Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.6.1

2025 m. sausio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Motiejūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07.29 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo patalpoje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), kumščiais sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius J. K. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas apatinio žandikaulio dešinėje ir kairėje projekcijoje, kaktos kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame smilkinyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta. <...> 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07 val., jie su sugyventine L. atsikėlė. Išėjus į bendrą koridorių, pamatė, kad bendroje virtuvėje sėdi kaimynė L. ir jos anūkas M., taip pat buvę kaimynai J. ir jos sugyventinis T.. Kadangi namuose dar buvo likę apie pusę butelio 0,5 l talpos degtinės, todėl nutarė su minėtais kaimynais bendroje virtuvėje išgerti. Sėdėję bendroje virtuvėje kaimynai gėrė degtinę, jie taip pat atsinešė savo butelį su likusia degtine ir visi sėdėdami prie stalo bendroje virtuvėje gėrė degtinę ir šnekučiavosi. Jiems besėdint virtuvėje, atėjo M. vyras, kurio vardas lyg tai J.. Atėjęs į bendrą virtuvę J. jiems pradėjo priekaištauti, kad prie jų buto esančio bendro tualeto, kuriuo naudojasi jis su sugyventine yra pritekėję vandens. Jis į tai J. nieko nesakė, su juo jokio konflikto nebuvo. J. iš karto pradėjęs priekaištauti, priėjo prie jo (jis stovėjo atsirėmęs į spintelę), nežino kuria ranka suėmė jam už drabužių ties krūtine ir išstūmė į koridorių. Išstūmęs jį į koridorių, J. sudavė jam smūgį į veidą, nosies srityje. Nuo šio smūgio jis parkrito nugara ant grindų koridoriuje. Jam nukritus nugara ant grindų, J. kojomis apžergė jį, atsiklaupė ties jo kojomis ir palinkęs pradėjo abejomis rankomis smūgiuoti jam į veidą. J. abejomis rankomis sudavė jam į veidą apie 6-7 smūgius, sužalojo nosį, prakirto lūpą, jaučia gumbą kaktoje ties plaukų augimo linija. Kai J. pradėjo smūgiuoti jam į veidą, jis užsimerkė, todėl nematė ką jis laiko kieto kažkurioje rankoje, bet tik jautė jog jam suduodami smūgiai kažkokiu kietu daiktu. Jis rankomis bandė dengti veidą, dėl ko J. kažkokiu kietu daiktu jam prakirto kairės rankos delną ties riešu. Be to, rankomis jis J. taip pat smūgiavo, sudavė gal kokius du smūgius jam į veidą, norėjo jį nuo savęs atstumti. Kažkuriuo momentu iš savo buto išėjo J. žmona M., kuri rusiškai kalbėdama J. sakė, kad jis ramintųsi ir priėjo prie jo. Tuomet J. atsistojo nuo jo ir pasitraukė link savo buto ir atsistojo už M.. Jis taip pat atsikėlė nuo žemės ir atsistojo už savo sugyventinės L.. Buvo labai piktas. M. pasakė J., kad šis eitų į namus ir J. apsisukęs nuėjo į prie jų buto esančią bendro naudojimo tualetų ir prausyklos, kur girdėjo jog pradėjo bėgti vanduo, todėl pamanė jog J. kažką plauna. Jie su M. pakalbėjo iki 10 minučių. Tuomet jis su L. pradėjo eiti link savo buto, nes norėjo pasiimti cigarečių, o M. link savo buto. Jam dar net nespėjus užeiti į butą pasiimti cigarečių, išgirdo kaip M. pradėjo šaukti rusų kalba „greičiau iškvieskit greitąją“. Tai išgirdęs jis nuo savo buto durų nuskubėjo link prausyklos, kur šaukdama stovėjo M.. Atskubėjęs į prausyklą pamatė nugara ant grindų gulintį nukritusį J., jo kūnas „kratėsi“, kojos buvo nukreiptos link įėjimo į prausyklą, o galva į langą. Tai pamatęs jis pradėjo daryti J. širdies masažą ir ragino, kad greičiau kviestų greitosios pagalbos darbuotojus. Medikai atvyko greitai ir suteikinėjo J. pagalbą. Dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta, nes J. jis sudavė gal du smūgius, kai jis kojomis apžergęs jį gulintį, mušė jį suduodamas smūgius abejomis rankomis į veidą, o jis taip pat tuo metu jam sudavė smūgius rankomis, norėdamas apsiginti. Bet po to, kai juos išskyrė, J. nuėjo link savo buto į prausyklą, o jis liko su sugyventine L. koridoriuje, ir dar jam nespėjus užeiti į savo butą, išgirdo M. šaukiant, kad būtų iškvieti medikai.

