- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-2045-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., prašydamas priteisti iš atsakovo 346,97 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 11,38 Eur palūkanų, 20 Eur žyminį mokestį, 110,39 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas nemokėjo už karštą vandenį, todėl ieškovas pradėjo skaičiuoti mokesčius už suvartotą karštą vandenį pagal vandens suvartojimo normas – 92 litrai per parą. Taip pat nurodė, kad atsakovo vandens skaitiklis nėra patikrintas metrologinių tarnybų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė teismo įvertinti vandens skaitiklio pakeitimo aktus ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad turi kelias gyvenamąsias vietas. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 26-116, Vilniuje nakvoja tik kartais, nes tai dukros, gyvenančios užsienyje, butas. Mokesčius už vandenį moka pagal vandens skaitiklių parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-24 sprendimu civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. S. dalyje dėl 246,38 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nutraukė, ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dalies ir teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmus, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją namui (duomenys neskelbtini) g. 26, Vilniuje. Atsakovas yra šio buto savininkas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad atsakovas nemoka mokesčių už suvartotą šilumos energiją ir pateikė lentelę, iš kurios matyti, kad ieškovas atsakovui mokesčius už suvartotą karštą vandenį skaičiuoja pagal normatyvą, nes 2013 metais, kai name buvo keičiami karšto vandens skaitikliai, atsakovas skaitiklių nepakeitė, todėl ieškovas nutarė skaičiuoti mokesčius pagal vandens suvartojimo normatyvą. Atsakovas V. S. teismui pateikė karšto vandens skaitiklių patikrinimo 2016-02-23 aktą, kurio rodmenys buvo 99962. Akte nurodyta, kad skaitiklis patikrintas, tvarkingas, nepažeistas. Karšto vandens skaitiklio įrengimo 2016-02-23 aktas rodo, kad buvęs skaitiklis pakeistas kitu skaitliuku. Komunalinių mokesčių knygelės rodo, kad atsakovas yra sumokėjęs už suvartotą karštą vandenį pagal skaitiklio parodymą. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., reikalauja, kad atsakovas mokesčius mokėtų pagal vandens vartojimo normas, o ne apskaitos prietaisų parodymą. Atsakovas teismui nurodė, kad gyvena kitame bute, šį butą laiko užsienyje gyvenančiai dukrai. Ieškovas mokesčius mokėjo pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, todėl ieškovo reikalavimas buvo atmestas kaip pažeidžiantis vartotojo teises. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad skaitiklių keitimo metu atsakovo nebuvo namie, nėra jokio norminio akto pažeidimas – žmogus gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, gulėti ligoninėje, atostogauti kitoje vietoje, dirbti. Nebuvimas namie nuo 8 iki 20 val. nėra pažeidimas, nes tokį santechniko reikalavimą gali įvykdyti tik bedarbiai ir pensijas gaunantys asmenys. Reikalavimas būti namie nustatytu laiku yra kardomoji priemonė taikoma įtariamiems nusikaltimu asmenims arba paleistiems asmenims iš laisvės atėmimo vietų anksčiau laiko, atidedant bausmės vykdymą, todėl šilumos energiją tiekianti organizacija neturi teisės taikyti sankcijų už nebuvimą namie santechniko nustatytu laiku nuo 8 iki 20 val., tai yra pakeisti mokėjimo už karštą vandenį tvarką. Tokie ieškovo veiksmai yra savavaldžiavimas ir vartotojų teisių pažeidimas. Ieškovo paaiškinimą, kad nuimtas apskaitos prietaisas yra metrologinių tarnybų nepatikrintas, todėl mokesčiai turi būti skaičiuojami pagal suvartojimo normas, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes atsakovas negalėjo nuimti ir nuvežti į metrologijos centrą tikrinti skaitliuko, kadangi būtų pažeistos plombos ir tada ieškovas įgytų teisėtą pagrindą skaičiuoti mokesčius pagal vandens suvartojimo normas. Be to skaitiklis galėjo rodyti didesnį vandens suvartojimo kiekį, nei realiai suvartota.
