Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-12-14 iki 2009-12-15 ir suėmimo laikas nuo 2010-09-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

M. M. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. M. (kurio byla išnagrinėta atskirai), nuo 2006 m. vasario 16 d. iki 2006 m. vasario 19 d. nuolat mušė nukentėjusįjį L. G., t. y. liepę nukentėjusiajam susidėti abi rankas prie kaktos, M. M. ir E. M. kumščiais smūgiavo į rankų plaštakomis uždengtą nukentėjusiojo kaktą, padarė nukentėjusiajam daugybines dideles poodines minkštųjų audinių kraujosruvas veide, nugaroje, sėdmenyse, kairėje šlaunyje, abiejose plaštakose, padarė kairės plaštakos tarpupirščių žaizdas ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, o supūliavus dešinės plaštakos kraujosruvai, išsivystė rankos flegmona. Taip nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo L. G. sveikata.

Tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde neigia. Jo nuomone, nuteistasis E. M. teisme melavo, specialisto išvada yra klaidinga, nes joje nurodyta, jog nukentėjusysis buvo sumuštas bukais daiktais, pareiškimas parašytas tik po 5 ar 6 parų. Nuteistasis savo kaltę dėl įvykusio incidento pripažįsta tik iš dalies ir dėl to labai gailisi. Apelianto tvirtinimu, jis buvo nuteistas už nukentėjusiojo sužalojimą, nors nukentėjusysis rankas ir galvą į sieną daužė pats, tačiau to neparodė. Nuteistasis M. M. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis prašė nuteistajam paskirtą bausmę švelninti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas, nes skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-02-16 iki 2006-02-19 (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį L. G. mušė ne tik M. M., bet ir 2010-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas E. M..

Iš 2006-03-20 specialisto akto Nr. G 478/06 (03) išvados matyti, kad nukentėjusiajam L. G. dėl supūliavusios dešinės plaštakos kraujosruvos ir galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Ne tik šie, bet ir kiti specialisto akte išvardyti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti sumušus kūną bukais daiktais (t. 1, b. l. 38–40). Tokiais bukais daiktais laikytini ir kumščiai, kuriais nukentėjusiajam smūgiavo ne tik nuteistasis E. M., bet ir nuteistasis M. M., todėl apeliacinio skundo argumentas, kad specialisto išvada yra klaidinga, yra nepagrįstas.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nuteistasis M. M. nukentėjusįjį mušė dažniau negu nuteistasis E. M., t. y. sudavė daugiau smūgių. Pats smurto pobūdis, jo trukmė patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuteistieji jį mušė dėl neturėjimo ką veikti, nustojo mušti tik tada, kai nuo smūgių sutino nukentėjusiojo kakta ir rankos, kurias jis nuteistųjų paliepimu privalėjo laikyti ant kaktos smūgių metu. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo L. G. sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta ne vieno kurio nors iš nuteistųjų smūgiais, o smūgių visuma, todėl ir nusikalstamą veiką abiejų nuteistųjų teismas kvalifikavo vienodai teisingai – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagal pasekmes – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl pagrindo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nėra.

Manyti, kad L. G. sužalojo kiti asmenys, kitoje vietoje ir kitokiu nei teismo nustatytu būdu, nėra pagrindo. Iš nukentėjusiojo L. G. 2006-02-23 protokolo–pareiškimo turinio matyti, kad po to, kai nukentėjusysis buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), jis buvo gydomas Kauno medicinos universitetinių klinikų Vaikų skyriuje, o pareiškimą dėl sužalojimo aplinkybių iš nukentėjusiojo paėmė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas G. L., dalyvaujant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui G. V. J., kai tik paaiškėjo apie sužalojimo pasekmes ir padarytą nusikaltimą, todėl priekaištai nukentėjusiajam, kodėl jis dėl savo sužalojimo nepasiskundė anksčiau, laikytini nepagrįstais. Tokių duomenų, kad nukentėjusysis L. G. susižalojo pats, byloje nėra.

Vertindamas įrodymų visumą, apylinkės teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų laikėsi, jų nepažeidė.

Apeliaciniame teismo posėdyje, pasisakydamas dėl savo apeliacinio skundo, nuteistasis M. M. pareiškė abejones dėl jam paskirtos bausmės teisingumo, manė esant bausmę per griežtą, prašė bausmę švelninti.

Skirdamas bausmę nuteistajam M. M., teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais vadovavosi ir juos taikė teisingai, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius neišnykusius teistumus, į tai, kad pasitaisyti nelinkęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį apylinkės teismas taip pat motyvavo ir su tais motyvais kolegija sutinka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.