2025 m. sausio 16 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu nutrauktas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir prokuroro nutarimu – reikalavimu ikiteisminis tyrimas tęsiamas S. S. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2024 m. gruodžio 25 d. jie, tai yra J., T., L., L. ir jis sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje, šventė Kalėdas, vartojo alkoholį. Viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo. Apie 07.20 val. į virtuvę atėjo kaimynas J. K., kuris pradėjo priekaištauti dėl bėgančio tualeto bakelio, kuris yra bendro naudojimo patalpose. Išreiškęs pretenzijas jis pradėjo jį pulti, puolė muštis. Tarp jų įvyko muštynės. J. jam sudavė smūgius į veidą, į nosį, į ranką. Jis norėdamas apsiginti nuo jo, jam taip pat sudavė kelis smūgius į veidą. Kiek tiksliai smūgių sudavė jis neskaičiavo. Jis sudavė jam smūgius į veido sritį, kažkur į žandikaulį, akių sritį. Tarp jų vyko grumtynės. Juos bandė išskirti tiek J., tiek T., taip pat jo sugyventinė, kol pagaliau išskyrė. Jis tada nuėjo nusiplauti kraują, nes buvo kruvinas nuo J. jam suduotų smūgių, o toliau kaip ir pasakojo anksčiau, kad J. išėjo į kitoje koridoriaus pusėje esančią virtuvę ir jo sugyventinė pradėjo rėkti, kad J. bloga, kad kviestų greitąją. Jo sugyventinė L. iškvietė greitąją, o jis jam darė dirbtinį kvėpavimą, iki kol atvyko greitoji.

Be S. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra penkių aukštų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte esančios laiptinės koridorius, bendro naudojimo virtuvė ir patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). <...> Koridoriaus dešinėje pusėje, po kaire yra praėjimas į patalpą ir tualetus. Praėjime (tarpduryje) ant grindų guli vyriškos lyties (duomenys neskelbtini). <...> Dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje yra keletas violetinių kraujosruvų. Kairės akies apatiniame voke yra violetinė kraujosruva ir skersinės krypties žaizda apie 2 cm. Nosies nugarėlės kairėje pusėje yra nubrozdinimas. Apatinėje lūpoje kraujosruva. <...> Apžiūrint įvykio vietoje kitų šviežių kūno sužalojimų nekonstatuota. <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. J. apklausos metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 06.00 val., ji atsikėlė, jos sugyventinis S. dar miegojo. Atsikėlusi ji apsirengė <...> ir išėjo iš savo buto. Išėjusi iš buto ėjo link bendros virtuvės patalpos. <...> Atėjusi į virtuvę, joje pamatė sėdinčią buvusią kaimynę J., kuri atėjo į svečius pas esamą kaimynę L. V.. <...> Taip pat virtuvės patalpoje sėdėjo A., kuris yra J. sugyventinis. Ji atėjusi į virtuvę bei pamačiusi juos sėdinčius pasisveikino, tuo metu jie gėrė kavą. <...> Praėjus maždaug 30 minučių į virtuvę atėjo jos sugyventinis S., kuris buvo ką tik atsikėlęs. Visiems kartu būnant virtuvėje, jie su S. nusprendė buvusius kaimynus J. ir A. pavaišinti alkoholiu. Ji atsistojo ir nuėjo atgal į savo butą atnešti alaus. Kai atnešė alaus, visi išskyrus kaimynę L., vartojo jį. <...> apie 07.10 val. visiems sėdint virtuvės patalpoje atėjo kaimynas J.. Kaimynas į virtuvę atėjo nusiteikęs konfliktiškai, įėjęs į virtuvę jis sustojo netoli nuo įėjimo. J. savo kairėje rankoje turėjo šviesiai pilkos spalvos metalinį strypą, o dešinėje rankoje laikė litro talpos tuščią plastikinį alaus butelį. Jai atrodė, kad kaimynas rankoje laikė metalinį strypą. Virtuvės patalpoje kaimynas J. pakėlė savo dešinę ranką, kurioje laikė plastikinį butelį ir pradėjo juo mosikuoti link jų, sakydamas, kad jie triukšmauja, mėto tuščius alaus butelius. Buvusi Kaimynė J. pasakė jam, kad netriukšmauja ir nešiukšlina. Tačiau kaimynas J. nekreipė dėmesio į tai ką sako ir kažką tyliai kalbėjo sau po nosimi. J. toliau priekaištavo jiems bei pradėjo tuščią alaus butelį kišti jos sugyventiniui S. į veidą, sakydamas, kad šis butelis yra jų. <...