Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43260-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2022 m. lapkričio 14 d., apie 01.00 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) esančio buto miegamajame kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. M., tai yra konflikto metu, gulint jai lovoje, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą.

Kaltinamasis Ž. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d., apie 1 val. nakties sudavė R. M. kumščiu vieną smūgį į veidą. Su R. M. santuokoje gyvena 20 metų, turi keturis vaikus – du pilnamečius ir du nepilnamečius. Šiuo metu kartu su jais gyvena abu mažieji vaikai ir viena pilnametė dukra, vyriausiasis sūnus gyvena atskirai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje, kuriame jau gyvendami santuokoje, su žmona įsigijo du butus – (duomenys neskelbtini), juos remontavo ir sujungė į vieną butą, todėl galima sakyti, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų tai vienas butas. 2022 m. lapkričio 13 d. jis buvo namuose, remontavo koridoriaus lubas, dirbdamas gurkšnojo alų. Vakare, jau sutemus, gal apie 19 ar 20 valandą išėjo pas draugą, jis šventė gimtadienį, pavaišino jį degtine. Kiek išgėrė degtinės neatsimena, ją užsigėrė alumi, visko primaišė, todėl labai pasigėrė. Kada grįžo į namus tiksliai neatsimena, bet jau buvo po vidurnakčio, gali būti, kad apie 1 valandą nakties. Kai grįžo į butą, žmona jau miegojo, ar buvo namuose vaikai nežino, nes jie miega kituose kambariuose, jis jų nematė. Jis buvo labai girtas, todėl neatsimena konflikto priežasties. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų konfliktavęs su žmona. Jis alkoholį vartoja saikingai, tačiau prieš kelis mėnesius mirė jo tėvas, nuo to laiko pradėjo alkoholį gerti dažniau, praktiškai kiekvieną dieną po darbo išgerdavo alaus, savaitgaliais dar daugiau prisigerdavo. Kaip sakė, jis neatsimena dėl ko susipyko su žmona naktį grįžęs į namus, tačiau pamena, kad jai gulinčiai lovoje sudavė vieną smūgį į veidą, kur pataikė neatsimena. Jį turbūt supykdė tai, kad ji netylėjo, kažką ant jo sakė, nes ji pastoviai nepatyli ir taip kyla konfliktai. Jis nežino ar žmonai prikaišiojo kitus vyrus, bet nemano, kad ji jam neištikima, gal tiesiog girtam taip susišvietė. Po to žmona iškvietė policiją, liepė jam niekur neišeiti. Kai atvažiavo policininkai jis buvo namuose, jie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Jis mano, kad suduodamas kumščiu žmonai į veidą, galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Prieš kelis metus yra smurtavęs prieš žmoną, tada buvo gavęs bausmę – viešuosius darbus, juos yra atidirbęs. Jis labai gailisi, kad nesusivaldė ir pakėlė ranką prieš žmoną, dėl visko kaltas tik alkoholis, jis daugiau negers. Jis atsiprašė žmonos už savo veiksmus, nori toliau su ja gyventi (b. l. 111-114, 120-122).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu Ž. M., jie kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau dvidešimt metų. Su jais gyvena du nepilnamečiai vaikai ir viena pilnametė. 2022 m. lapkričio 14 d., apie 01.00 val., į namus sugrįžo sutuoktinis Ž. M., jis sugrįžo būdamas neblaivus, ji tuo metu jau miegojo miegamajame kambaryje. Įėjęs į kambarį jis ją pažadino ir ėmė reikšti priekaištus, kad neva žino, apie ją kažkokių naujienų, kad jo teigimu ji prasideda su kitais vyrais. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji jam liepė nebenusikalbėti ir eiti miegoti. Jos sutuoktinis tapo agresyvus, priėjęs prie jos, gulinčios lovoje, tyčia kumščiu sudavė jai į kairės pusės skruostą. Tada ji nieko nelaukusi išbėgo į kitą kambarį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Išgirdęs sutuoktinis, kad ji iškvietė policiją, išėjo į koridorių ir ten atsisėdo. Jai daugiau nieko nebedarė. Kai prieš ją smurtavo sutuoktinis daugiau niekas nematė, jų vaikai tą naktį buvo pas močiutę. Ji po suduoto smūgio iš karto pajuto fizinį skausmą, jai skaudėjo kairysis paakys, jis iš karto ištino. Jai tą kartą medikų pagalbos nereikėjo, šiandien (2022 m. lapkričio 14 d.) jaučiasi gerai, tik paakys labai ištinęs ir pamėlęs. Ji savo sutuoktinio bijo, kai jis būna išgėręs tampa agresyvus jos atžvilgiu, šiuo metu jis alkoholį vėl pradėjo vartoti gan dažnai. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai ir jos sutuoktiniui, materialiai nuo sutuoktinio priklausoma nėra. Sutuoktinis prieš ją fizinį smurtą naudoja nebe pirmą kartą, kažkur prieš metus laiko jau buvo dėl to pradėtas tyrimas. Dėl vyro Ž. M. suduoto smūgio civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 49-52, 53-56).

