- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 2K-79/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- P. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: P. A. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, P. A. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiu P. A. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo P. A. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. sausio 17 d., apie 13 val., bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą užvaldyti savo tetos N. F. pinigus, kaire ranka užčiaupė nukentėjusiajai burną, padarydamas lūpų sužalojimus, įtempė ją į kambarį, esantį arčiau lauko durų, ir pagriovęs ant nugaros tyčia smogė peiliu dvidešimt šešis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybines durtines – pjautines žaizdas, sukėlusias N. F. mirtį. Tokiu būdu, P. A. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė N. F.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. išteisinamąjį nuosprendį. Analizuodamas byloje surinktus įrodymus nuteistasis teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nėra padaręs. Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, o nuteistąjį teisinančių įrodymų tinkamai neįvertino. Kasatorius skunde nurodo, kad liudytojai R. S. ir P. L. patvirtino, jog tuo metu, kai buvo padarytas jam inkriminuotas nusikaltimas, jis buvo ligoninėje ir pietavo. Nuteistojo nuomone, iš itin detalių A. P. parodymų darytina išvada, kad jis galėjo būti nusikaltimo vietoje ar netgi prisidėti prie nusikaltimo padarymo. Kasatorius skunde teigia, kad A. P. jį atpažinus iš fotonuotraukos, akistata buvo atlikta tik praėjus dviem mėnesiams. Nuteistojo nuomone, siekiant jį nepagrįstai apkaltinti, buvo pasinaudota tuo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, nes atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo kviečiamas vertėjas. Be to, nuteistasis P. A. kasaciniame skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą jį nuteisti laisvės atėmimu penkiolikai metų sužinojo tik iš policijos pareigūnų, atvykusių į nakvynės namus jo suimti. Kasatorius skunde teigia manąs, jog teisinėje valstybėje taip neturėtų atsitikti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatoriaus teiginiai, kad tiriant ir nagrinėjant bylą teisme neva buvo pažeistos jo kaip įtariamojo (vėliau – išteisintojo) procesinės teisės, prieštarauja bylos medžiagai. Procesinių veiksmų protokolų turinys patvirtina, kad tiek su įtariamuoju P. A. atliktuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vertėjas dalyvavo. Todėl priešingas kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo pažeistos P. A. ir kaip išteisintojo teisės apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad: P. A. buvo įteiktas prokuroro apeliacinio skundo, išversto į rusų kalbą, nuorašas; apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo veiksmuose P. A. dalyvavo; jis nedalyvavo tik posėdžio pabaigoje (posėdis po pertraukos buvo tęsiamas 2005 m. lapkričio 23 d.), kai buvo pasakytos baigiamosios kalbos ir paskelbtas teismo nuosprendis, tačiau apie posėdžio pratęsimo laiką P. A. buvo tinkamai informuotas, į teismo posėdį išteisintasis neatvyko be svarbių priežasčių. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo kasatorius neišgirdo ne dėl teisinės valstybės trūkumų, o dėl savo paties kaltės.
Nuteistojo P. A. kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl kasatoriaus dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas patikrina bylą tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. A. kasacinį skundą atmesti.