> Kai S. žodiškai konfliktavo su J. jie stovėjo vienas prie kito, konflikto metu J. išėjo iš virtuvės paskui jį išėjo ir S.. Koridoriaus patalpoje jie pratęsė žodinį konfliktą <...> S. su kaimynu J. buvo koridoriuje. Sėdint virtuvėje, pro virtuvės įėjimą pamatė kaip S. staigiai atšoka, suprato, kad galimai S. pastūmė, tačiau, kaip jį pastūmė, nematė. Taip pat nematė, kas pirmas pradėjo fizinį kontaktą. Pamačiusi, kad galimai prasidėjo muštynės tarp S. ir J., ji pradėjo eiti link koridoriaus, išėjusi į koridorių pamatė savo sugyventinį S. gulintį ant žemės, jis gulėjo ant nugaros, ant jo buvo užlipęs ir jį abejomis savo kojomis apžergęs kaimynas J., kuris jį su savo dešinės rankos dilbiu smaugė. Savo dilbį buvo prispaudęs jam prie kaklo. S. veidas buvo pamėlynavęs. Kadangi ji buvo labai arti jų, pradėjo šaukti ant kaimyno J., kad jis paleistų S. tačiau jis nereagavo į jos prašymus, dėl to nusprendė eiti pakviesti J. sugyventinę M.. Einant link jos buto į koridorių išėjo pati M.. Ji priėjusi prie jos paprašė, kad lieptų J. paleisti S.. M. priėjo prie J. ir paprašė paleisti S., ką jis ir padarė. Paleidus S. ji pamatė, kad jo dešinės rankos plaštaka ties mažuoju pirštuku yra sužalota jam bėgo kraujas, taip pat S. veidas buvo visas kraujuotas. Kai S. atsistojo nuo žemės su juo pradėjo kalbėti M., kuri pasakė jam, „kad žino jog J. padarė blogai, tačiau neatsakyk tuo pačiu esi protingas žmogus“. M. ir S. pokalbio metu J. buvo dingęs, niekas nematė, kur jis nuėjo. S. pasakė, kad nori nueiti į tualetą, kuris yra dešinėje koridoriaus pusėje. Ji nusprendė S. palaukti bendroje jų virtuvėje. Laukiant jo, staiga į virtuvę atbėgo S., kuris pasakė, kad reikia kviesti pagalbą, medikus, kadangi bendroje prausyklos patalpoje ant žemės guli J.. Ji nubėgo iki prausyklos pasižiūrėti, pamatė, kad J. guli ant nugaros suklupęs link patalpoje esančio radiatoriaus, matė, kad yra prakirsta kaktos sritis bėgo kraujas. Įsitikinusi, kad J. tikrai kažkas nutiko ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Bendraujant su dispečerine, jie jai nurodė, kaip suteikti pagalbą J., kadangi ji pati bijojo, dėl to viską ką jai pasakė medikai, perdavė S., kuris ir pradėjo reanimuoti J..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Z. parodė, kad <...> 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07.00 val., į bendro naudojimo virtuvę atėjo L. V., visi kartu gėrė kavą. Praėjus maždaug 30 minučių į bendro naudojimo virtuvę sugrįžo L. su S., kurie atsinešė du plastikinius, 1 l talpos butelius alaus. Kartu su A. D., L. ir S. gėrė alų. Išgėrė abu butelius alaus, S. išėjo, kaip jis teigė pasiimti cigarečių. Grįžęs į bendro naudojimo virtuvę S. atrodė piktas, paėmęs išgerto alaus butelius, stovėjusios ant spintelės, metė juos ant koridoriaus grindų. Manė, jog butelių kritimo garsą išgirdo kaimynas J., todėl jis į bendro naudojimo virtuvę atnešė minėtus tuščius alaus butelius ir ramiu tonu paprašė, kad baigtų triukšmauti, nemėtytų butelių. S. pradėjo ginčytis su kaimynu J., siūlė suduoti jam į veidą. Netrukus pamatė kaip S. rankos kumščiu trenkė J. į veido sritį. J. taip pat rankos kumščiu sudavė S. į veidą, abu pradėjo grumtis, dėl ko parkrito ant bendro naudojimo koridoriaus grindų. Ji matė, kaip S. iš nosies plūsta kraujas. Išgirdusi grumtynių garsus, iš savo kambario į bendro naudojimo koridorių išėjo J. sugyventinė M.. Ji, L. ir M. bandė S. su J. išskirti. Ji bandė S. atplėšti nuo J., tačiau jai nepavyko. Girdėjo kaip M. prašė S. nemušti J., apeliuodama į jo garbų amžių ir turimas širdies problemas, tačiau S. neklausė. Netrukus abu vyrai vienas kitą paleido ir atsistojo. Ji stovėdama koridoriuje pamatė kaip S. eina link savo kambario, o J. link savo kambario durų. Pamanė, kad konfliktas baigėsi, todėl grįžo į bendro naudojimo virtuvę ir atsisėdo. Praėjus nedaugiau kaip minutei, pro virtuvės praėjimą į koridorių, pamatė koridoriumi bėgantį S. į J. kambario pusę. Bėgdamas S. kažką šaukė, tačiau ką, ji nesuprato. Būdama bendro naudojimo virtuvėje ji išgirdo grumtynių garsus bei kaip M. šaukia pagalbos, „kvieskit policiją“. Kas tuo metu vyko koridoriuje tarp S. ir J. ji nematė, iš bendro naudojimo virtuvės neišėjo. Praėjus maždaug 5 minutėms vėl išgirdo kaip M. šaukia „kvieskit greitąją“, nedelsiant išėjo iš virtuvės, kartu išėjo ir L. V. bei L.. A. D. liko virtuvėje. Išbėgusi į koridorių pamatė, kad M. ir S. stovi prie įėjimo į bendro naudojimo tualeto, M. šaukė „kvieskit greitąją, gelbėkit“. Ji iškarto užėjo į bendro naudojimo tualetą ir pamatė kaip J. guli ant grindų, jis gulėjo ant nugaros, kojos buvo link išėjimo. Matė kraują ant J. veido, matė prakirstą jo antakį. Jokių kitų asmenų bendro naudojimo tualete nebuvo. L. pasiėmusi mobilųjį telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Girdėjo kaip telefonu operatorė nurodė veiksmus, kaip padėti J.. S. ėmėsi iniciatyvos ir pradėti gaivinti J., pagal operatorės instrukcijas pradėjo daryti širdies masažą. S. visas veidas buvo kruvinas, tačiau prieš atvykstant pareigūnams jis savo veidą ir rankas nusiplovė. Netrukus į vietą atvyko greitoji pagalba bei policijos pareigūnai. Jiems atvykus išėjo į bendro naudojimo virtuvę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. M. parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07.00 val., jos sugyventinis atsikėlė bei nuėjo į bendro naudojimo tualetą. Girdėjo, kad bendro naudojimo koridoriuje ir toliau vyksta išgertuvės, nes buvo keliamas triukšmas. Praėjus kažkuriam laikui, pasigedo savo sugyventinio, kadangi jis iš tualeto grįždavo greičiau. Pagalvojo, kad gal su kažkuo bendrauja. Atidarė savo buto duris, pažiūrėjo tiesiai į bendrojo tualeto patalpą, joje nieko nebuvo, tačiau girdėjo triukšmą koridoriuje. Išėjusi iš buto, pasisuko į kairę pusę bei pastebėjo, kaip jos sugyventinis pasilenkęs ant kelių klupi, o prie jo pasilenkęs S., kuris savo dešinės rankos kumščiu smūgiuoja jos sugyventiniui į galvos sritį. Smūgius galėjo suduoti ir į kitas kūno dalis. Smūgių buvo daug. Ji pribėgo prie jų, pasakė, kad jis nustotų mušti J.. Tuo metu prie S. stovėjo L., kuri bandė jį atskirti nuo jos sugyventinio, kad nemuštų. Jai pavykus jį atskirti, ji padėjo savo sugyventiniui atsikelti nuo grindų, tačiau S. ir toliau jį norėjo eiti mušti, bet jį laikė L., o jis toliau buvo agresyvus bei šaukė „aš jį užmušiu“. Ji J. rodė, kad jis eitų į butą, kad išvengti toliau muštynių. Ji norėjo, kad S. nusiramintų, todėl net pradėjo jam glostyti galvą, bet jis ir toliau bandė ištrūkti iš jų su L.. Tuo metu jos sugyventinis nuėjo į bendrojo naudojimo prausyklą (tualeto patalpą), kur norėjo nusiplauti veidą, kadangi tuo metu bėgo jam kraujas. Laikant S., jis prasprūdo pro ją ir nubėgo į prausyklos patalpą, kurioje buvo jos sugyventinis. Kas minėtoje patalpoje įvyko, ji nematė, kadangi tuo metu ji