Liudytoja V. P. parodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. dirbo kartu su Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. A., apie 01.00 valandą nakties buvo gautas pranešimas, kad prieš pranešėją R. M. smurtauja neblaivus vyras. Ji su kolega D. A. vyko į (duomenys neskelbtini) patikrinti gautos informacijos. M. šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Kai atvažiavo į įvykio vietą, bute buvo pranešėja R. M., ji buvo blaivi, matėsi, kad ji išsigandusi, susijaudinusi, taip pat jai buvo patinęs kairysis skruostas, po kaire akimi buvo kraujosruva. R. M. nurodė, kad ji miegojo, kai į namus grižo girtas jos vyras Ž. M., jis atėjo į miegamąjį, ją pažadino ir ėmė priekaištauti, kad ji prasideda su kitais vyrais, taip jie susipyko ir konflikto metu, gulint jai lovoje, vyras sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę akį. Tada ji iškvietė policiją. Pranešėjos vyras Ž. M. buvo namuose, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, jie jam patikrinimo girtumą, kiek pamena, jam buvo nustatytas apie 2,5 promilės neblaivumas. Ji su D. A. surašė reikalingus dokumentus ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, Ž. M. sulaikė ir pristatė į Pasvalio rajono policijos komisariatą (b. l. 68-71).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gauvus tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. M. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 14 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo neblaivus sutuoktinis Ž. M., žodinio konflikto metu jis sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą, sukėlė fizinį skausmą.

2022 m. lapkričio 14 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-26).

2022 m. lapkričio 14 d. apžiūrėtas nukentėjusiosios R. M. veidas, ant veido matyti sumuštas kairės pusės skruostas – jis patinęs ir yra kraujosruva (b. l. 27-2).

Apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 14 d., 01.13 val. užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pokalbio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) sistemoje. Įrašo trukmė yra 01.49 min., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), naudojamo R. M.. Įraše girdisi operatorės ir pranešėjos pokalbis – Operatorė: „Vienas vienas du, klausau“. Pranešėja: „Labą vakarą“. Operatorė: „Labą vakarą“. Pranešėja: „Negalėtumėte atvažiuoti į(duomenys neskelbtini), parėjo girtas, puldinėja“. Operatorė: „Sakykit, koks rajonas?“ Pranešėja: „Pasvalio rajonas“. Operatorė: „Taip, Pasvalio rajonas...“ Pareiškėja: „Taip. (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)...gatvė yra kokia?“ Pareiškėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)...“ Pareiškėja: „Jo“. Operatorė: „Ir kas ten vyksta?“ Pareiškėja: „Nu puola muštis, mėlynę įdėjo, ką aš žinau...“ Operatorė: „Čia Jūsų vyras?“ Pareiškėja: „Taip“. Operatorė: „Jo vardas, pavardė?“ Pareiškėja: „Ž. M.“. Operatorė: „Ž.“ Pareiškėja: „M.“. Operatorė: „Jisai puola muštis?“ Pareiškėja: „Taip, taip“. Operatorė: „Sakykit, Jus sumušė?“ Pareiškėja: „Jo, jo, jo, jo, yra mėlynė“. Operatorė: „Ar Jums reikia greitosios?“ Pareiškėja: „Ne, nereikia“. Operatorė: „Nepilnamečių vaikų namie yra?“ Pareiškėja: „Ne“. Operatorė: „Nėra; čia Jūsų nuosavas namas?“ Pareiškėja: „Taip, daugiabučiame mes gyvename“. Operatorė: „Daugiabučiame gyvenate...“ Pareiškėja: „Jo, jo, jo“. Operatorė: „O kelintas čia butas?“ Pareiškėja: „(duomenys neskelbtini) bus, įvažiuosit į kiemą tuoj...“ Operatorė: „(duomenys neskelbtini) butas...“ Pareiškėja: „Jo, jo“. Operatorė: „kelintas aukštas, pirmas?“ Pareiškėja: „Pirmas, pirmas“. Operatorė: „Ir kodas yra durų?“ Pareiškėja: „Nea, nea, nu kaip namas čia, tik kad mes...“ Operatorė: „Supratau, o Jūsų vardas, pavardė?“ Pareiškėja: „R. M.“. Operatorė: „Sakykit, girdžiu jis šiuo metu vietoj, taip?“ Pareiškėja: „Jo“. Operatorė: „Aha, o Jūs kur lauksite?“ Pareiškėja: „Namuose“. Operatorė: „Namuose...lauksit“. Pareiškėja: „Taip“. Operatorė: „Gerai, informuojame pareigūnus, laukite“. Pareiškėja: „Gerai“. Operatorė: „Aha, viso“. PASTABA: beveik viso įrašo metu fone girdisi galimai neblaivaus vyro šauksmai, tačiau jis kalba nerišliai, nesuprantamai (b. l. 43-46).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatyto sužalojimo R. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 36).??

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Ž. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis Ž. M. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę – ir smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika – nežymus sveikatos sutrikdymas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis Ž. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis Ž. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 75-77), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Ž. M. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-126), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti Ž. M. galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. M. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 14 d. 01.40 val. iki 2022 m. lapkričio 14 d. 14.50 val. – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 2 laisvės apribojimo dienas Ž. M. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Ž. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.