Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. G. (E. G.) gynėjo advokato M. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria advokato M. P. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties už neatvykimą į teismo posėdį skirti 5 MGL dydžio baudą buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, ir nustatęs, kad kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas M. P. 2017 m. gruodžio 19 d., 09.40 val., teismo posėdyje nedalyvavo be svarbios priežasties, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi gynėjui paskyrė 5 MGL dydžio baudą. Gynėjas M. P., nesutikdamas su jo nubaudimu, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti paskirtą baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs advokato M. P. skundą, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo, kurį M. P. apsiėmė ginti Vilniaus apygardos teisme, buvo pateikęs medicininę pažymą dėl negalėjimo atvykti į teismą, savaime neleido advokatui daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo klausimas bus išspręstas per kelias ar keliolika minučių, juo labiau, kad teismas padarys vienintelę išvadą – atidėti bylos nagrinėjimą ir nespręsti jokių klausimų, susijusių su nagrinėjama byla. Į Vilniaus apygardos teismo posėdį buvo iškviestas nemažas skaičius liudytojų (iš skirtingų Lietuvos miestų), tarp jų ir neįgalus, parinkta speciali salė, į kurią buvo galimybė užtikrinti neįgalaus asmens patekimą. Advokatas neturėjo jokio pagrindo už bylą nagrinėjantį teismą nuspręsti, koks bus priimtas sprendimas dėl bylos nagrinėjimo eigos, kaip greitai jis bus padarytas ir turėti pagrindą išvadai, kad jis be jokių kliūčių galės atvykti į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir dalyvauti teismo posėdyje, kurio data buvo su juo suderinta ir (datą jis pats pasiūlė). Teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas M. P. 2017 m. gruodžio 19 d., 09.40 val., teismo posėdyje nedalyvavo nesant svarbios priežasties.

Skundo argumentai ir prašymai

Skundu M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir skirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Gynėjo advokato M. P. skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 straipsnio 2 dalies 2 punktu, gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama šio kodekso 163 straipsnyje nustatyta bauda. Skundžiama 2018 m. sausio 9 d. nutartimi teismas netenkino gynėjo advokato M. P. skundo ir paliko jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirtą baudą už neatvykimą į posėdį be svarbios priežasties. Kaip matyti iš M. P. skundo Vilniaus apygardos teismui turinio, jis yra iš esmės identiškas skundui, kurį advokatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, jokių argumentų, kodėl teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, kuria jo skundas buvo atmestas, yra neteisėta ar nepagrįsta, gynėjas nenurodo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas nekartoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties argumentų ir skundo atmetimo motyvų – teismas išsamiai aptarė gynėjo nurodytą priežastį dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl neva pateisinamos priežasties, posėdžius, vykusius tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme, jų eigą, gynėjo elgesį. Papildomai aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Gynėjas, kaip ir kiti proceso dalyviai, savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas, sudaromos prielaidos vykdyti teisingumą. Nagrinėjamoje byloje gynėjas advokatas M. P., žinodamas, jog 2017 m. gruodžio 19 d., 09.40 val. turi dalyvauti teisiamajame posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, išvyko pavaduoti savo kolegos į teismo posėdį, vykusį kitame, Vilniaus apygardos teisme, kai šiuos posėdžius skyrė pakankamai nedidelis laiko tarpas – 40 minučių (posėdis Vilniaus apygardos teisme buvo numatytas tą pačią dieną, 09.00 val.). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, toks laiko tarpas yra sunkiai pakankamas laiku atvykti iš vieno teismo į kitą, kadangi netgi ir atidedant bylos nagrinėjimą yra būtina išklausyti visų pozicijas, juo labiau, įvertinus tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. 1-34-468/2018 yra didelės apimties, kaltinimai pareikšti 7 kaltinamiesiems, dalyvauja eilė advokatų, kas reiškia, jog dėl bylos nagrinėjimo galimumo nuomonę turėjo išsakyti daug proceso dalyvių. Advokatas, vykdamas į tokią bylą, turėjo suprasti, kad laiku į kitą posėdį atvykti nesuspės, taigi posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme praleido dėl netinkamo savo darbo organizavimo, o ne dėl objektyvių priežasčių. Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė – bauda, gynėjui paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį gynėjas neatvyko dėl svarbios priežasties, taip pat ar apie tai tinkamai informavo teismą. Nagrinėjamu atveju gynėjas tinkamai nevykdė ir šios pareigos - apie tai, kad nusprendė dalyvauti kitame teisme, bylą nagrinėjančio teismo advokatas neįspėjo, per savo padėjėją informavo, kad jau vyksta į posėdį (tą patį telefonu sakė ir nukentėjusiosios atstovui), nors, kaip matyti, to nebuvo, pastarasis nuo 09.00 val. nepertraukiamai dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus gynėjo advokato M. P. elgesį protingumo, teisingumo, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo aspektais, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti gynėjo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis kitaip, nei jas įvertino apylinkės teismas. BPK 163 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – bauda – gynėjui taikyta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti gynėjo advokato M. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį.