Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-266-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2-266-446/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00173-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
A. T.
Trečiasis asmuo
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-266-446/2013Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00173-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovei A. G.,atsakovui A. T.,

trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. T. dukrai A. T., gimusiai 2012 m. balandžio 17 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę ir priteisti iš atsakovo jai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ieškinį pripažino visiškai.

Tretysis asmuo ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Ieškovė nurodė, kad ji viena augina dukrą, su atsakovu susituokę nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio su atsakovu nebegyvena, jis jokios paramos dukrai neteikia, jos nelanko, todėl prašo priteisti iš jo išlaikymą. Jos įsitikinimu, 400 Lt suma vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra būtina, gaudama iš atsakovo materialinę paramą po 200 Lt kas mėnesį ji galėtų tinkamai išlaikyti mažametę dukrą Andželiką.

Atsakovas paaiškino, kad jis dirba, yra sveikas, darbingas ir pajėgus teikti išlaikymai dukrai Andželikai po 200 Lt kas mėnesį.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, todėl turi būti patenkintas pilnumoje.

Iš gimimo liudijimo (5 b. l. civ. b. Nr. 2-41-322/2013) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2012 m. balandžio 17 d. gimė dukra A. T., kuri, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (6 b. l. civ. b. 2-41-322/2013), gyvena su mama. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą dukrai Andželikai, pripažino, kad gera valia išlaikymo dukrai neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Nepilnametė šalių dukra Andželika gyvena su ieškove, kuri dukrai suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos ja rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyta 400 Lt suma, reikalinga jos vaiko išlaikymui, nenuginčyta. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės dukters tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jos aprūpinimui maistu, rūbais ir žaislais, kad ji būtų saugi ir normaliai augtų, būtina jai skirti 400 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis AB „Joniškio grūdai“ (26 b. l.). Iš nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų duomenų išrašų (20, 21 b. l.) matyti, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat dukters gimimo ja rūpinasi, ją augina ir auklėja ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, neišlaikytų jos, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą išlaikyti dukrą, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir dirbantis, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių dukters išlaikymui kas mėnesį teikti po 200 Lt. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti mažamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovo nuo 2013 m. kovo 1 d. Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, todėl išlaikymas šioje byloje priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2013 m. kovo 19 d., o ne nuo kovo 1 d., kaip to prašo ieškovė.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Žyminis mokestis, kuris šioje byloje yra 72 Lt (200x12x3%=72), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24,10 Lt pašto išlaidos, patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

n usprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnumoje.

Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. T., gimusiai 2012 m. balandžio 17 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) nuo 2013 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdys vaiko motina A. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. T. 96,10 Lt (devyniasdešimt šešis litus 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė