Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-847-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
1S-847-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
M. M.
Nr. 1S-847-594/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-103 (toliau – Komisija), taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2011 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 str. 1 d. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., M. M. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. paskirta bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. kovo 10 d. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo M. M. prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nutarimu Nr. 95-103 nutarė taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 m. 8 mėn. 26 d. bausmės dalies. Tačiau, 2015 m. balandžio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose 2-ajame sektoriuje, nuteistasis turėjo problemų su kitais nuteistaisiais. 2014 m. rugpjūčio 14 d. jis buvo perkeltas į 3-iąjį sektorių, čia atlikti bausmę jam sekasi gerai, jokių nuobaudų neturi. Pažymima, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. jis dirba siuvėju vienetininku, buvo skatintas, papildomai įgijo vytelių pynėjo specialybę. Laisvalaikiu sportuoja, remontavo ir finansiškai rėmė koplyčios remontą. Nuteistojo teigimu, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi mažametę dukrą, savo ateitį sieja būtent su šeima ir darbu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis yra lankomas ir palaikomas artimųjų, kriminalinės subkultūros elementais nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad M. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad M. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, pataisos įstaigoje mokėsi dailiųjų gaminių gamintojo (vytelių pynėjo) specialybės, nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. yra įdarbintas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos. Faktas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė įsidarbinti bei, suteikus šią galimybę, dirba, aukštesniojo teismo vertinimu, atskleidžia pagrįstą nuteistojo motyvaciją integruotis į darbo rinką bei rodo jo tinkamą elgesio korekciją siekiant socialinio ir visaverčio gyvenimo visuomenėje. Konstatuojant šią išvadą, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis ketina dirbti įmonėje UAB „R.“ vadybininku. Šioje įmonėje nuteistasis dirbo nuo 2009 metų, o įmonės direktorius nuteistąjį charakterizuoja itin teigiamai, kaip gerą, darbus laiku atliekantį darbuotoją. Vertinant nuteistojo asmeninius santykius, pažymėtina, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis palaiko emociškai visaverčius, pozityvius santykius su savo artimaisiais – tėvais, sugyventine bei dukra. Siekdamas išlaikyti savo šeimą, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina grįžti gyventi pas savo sugyventinę, ką patvirtina ir skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenys.

Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo skundo argumentams, kad aukščiau aptartos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, turi būti vertinamos kompleksiškai kitų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, vertinant ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ne mažiau nei aukščiau aptartos aplinkybės, nuteistojo asmenybę atspindi ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Šių duomenų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad ankščiau M. M. buvo teistas du kartus: 2006 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 199² str. 1 d. ir 2009 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, kas leidžia teigti, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, juolab, kad kaip matyti iš Liteko sistemos duomenų, jis ne kartą yra buvęs baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Be to, nusikaltimą, už kurio įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė turėdamas dar neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą dėl veikos, numatytos BK 199² str. padarymo, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad 2011 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog jam inkriminuotą nusikaltimą, įtvirtintą LR BK 199 str. 1 d., M. M. įvykdė veikdamas organizuota grupe, jos veikloje nuteistasis buvo vienas aktyviausių narių, būtent jam ir kitam nuteistajam buvo siunčiama informacija apie padėtį pasienyje ir privažiavimo keliuose, jis įtraukė dalį kitų asmenų į nusikalstamą veiką ir pan.. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžio priėmimo metu sprendžiant M. M. skirtinos bausmės dydį, tačiau jų reikšmė sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, taip pat nekvestionuotina.

Ypatingą reikšmę lygtinio paleidimo instituto taikymui turi ir kaltininko požiūris į padarytus nusikaltimus. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nepripažino, nurodydamas, kad apie įvykį jis sužinojo iš aplinkinių žmonių ir nors šiuo metu nuteistasis neneigia įvykdęs nusikaltimą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai negali būti pakankamu pagrindu ypatingai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos konstatavimui.

Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, galima pagrįstai manyti, jog pritaikius M. M. lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. M. M. vis dar nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, kuri paskirta pagal 2 subendrintus nuosprendžius, todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pabrėžtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, pataisos namuose M. M. turėjo adaptacijos sunkumų, jis septynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde apygardos teismui, vertinant ją kitų nuteistąjį charakterizuojančių savybių kontekste, rodo, jog M. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, kaip matyti iš 2015 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo išvados, yra toliau tobulintina nuteistojo uždirbamų lėšų panaudojimo kompetencija, kadangi M. M. savo pinigines pajamas tvarkė nekompetentingai, jas skirstė neplaningai. Ši aplinkybė itin svarbi įvertinus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei motyvus – finansinio pelno siekimas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, M. M. sugyventinei, pas kurią nuteistasis ketina grįžti gyventi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, dėl sunkios finansinės padėties yra paskirta socialinė pašalpa ir išmokos vaikui. Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo finansiniai sunkumai galėtų būti priskirtini jo pakartotinio nusikalstamumo rizikai reikšmingiems kriminogeniniams veiksmams, galintiems paskatinti M. M. nusikasti ir ateityje.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ne mažiau svarbu įvertinti ir M. M. charakterio savybes bei jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą. Kaip matyti iš 2015 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo išvados duomenų, M. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas atitinka 39 balus, kas remiantis OASys sistemos metodika, prilyginama žemam pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatui (0-40 balų). Tačiau visgi pažymėtina, kad šis rezultatas yra artimas vidutiniam, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Šią išvadą sustiprina dar ir išskiriami nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis, veikiant organizuotoje grupėje, pagrįstai manytina, kad M. M., išėjęs į laisvę, gali tęsti bendravimą su asmenimis, neigiamai įtakojančiais jo asmenybę ir galinčiais paskatinti vėl nusikalsti.

Tokiu būdu, visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą įvertinus kompleksiškai, ypatingai teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-103 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis