Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-575-492/2008 pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei J. D. , Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. V. atskirasis skundas tenkintinas.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Suinteresuotas asmuo A. V. prašo nustatyti juridinį faktą, kad jos motina F. Z. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti turtą po sutuoktinio J. Z. mirties. Šio juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių: ji įgis bei galės įgyvendinti subjektinę teisę, paveldėti atsiradusį palikimą, gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), po savo tėvų mirties. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą, kuris bus nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. CPK 444 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos nustatymo. CK 5.50 str. numato, kad įpėdinis turi palikimą priimti, norint jį įgyti. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.13 str. yra įtvirtinta sutuoktinių paveldėjimo teisė, leidžianti palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Pareiškėjos motina F. Z. , pergyvenusi sutuoktinį, atsiradusį palikimą priėmė faktinio turto valdymo būdu. Po F. Z. mirties minėtą turtą faktiškai priėmė pareiškėja A. V. . Asmuo, priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, turi atlikti aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėti valdyti turtą kaip savo. Po pareiškėjos tėvo J. Z. mirties F. Z. nuolat gyvenamajame name gyveno, mokėjo mokesčius. Šis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas F. Z. privatinės nuosavybės teise. Pareiškime nustatyti juridinį faktą, be bendrų duomenų, išvardytų CPK 111 str., papildomai turi būti nurodytas juridinis faktas, kurį prašoma nustatyti; tikslas, kuriam reikia nustatyti tą faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių faktą; aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia esant juridinį faktą; kiti suinteresuoti asmenys (CPK 447str.). Pareiškėja pateikė: pažymą dėl santuokos įregistravimo Nr. A133-3298, 1997 m. rugpjūčio 18 d. namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Gyventojų registro tarnybos pažymą dėl J. Z. , Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą dėl A. V. faktinio palikimo priėmimo nustatymo, Centrinės hipotekos įstaigos pažymą dėl informacijos pateikimo iš testamentų registro. Šie rašytiniai duomenys pakankamai atspindi pareiškime išdėstytas žinomas pareiškėjai aplinkybes. A. V. nenurodė asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, jog nuo tėvo mirties praėjo beveik 8 metai, per šį laikotarpį neatsirado tėvo testamentinių ir įstatyminių įpėdinių, nėra duomenų apie įregistruotus J. Z. sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus Centrinės hipotekos įstaigoje, sąlygojo pareiškėją daryti pagrįstą prielaidą dėl suinteresuotų asmenų nebuvimo. CPK 433 str. 3 d. sakoma, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Pareiškėja nežinojo apie kitų galimų suinteresuotų asmenų buvimą, tačiau jie gali būti įtraukiami teismo dalyvauti byloje ex officio. CPK 433 str. 8 d. sako, jog nagrinėjantis ypatingosios teisenos bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t.y. yra aktyvus. Teismo aktyvumas šiuo atveju reiškia tai, kad jis turi pareikalauti pateikti atitinkamus įrodymus, gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, o jeigu byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti - išreikalauti juos savo iniciatyva rengdamasis teisminiam nagrinėjimui. Nenustačius J. Z. paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos ir jos nenurodžius A. V. pareiškime, teismas savo iniciatyva, remiantis J. Z. mirties liudijime įrašyta mirties vieta, gali kreiptis į Marijampolio seniūniją dėl duomenų apie šio asmens gyvenamąją vietą patikslinimo. Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 3 d. 4 p. numato, kad, seniūnas išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia, tai jog šiose bylose yra naudojami ir netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Darytina išvada, kad A. V. pateiktas pareiškimas yra pakankamai parengtas, kad būtų pradėtas ypatingosios teisenos procesas, ji laikėsi tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. A. V. nurodė pareiškimo faktinį pagrindą, pateikė turimus įrodymus pastarajam pagrįsti, todėl pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nepagrįstai. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali spręsti pareiškimo priėmimo klausimo, todėl, panaikinus skundžiamą nutartį, civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui A. V. pareiškimo priėmimo klausimui išspręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. V. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.