Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovei N. A., atsakovės atstovei Innai Zdanovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovė, Vilniaus rinktinė) vado 2011-09-26 Įsakymo Nr. TE-263 „Dėl A. G. nubaudimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 8, 33).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – tarnybinių nuobaudų skyrimo už tarnybinius nusižengimus sąlygos ir tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 str. 1 d. ir remdamasis tarnybinio patikrinimo 2011-09-02 išvada Nr. 27-13 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) bei 2011-09-21 Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos raštu Nr. 01-01-154 „dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

ABTĮ 13 str. 1 d. nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Skundžiamo Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad jis priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada.

Taigi, teismas, ginčo atveju, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Kaip matyti iš Išvados, joje nustatyta, kad 2011-06-13 BY piliečiui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atvykstant ir išvykstant iš/į Lietuvos Respubliką per Medininkų PKP, tarnybą vykdantys pareigūnai atlikdavo šio asmens pasienio kontrolę, t. y patikrindavo per VSATIS duomenų bazes. Patikrinimo metu pareigūnams gavus informacijos, kad tikrinamas asmuo galimai yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį registrą pareiškėjo duomenys buvo teikiami pamainos vyresniajam detalesniam patikrinimui. Pareiškėjas, vykdydamas pamainos vyresniojo pareigas, antroje kontrolės linijoje neatliko visų būtinų veiksmų BY piliečio D. Z. atžvilgiu, t. y. neužtikrino duomenų tinkamo sutikrinimo nustatytose duomenų bazėse (VRIS CDB), siekiant patvirtinti ar paneigti, kad yra šis asmuo nepageidaujamas. Pareigūnas dėl aplaidumo nesugebėjo tinkamai atlikti duomenų paieškos. Pareigūnas sprendimą priėmė skubotai, pilnai neišsiaiškinęs papildomų duomenų. Pažymėjo, kad pareiškėjui prieš priimant sprendimą, nepavyko susisiekti su duomenų pateikimo iniciatoriais – MD atsakingais pareigūnais (šios institucijos darbo laikas pirmadieniais iki 16.30 val.). Taigi, pareigūnas neišnaudojo visų galimybių susisiekti su VSAT ir Vilniaus rinktinės atsakingais pareigūnais. Tokius pareiškėjo veiksmus įvertino kaip jam pavestų pareigų netinkamą atlikimą. Jis tokiais veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 1 p. reikalavimus, kad „pareigūno pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves“, Pareigūno elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 6.1 p. reikalavimus, kad „pareigūnas vykdydamas savo pareigas, privalo gerbti kiekvieno asmens teises ir laisves, savo elgesiu ir veiksmais neapriboti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių kitaip nei numato kiti teisės aktai“, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706, 235 p. reikalavimus, kad „pamainos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, 237.4. p. numatytą pareigą „užtikrinti sklandų greitą ir kokybišką valstybės sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių pasienio tikrinimą“ bei Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Vilniaus rinktinės vado 2007-12-28 įsakymo Nr. 8-682 9 p. reikalavimus, nustatančius, kad „pamainos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų kontrolę ir drausmę «...»“, Instrukcijos 9.12 p. reikalavimus, nustatančius pareigą „organizuoti pakartotinį patikrinime jeigu yra pagrindo manyti, kad per patikrinimą pateikti klaidingi duomenys, patikrinimas atliktas nepakankamai nuodugniai ar kitaip pažeista patikrinimo tvarka (b. l. 9-15, 52-58). Teismas pabrėžia, nors minėtoje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių susisiekti su VSAT ir Vilniaus rinktinės atsakingais pareigūnais, tačiau atsakovė nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kodėl pareiškėjas privalėjo kreiptis dėl konsultacijos ir į kitus pareigūnus.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-07-25 rašte Nr. (15/5-12)10K-21055 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad nustatytus apribojimus tam tikriems asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką ar vykti per ją tranzitu, į Užsieniečių registrą įtraukia asmenis, kuriems taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ar vykti tranzitu ir kurių duomenys yra įrašyti šiuose dokumentuose. Kartais nurodoma tik keletas asmenį identifikuojančių duomenų, pvz. vardas, pavardė, einamos pareigos. Įvedami duomenys nesubendrinami su registre esančiais panašiais išsamesniais užsieniečio duomenimis, nes neturi duomenų, patvirtinančių tai, kad tai yra tas pats asmuo. Be to, pats Užsieniečių registras, įvedant ne visus užsieniečio duomenis, į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, nepateikia pretendentų sąrašų ir tokiu būdu užsienietis į registrą įtraukiamas kaip naujas asmuo. Taip pat pasiūlė, kad kai nustatoma, kad vykstantis per valstybės sieną užsienietis, turintis galiojantį vieną iš leidimų, nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, o į minėtą sąrašą įtraukti panašūs, bet neišsamus asmens duomenys, daryti prielaidą, kad tai yra ne to asmens duomenys (b. l. 19-20).

VSAT 2011-08-10 raštas Nr. (21)-14-3307 „Dėl užsieniečių, įtrauktų į įvairius registrus, pretendentų sąrašų vertinimo“ tvirtina, kadangi asmens duomenys į registrus įvedami nesilaikant transliteracijos taisyklių, todėl pasitaiko įvairių asmens duomenų sąskambių, interpretacijų ir netikslumų. Šiuo raštu prašoma atkreipti ypatingą dėmesį nustatant pretendentų sąrašų atitikimą tikrinamo asmens duomenims, kruopščiai patikrinti pretendentų ir tikrinimų asmenų asmens duomenis, esant reikalui – kreiptis į informacijos pateikimo iniciatorius ar atsakingus asmenis (b. l. 138, 168).

Teismas atkreipia dėmesį, kad šie paminėti papildomi paaiškinimai buvo pateikti po tariamo pareiškėjo pažeidimo padarymo (2011-06-13) bei atsižvelgiant į tai pakoreguotas registras. Registro koregavimus patvirtina pareiškėjo pridėtų ir atsakovės pateiktų duomenų analizė (b. l. 16-18, 39-45, 47-48, 69-101).

Kaip matyti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-10-21 rašto Nr. (15/5-12)10K-29608 „Dėl konsultacijų, susijusių su užsieniečių duomenimis“, jame departamentas nurodė, kad be užsieniečio pavardės, vardo, įrašoma (jeigu žinoma) ir lytis, taip pat į pastabų eilutę įrašomas Europos Sąjungos bendrosios pozicijos ar sprendimo data bei numeris, jeigu jo pagrindu buvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas negali teikti konsultacijų ar tiksinti užsieniečių, įtrauktų į sąrašą, asmens tapatybę nustatančius duomenis dėl vienintelės priežasties – tokių duomenų nepateikimo pirminiuose informacijos šaltiniuose. Norint patikslinti užsieniečio, kuriems draudžiama atvykti, duomenis, siūlo peržiūrėti Užsieniečių registro asmens informacijos „medyje“ sprendimo uždrausti atvykti pastabų eilutėje įrašytą Europos Sąjungos bendrosios pozicijos ar sprendimo datą bei numerį ir asmens informaciją, apteiktą šiame dokumente. Tai padėtų tiksliau identifikuoti (b. l. 167).

Teismas taip pat akcentuoja, kad kaip tvirtina byloje esantis pareiškėjo pareigybės aprašymas, jame nėra tokių reikalavimų pareiškėjo einamoms pareigoms, kokiais atsakovė grindė skundžiamą Įsakymą. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, kokais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas netinkamai atliko pavestas funkcijas. (b. l. 103-104).

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys nėra (b. l. 24).

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2011-09-21 raštas Nr. 01-01-154 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ rodo, kad profesinė sąjunga 2011-09-08 gavo VSAT parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-13, kuria siūloma A. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas gali būti priimamas ar atleidžiamas iš tarnybos tik Vilniaus rinkinės, kaip atskiro juridinio asmens, vado įsakymu, ir yra jam pavaldus, profesinė sąjunga informavo, kad šiuo atveju į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, specialistui A. G. turėjo teisę kreiptis tik Vilniaus rinktinės vadas arba jo įgaliotas asmuo, t y. vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 22, 34). Teismo nuomone, šis raštas yra informacinis, jame profesinė sąjunga neišdėstė savo sutikimo/nesutiko dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

Įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Pagal minimo įstatymo 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Įstatymo 5 str. reglamentuojama, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Statuto 2 str. 6 d. nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 5 str. 2 d. nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Statuto 25 str., pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 26 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnams gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 p. nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1-249/2004, Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).

Kaip minėta, pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Taigi, ginčo atveju aktualios yra ir tos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja profesinėms sąjungoms priklausančių pareigūnų papildomas socialines garantija.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. To paties įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gal būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Statuto 43 str. 4 d. nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Statuto 44 str. 3 d. nustatyta, kad pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Statuto 26 str. 8 d. nustatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

Teismas pastebi, kad Statute nenustatyta, kas gali kreiptis į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Pagal Tvarkos 25 p., vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo.

Byloje duomenų, kad vadovas, kurio kompetencijai priklauso tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui, dėl sutikimo būtų kreipęsis į profesinės sąjungos renkamąjį organą - nėra. Kaip minėta, profesinė sąjunga rašte nurodė, kad į ją dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui turėjo teisę kreiptis tik Vilniaus rinktinės vadas arba jo įgaliotas asmuo, t. y. vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas akcentuoja, kad esant tarnybiniam nusižengimui, ar skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui sprendžia vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jis ir turi kreiptis sutikimo į profesinės sąjungos renkamąjį organą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2006-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-759/2006).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui kreipėsi ne nuobaudą skyręs pareigūnas, atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kodėl pareiškėjas privalėjo kreiptis dėl konsultacijos į kitus pareigūnus, jeigu duomenų bazėje buvo tik atitinkamo pobūdžio duomenys, teismas sprendžia, kad skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Inter alia, teismas akcentuoja, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Taigi, nurodytais motyvais Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas bei neteisėtas. Pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. G. prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2011-09-26 Įsakymą Nr. TE-263 „Dėl A. G. nubaudimo“.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.