L. prašė, kad ji pasiimtų S.. Maždaug po minutės išgirdo S. riksmą „ateikit čia“, ir tuo metu jis išėjo iš prausyklos ir priėjęs prie jos pradėjo ją tempti link prausyklos sakydamas „greičiau einam“. Nuėjus iki prausyklos, pastebėjo, kad J. guli pusiau sėdėdamas ant grindų, kaire ranka pasirėmęs į spintelės lentyną. Tuo metu jo galva buvo nuleista žemyn į nieką nereagavo. Girdėjo, kad jo kvėpavimas buvo panašus į kriokimą. Iš burnos lyg bėgo kaip ir seilės, tačiau nebuvo panašu, kad tai kažkokios būtų putos. Ji nedelsdama nubėgo iki savo buto ir pasiėmė purškiamus vaistus nuo širdies bei papurškė į burną, tačiau jis į nieką nereagavo. S. pamatęs, kad J. be sąmonės, atrodė išsigandęs ir pradėjo jį gaivinti ir daryti širdies kvėpavimą. Kažkas iš kaimynų iškvietė pagalbą. J. buvo padidėjęs kraujospūdis, turėjo skydliaukės problemų. Pas gydytojus lankydavosi reguliariai, vartojo vaistus nuo skydliaukės ir padidėjusio kraujospūdžio, tačiau kraujospūdis nebuvo kritiškai padidėjęs. Su širdimi rimtų problemų jis neturėjo. J. žalingų įpročių neturėjo, jau apie 7 metus, o gal net daugiau nerūkė. Palaikė sveiką gyvenseną, vaikščiodavo į Vingio parką sportuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2024 m. gruodžio 24 d., apie 17.00 val., su savo sugyventine J. Z. atėjo į svečius pas L. V.. <...> 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07.00 val., į bendro naudojimo virtuvę atėjo L. V., su kuria gėrė kavą. Maždaug po pusvalandžio į bendro naudojimo virtuvę atėjo ir L.su S.. S. atsinešė du plastikinius, 1l talpos alaus butelius. Jie kartu su J. Z., L. ir S. gėrė alų. Išgėrus alų S. pasakė, kad eina atsinešti cigarečių. Netrukus jis grįžo į virtuvę, jis tuo metu sėdėjo kampe, žiūrėjo pro langą ir su jais nebendravo. Girdėjo, kad S. kalba labai garsiai. Netrukus S. atsistojo ir nuėjo link išėjimo į bendro naudojimo koridorių. Tuo metu pamatė kaip tarpduryje jis susitiko su to paties bendrabučio gyventoju vardu J.. Jie iš karto pradėjo konfliktuoti. Abu vyrai garsiai rėkė vienas ant kito. Jis į konfliktą nesikišo, iš virtuvės į koridorių nėjo. Sėdėdamas girdėjo, kad vyrų šūksniai ir barnis darosi dar garsesni, todėl išėjo į koridorių pažiūrėti kas tarp jų vyksta. Koridoriuje pamatė, kad J. ir S. yra nugriuvę ant grindų ir tarp jų vyksta muštynės. J. buvo užgulęs S. ir dešine ranka mušė jam į veidą. Matė, kad S. veidas kruvinas, J. veido nematė, nes jis buvo nugara į jį. Prašė jų baigti muštynes ir paleisti vienas kitą, bet jie nereagavo. Tuo metu į koridorių atėjo jo sugyventinė J., L. ir J. sugyventinė, kurios vardas M.. Moterys pradėjo juos skirti, kilo dar didesnis triukšmas, todėl jis pasišalino, nuėjo į bendro naudojimo virtuvę. Kas vyko toliau jis nematė tik girdėjo atskiras frazes ,,kvieskite policiją, kvieskite greitąją“, tai buvo moteriški balsai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad <...> 2024 m. gruodžio 25 d. atsikėlė apie 07.00 val. ir nuėjo į bendrojo naudojimo virtuvę kur su J., L., ir A. gėrė kavą, virtuvėje S. nebuvo. S. į virtuvę tai ateidavo, tai išeidavo. Girdėjo dviejų vyrų balsus iš koridoriaus, jie šūkavo, kalbėjo pakeltu tonu. Išėjo į koridorių ir pamatė kaip S. su J. stovi šalia įėjimo į bendro naudojimu tualetus-prausyklą. Koridoriuje jie buvo tik dviese, jokių kitų asmenų daugiau nebuvo. Atsimena fragmentą kai matė S. su J. gulinčius ant grindų. Grįžo į virtuvę. Po kurio laiko išėjo iš buto ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie išsivedė S..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1792/2024(01) užfiksuota, kad remiantis J. K. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo ir medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada – 1. J. K. mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos. Į tai nurodo: (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi ūminiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. 2. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono tyrimo metu 2024 m. gruodžio 27 d., 11.00 val., rodo, kad nuo J. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros. 3. J. K. lavone nustatyta - 3. 1. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos apatinio žandikaulio dešinėje ir kairėje projekcijoje, kaktos kairėje, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame smilkinyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), 12 val. laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3. 2. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje ir kairėje alkūnėse, dešiniame ir kairiame keliuose, kairėje blauzdoje, nugaroje, intradermalinės kraujosruvos nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), arba plokštuma, 12 val. laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3. 3. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu (-ais), 1-3 paros laiko iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3. 4. Krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiai, pergamentinė dėmė krūtinėje, injekcinė žymė dešiniame dilbyje, remiantis lokalizacija kūne ir makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina padaryta skubios pagalbos metu atliekant medicinines manipuliacijas ir kaip sužalojimai nevertinami. 4. J. K. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. 5. J. K. mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos. 6. Kitų sužalojimų nei nurodyta išvados 3-iame išvados punkte nėra. 7. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai alkūnėse, keliuose ir nugaroje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (-us) ar plokštumą. Neatmetama galimybė, kad intradermalinės kraujosruvos nugaroje, galėjo būti padarytos nukentėjusiajam nugriuvus bei nugarą fiksuojant į plokštumą. 8. J. K. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus IV krumplio projekcijoje ir III falangos artimajame gale. Atsižvelgiant į šių sužalojimų lokalizaciją ir pateiktas aplinkybes, neatmetama galimybė, kad jos buvo padarytos kovos ar savigynos metu. 9. 3.1. 3.2 ir 3.3 punktuose nustatyti sužalojimai neturėjo tiesioginės įtakos savarankiškam veiksmų atlikimui. 10. 3.1. 3.2 ir 3.3 punktuose nustatyti sužalojimai neturėjo tiesioginės įtakos mirčiai. 11. Neatmetama galimybė, kad intradermalinės kraujosruvos nugaroje, galėjo būti padarytos nukentėjusiajam nugriuvus bei esant gulimoje padėtyje, nugarą fiksuojant į plokštumą. Kitų sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. 12. 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7-iais trauminiais poveikiais. 3.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. 3.3 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. <...> 15. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai nustatyti 3.1 ir 3.2 punktuose padaryti neužilgo vienas po kito. <...>.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 4211/2024(01) užfiksuota, kad remiantis S. S. apžiūros duomenimis, pateikta išvada – 1. S. S. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva ir paviršinės muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nubrozdinimas plaštakoje, tikėtina, nugriuvus ir/ar atsitrenkus į kietą buką paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. <...> 3. Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. <...> 6. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. <...>.

