- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-820-585/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- U. M., J. A.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų U. M. ir J. A. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties, kuria pareiškėjų U. M. ir J. A. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo mokėti jų nepilnamečiam vaikui išlaikymą, pinigine išraiška sudarantį 100 Lt, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2014 m. sausio 17 d. nutartimi išsprendęs pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, nustatė pareiškėjams 14 (keturiolikos) dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prieštarauja suformuotai teismų praktikai, pagal kurią nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimaliąją mėnesinę algą (1 000 Lt), todėl pareiškėjo ketinamo teikti periodinio išlaikymo dydis yra per mažas (pirmosios instancijos teismo teigimu, turi būti po 500 Lt) ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, į taikos sutartį turi būti įtraukta sąlyga, bylojanti, su kuriuo iš tėvų yra nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.
Pareiškėjai, atsižvelgdami į aukščiau įvardytą pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą taikos sutartį, pagal kurią, pirma, pareiškėjas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, pinigine išraiška sudarantį 100 Lt, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei aprūpinti vaiką, iki jis sulauks pilnametystės, maistu, drabužiais ir vaistais, mokėti už būsto, kuriame vaikas gyvena ar gyvens, komunalines paslaugas, kas, pareiškėjų teigimu, pinigine išraiška sudarys daugiau negu 500 Lt, antra, pareiškėjai sulygo, jog jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tomis pačiomis sąlygomis. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties sąlygų, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl laikytina, jog pareiškėjai nustatytu terminu nepašalino teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartyje įvardytų prašymo trūkumų.
Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtinti patikslintą pareiškėjų taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pareiškėjų vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patikslinta pareiškėjų taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, pinigine išraiška sudarantį 100 Lt, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei aprūpinti vaiką, iki jis sulauks pilnametystės, maistu, drabužiais ir vaistais, mokėti už būsto, kuriame vaikas gyvena ar gyvens, komunalines paslaugas, kas, pareiškėjų teigimu, pinigine išraiška sudarys daugiau negu 500 Lt, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nepažeis pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliantai, kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta šio procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami patvirtinti taikos sutartį (b. l. 15), pagal kurią apeliantas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, pinigine išraiška sudarantį 100 Lt, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei aprūpinti vaiką, iki jis sulauks pilnametystės, maistu, drabužiais ir vaistais, mokėti už būsto, kuriame vaikas gyvena ar gyvens, komunalines paslaugas.
Viena vertus, nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis), vadinasi, tėvai gali geruoju susitarti dėl išlaikymo vaikui teikimo tokiomis formomis (būdais), kurios tiesiogiai nenumatytos įstatyme, kita vertus, tais atvejais, kai tėvai kreipiasi į teismą, prašydami patvirtinti jų susitarimą (taikos sutartį) dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas privalo užtikrinti, kad tėvų susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atitiktų materialiojo įstatymo normas (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis) ir proceso įstatymo normas, be kita ko, jog tėvų susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kilus ginčui dėl tokio susitarimo tinkamo vykdymo, galėtų būti priverstinai efektyviai vykdomas, taip užtikrinant vaiko, kurio naudai sudaromas susitarimas, interesus. Kaip žinia, teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 3 dalis), o šiuo atveju yra akivaizdu, jog apeliantų taikos sutartis, tiksliau – šios sutarties dalis, kuria apeliantas įsipareigojo aprūpinti vaiką, iki jis sulauks pilnametystės, maistu, drabužiais ir vaistais, mokėti už būsto, kuriame vaikas gyvena ar gyvens, komunalines paslaugas, yra tiek neapibrėžta, kad tokios sutarties nevykdymo atveju vykdomasis raštas negalėtų būti įvykdytas priverstine tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą teigti, jog apeliantų taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų proceso įstatymui, be to, nesukeltų apeliantams ir jų vaikui tų teisinių pasekmių, kurių siekia apeliantai, prašydami teismine tvarka patvirtinti susitarimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ir, svarbiausia, pažeistų nepilnamečio vaiko teisėtus lūkesčius, susijusius su pastovaus ir aiškiai apibrėžto materialinio išlaikymo gavimu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti apeliantų pateiktą sutartį, todėl, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą palikti skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė apeliantų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį apeliantams, nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantai, sudarę sutartį, kurios nevykdymo atveju galėtų būti išduotas vykdomasis raštas ir egzistuotų galimybė pagal sudarytos sutarties sąlygas priverstine tvarka vykdyti tokią sutartį, turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, prašydami supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą.