- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-3383-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02749-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- B. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 19 d. apie 11.45 val., Kaune, Garliavoje, Vytauto g. ties namu Nr. 60, B. M., vairuodamas transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais B. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. M. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, labai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 9d. išvažiuodamas iš stovėjimo vietos matomai užkliudė šalia stovinčios mašinos užpakalinę dalį, tačiau kad užkliudė kitą automobilį, suprato tik grįžęs namo, kai po kurio laiko ant savo automobilio pastebėjo nubraukimus. Pastebėjęs juos, iš karto nuvažiavo į tą pačią vietą, kurioje galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau to automobilio neberado. Kad reikia pranešti policijai, nepagalvojo. Būtų atlyginęs padarytą žalą, tačiau nežinojo kokiu būdu galėtų susirasti nukentėjusįjį asmenį. B. M. buvo labai susirūpinęs dėl sunkiai sergančios žmonos, be to turi klausos problemų, dėl ko nešioja klausos aparatą, todėl mano, kad dėl šių priežasčių nepajuto ir negirdėjo automobilių kontakto. Jei būtų pajutęs, tikrai nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos.
Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad ant automobilio Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio rasti techniniai defektai (b. l. 2-3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4), B. M. paaiškinimas (b. l. 7), I. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji automobilį pasistatė apie 10.40 val. Grįžusi apie 11.45 val. rado moterį ir nubrauktą mašinos galinį buferį. Moteris pasakojo, kad pagyvenęs vyras įvažiavo į jos automobilį besisukdamas. Vyras apsidairė ir išvažiavo. Moteris perdavė automobilio valstybinius numerius (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: dešinėje pusėje ant galio dešinio sparno, dešinės pusės galinių durelių braukimo žymės 0.48-0.64 cm aukštyje. Konstatuota, kad automobilio Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka su automobiliu Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukščiu ir pobūdžiu (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-16).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos su papildomais duomenimis (b. l. 2-3), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 9), foto nuotraukų (b. l. 10-13), B. M. paaiškinimų matyti, kad B. M., vairuodamas automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusio automobilio Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį, kurį apgadino.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad B. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. M. surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. kovo 19 d. apie 11.45 val., Kaune, Garliavoje, Vytauto g. ties namu Nr. 60, vairuodamas transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą stovėjusį automobilį Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tuo pažeidė KET 219.1., 222 p. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012 ). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad B. M. 2015 m. kovo 19 d. apie 11.45 val., Kaune, Garliavoje, Vytauto g. ties namu Nr. 60, vairuodamas transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą stovėjusį automobilį Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad tai, kad jis galimai užkliudė kitą automobilį, suprato tik grįžęs namo, kai po kurio laiko ant savo automobilio pastebėjo nubraukimus. Be to jis turi klausos problemų, dėl ko nešioja klausos aparatą, todėl mano, kad dėl šių priežasčių nepajuto ir negirdėjo automobilių kontakto. Nors iš byloje esančio I. J. paaiškinimo matyti, kad jai duomenis apie jos automobilį apgadinusį automobilį perdavusi moteris nurodė, kad I. J. automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojas po kontakto apsidairė ir išvažiavo, tačiau minėta liudytoja byloje nebuvo nustatyta ir byloje nėra jos paaiškinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant transporto priemonės Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) įvykio metu padaryti apgadinimai buvo nežymūs, ant automobilio Skoda Roomster, v. n. (duomenys neskelbtini) - šiek tiek žymesni, tačiau taip pat nėra itin dideli, iš ko sprendžiama, kad automobilių kontaktas galėjo būti nelabai stiprus ir gerai juntamas. Iš B. M. paaiškinimo matyti, kad jis ant savo automobilio pastebėjęs apgadinimus bei supratęs, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, iš karto nuvažiavo į tą pačią vietą, kurioje galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau to automobilio neberado. Kad reikia pranešti policijai, nepagalvojo. Būtų atlyginęs padarytą žalą, tačiau nežinojo kokiu būdu galėtų susirasti nukentėjusįjį asmenį. Analogiškas aplinkybes B. M. nurodė ir pirminiame paaiškinime.
Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad B. M. konkrečioje situacijoje pajautė automobilių kontaktą ir suprato, kad jis apgadino kitą automobilį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. kad jo pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju B. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo B. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.)
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad B. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
B. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.