nutarimas galėtų būti panaikintas. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjimo Komisijoje tąsa, kur gali būti ir turi būti ištaisyti bylos nagrinėjimo trūkumai. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės nepareiškė teismui, jog nori susipažinti su bylos medžiaga, visi byloje esantys dokumentai buvo ištirti, tad Komisijoje padaryta pažaida yra ištaisyta. Dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, nenustačiusi nei administracinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, S. M. turėjo būti paskirta 350 Lt bauda, tačiau, įvertinęs teismų praktikoje taikomą principą nebloginti pažeidėjo padėties, nutarimo dėl per švelnios nuobaudos nenaikina. Kita vertus, teismas nurodė, jog Komisija nutarimu paskyrė įstatymu nenumatytą nuobaudą – įpareigojo S. M. iki 2011 m. sausio 14 d. atlaisvinti pravažiavimą, todėl ši nutarimo dalis naikintina.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, kuria paliktas nepakeistas Komisijos nutarimas, panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai įvertino pažeidimus, padarytus Komisijoje, nepagrįstai atmetė jo prašymą kviesti liudytoju s/b „Viltis“ pirmininką A. Č., neteisingai vertino s/b „Edelveisas“ generalinį planą, kuriame joks kelias nenumatytas, o vadinamasis ginčo kelias yra bendrijos narių lėšomis padarytas privažiavimas prie sodo bendrijos narių sklypų, taip pat nebuvo nustatinėjama, kas konkrečiai pastatė metalinius stulpelius. Teigia, jog jis jokių kliūčių eismui nesudarė ir jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Taip pat pažymi, jog teismas nukentėjusiuoju byloje pripažino s/b „Astra“, nors ABTĮ tokios galimybės nenumato.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog nagrinėjant bylą Komisijoje buvo nustatyta, kad S. M. asmeniškai jokių kliūčių eismui nesudarė, tačiau būdamas bendrijos pirmininku netrukdė kitiems bendrijos nariams tai daryti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjęs asmuo – s/b „Astra“ prašo jį atmesti. Nurodo, jog S. M. tinkamas pažeidimo subjektas, ką patvirtina paties prisipažinimas, kad jis yra ginčo veiksmų iniciatorius, be to, būtent s/b „Edelveisas“ 2010 m. rugpjūčio 21 d. visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas neleisti kitoms sodų bendrijoms naudotis vidiniais keliais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pripažino S. M. kaltu padarius ATPK 160¹ straipsnyje numatytą veiką, tačiau teisėjų kolegija, įvertinus visą įrodomąją medžiagą, sprendžia, kad tokia išvada nėra tinkamai pagrįsta.

S. M. apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, jog byloje nebuvo nustatinėjama, kas konkrečiai pastatė metalinius stulpelius, jis pats jokių kliūčių eismui nesudarė, todėl mano, kad jis nėra inkriminuojamo pažeidimo subjektas.

ATPK 160¹ straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia gatvių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, taip pat leistiną svorį viršijančių krovinių vežimas be komunalinio ūkio tarnybų leidimo. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. M. atsakomybėn patrauktas už tai, jog šis, būdamas s/b „Edelveisas“ pirmininku, bendro naudojimo kelyje įbetonavo stulpelius, taip sudarydamas kliūtis kitiems sodo bendrijos gyventojams laisvai naudotis bendro naudojimo keliu (b. l. 17 – 18).

Iš bylos medžiagos matyti, ką pripažįsta ir kaltinimą palaikiusi Komisija, kad S. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veiksmų pats neatliko. Pažymėtina, jog paprastai atsakingu už pažeidimą gali būti pripažįstamas asmuo, kuris savo veiksmais pažeidė nustatytas elgesio taisykles. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinis kaltinimas S. M. pareikštas kaip s/b „Edelveisas“ atstovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį byloje Nr. N17-1662/2006 ir kt.). Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl pažeidimo subjekto, būtina vertinti ne tik s/b „Edelveisas“ įstatus, kurie į bylą neišreikalauti, bet ir kitus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būtent bendrijos vardu nuspręsta įbetonuoti stulpelius bendro naudojimo kelyje. Pabrėžtina, jog byloje esantis s/b „Edelveisas“ 2010 m. rugpjūčio 21 d. narių visuotinio susirinkimo protokolas, kurio 7.10 punktu priimtas sprendimas neleisti s/b „Astra“ ir kitiems apie s/b „Edelveisas“ esančios sodų bendrijos naudotis s/b „Edelveisas“ vidiniais keliais, nėra pakankamas konstatuoti, kad buvo nutarta imtis konkrečių veiksmų (įbetonuoti stulpelius) (b. l. 6). Antra vertus, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pažeidimą betarpiškai matė N. D., P. K. bei R. U. (b. l. 16), tačiau jie teisme neapklausti, o tokius veiksmus atlikę bendrijos nariai nenustatyti, nors ir pastarųjų parodymai nustatant, ar jie veikė būtent S. M., kaip bendrijos pirmininko nurodymu, ar savarankiškai, svarbūs nustatant tinkamą pažeidimo subjektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai - įstatymo leidžiama gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju jo pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paminėtas normas pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, kaip šiai bylai nebeaktualių, nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.