Alkotesterio rodmenimis 2024 m. gruodžio 25 d., 08.59 val., S. S. nustatytas 2,62 promilių girtumas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. S. nukentėjusiajam J. K. padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S. 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07.29 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo patalpoje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), kumščiais sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius J. K. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas apatinio žandikaulio dešinėje ir kairėje projekcijoje, kaktos kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame smilkinyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Baudžiamosios bylos duomenimis nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) mirė.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jis savo veiksmai nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis jauno ir darbingo amžiaus, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Per penkerių metų laikotarpį S. S. baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba, jis Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismo vertinimu, S. S. skiriama 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

S. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs S. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant pareigas:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Jei S. S. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką bei suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 25 d., 08.30 val. iki 2024 m. gruodžio 30 d., 14.09 val. (šešios paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – pilkos spalvos palaidinė ilgomis rankovėmis, žalios spalvos megztinis, du batai, paimti iš koridoriaus nuo grindų, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, aptiktos koridoriaus kairėje pusėje ant dešinės sienos, sidabrinės spalvos grandinėlė, paimta iš koridoriaus nuo grindų, mėlynos spalvos megztinis, paimtas iš koridoriaus nuo grindų, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių aptiktų virtuvėje, ant grindų, nuoplova paimta iš virtuvės, nuo spintelės viršutinės dalies, prie plautuvės, nuoplova paimta nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų koridoriuje ant grindų, prie maišelio, grandinėlė, paimta iš (duomenys neskelbtini) dešinės pusės viršutinių kelnių kišenės, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų patalpoje ant spintelių viršutinės dalies, vyriška palaidinė trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos vyriški džinsai, kairės kojos mėlynos spalvos sportinis batas, dešinės kojos mėlynos spalvos sportinis batas, rankų nuoplova, vyriškos apatinės kelnaitės, sportinės kelnės, apatinės sportinės kelnės, kojinės, šluostė, S. S. rankų pirštų panagės su panagių turiniu, kurie perduoti saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.), sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti S. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Jei S. S. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 25 d., 08.30 val. iki 2024 m. gruodžio 30 d., 14.09 val. (šešias paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, kurie perduoti saugoti į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.), sunaikinti.

Išaiškinti S. S., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.