Ieškovas (apeliantas) UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimo dalį, kuria civilinė byla dėl palūkanų priteisimo nutraukta ir likusioje dalyje ieškinys atmestas bei šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) priteisti apeliantui iš atsakovo neapmokėtą 111,97 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 11,38 Eur palūkanų, pirmosios (20 Eur žyminį mokestį ir 110,39 Eur išlaidas už advokato pagalbą) ir apeliacinės (15 Eur žyminį mokestį ir 175,22 Eur išlaidas už advokato pagalbą) instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog nėra aišku, kokį pažeidimą padarė atsakovas bei jog atsakovo nebuvimas namie (nesudarymas galimybių apeliantui patekti į atsakovui priklausantį butą bei įrengti metrologiškai patikrintą ir apeliantui priklausantį skaitiklį) nėra jokio norminio akto pažeidimas. Su nurodytais teismo argumentais apeliantas kategoriškai nesutinka bei mano, jog minėti teismo išaiškinimai bei, atitinkamai, šioje dalyje priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti vartotojo bute ar kitoje patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių, t. y. karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių, apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo vartotojai, taip pat ir atsakovas, sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo nepateikė, pradėjęs karšto vandens tiekėjo veiklą apeliantas, vykdydamas imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir 16 str. 4 d. nuostatas, pradėjo įrenginėti namo butuose naujus, metrologiškai patikrinus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 punktas nustato, jog įsigaliojus šioms taisyklėms (2010-11-01), vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Pagal Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, patvirtintų 1999-12-24 Ūkio ministro įsakymu Nr. 424, 10.2., 10.4. punktus, visi naujai statomų ar rekonstruojamų namų butuose įrengiami šilumos ir karšto vandens skaitikliai privalo turėti įtaisus vienodus visam namui, kuriais būtų galima duomenis perduoti į vieną duomenų surinkimo sistemą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5. punktas nustato, jog daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius. Apelianto pradedamų įrenginėti skaitiklių faktas atsakovui buvo (turėjo būti) žinomas. Apelianto atstovai ne kartą buvo atvykę atsakovui priklausančio buto adresu, tačiau, nepaisant pateiktų rašytinių pranešimų, galimybė įrengti metrologiškai patikrintą bei apeliantui priklausantį skaitiklį apeliantui nebuvo sudaryta. Minėtas pažeidimas, t. y. nesudaryta galimybė apeliantui įvykdyti šiam pavestų prievolių bei įrengti metrologiškai patikrintą karšto vandens skaitiklį, buvo užfiksuotas dar 2013-07-25 pažeidimų nustatymo aktu, kurį pasirašė bei pažeidimo padarymo faktą patvirtino tiek apeliantas, tiek daugiabučio namo valdytojo bei prižiūrėtojo atstovai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, pažeidimų nustatymo akte yra aiškiai nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas, t. y. taisyklių 235.5. punkto bei taisyklių 8 priedo 41.9. punkte įtvirtintų atsakovo prievolių nevykdymas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, karštas vanduo atsakovui pagrįstai pradėtas skaičiuoti pagal nurodytą atvejį numatančią bei reglamentuojančią VKEKK Metodiką, apelianto veiksmai (mokesčių už karštą vandenį apskaičiavimas) visiškai atitinka bei įgyvendina galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apelianto pareikštus reikalavimus atmesti.
Apeliantas pažymi, jog atsakovo pateiktas karšto vandens apskaičiavimas, pagal atsakovo priklausančio skaitiklio rodmenis, nėra galimas.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas priimtame sprendime nurodė, jog civilinė byla dalyje dėl 246,38 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nutraukiama, ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dalies ir teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmus. Apeliantas pažymi, jog, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, apeliantas niekuomet pareikštų reikalavimų dėl įstatyminių palūkanų priteisimo neatsisakė. Pažymi, jog atsakovui bylos nagrinėjimo teisme metu atlikus dalinius mokėjimus apeliantas sumažino pareikštus reikalavimus dalyje dėl skolos priteisimo, visi atlikti tikslinimai buvo susiję išskirtinai tik su skolos priteisimu, tuo tarpu, pareikšto reikalavimo dėl 11,38 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo apeliantas niekuomet netikslino bei neatsisakė, todėl teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su įstatyminių palūkanų priteisimu bei tariamai apelianto atliktu reikalavimo atsisakymu neatitinka tikrovės.
Ieškovo įsitikinimu, teismui civilinę bylą dalyje dėl atsakovo apmokėtos 246,38 Eur skolos nutraukus, apeliantui turėjo būti priteista proporcinga apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Pažymi, jog, apeliantui pareiškus ieškinį, atsakovas dalį apelianto pareikštų reikalavimų patenkino, t. y. apmokėjo 246,38 Eur dydžio įsiskolinimo dalį, ko pagrindu apeliantas atsisakė dalies pareikštų reikalavimų. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog atsakovas, padengdamas dalį apelianto prašomo priteisti įsiskolinimo, tokiais savo atliktais faktiniais veiksmais pripažino dalį apelianto pareikštų reikalavimų, kas sudaro pagrindą apeliantui priteisti proporcingą apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepimu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vanduo, užsiteršus vamzdžiui nuo 2010-03-15 iki 2016-02-23 nebėgo. Taigi, karštas vanduo, atsakovo teigimu, naudojamas nebuvo. Atsakovas pažymi, jog apeliantas tinkamai nepranešė apie ketinimą keisti skaitiklį. Atsakovo nuomone, apeliantas tinkamai nepranešęs apie ketinimus keisti skaitiklį ir neįvertinęs situacijos, jog karštas vanduo buvo nenaudojamas, nepagrįstai pradėjo vandens suvartojimą vertinti VKEKK nustatytu normatyvu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Apeliantas prašė teismo priteisti iš atsakovo 346,97 Eur skolą, 11,38 Eur palūkanų, 20 Eur žyminį mokestį bei 110,39 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-24 sprendimu civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui dalyje dėl 246,38 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nutraukė CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Paminėtina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 293 str., bylą nutraukia: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; 2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; 5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 9) kitais CPK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, civilinę bylą dalyje dėl 246,38 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nutraukė, ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dalies ir teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmus. Tačiau bylos duomenimis, apeliantas teismui pateikdavo tik ieškinio reikalavimo tikslinimus, kuriais prašomos priteisti skolos dydis buvo nuolat mažinamas (b. l. 33, 48, 55, 58, 66) atsakovui atlikus dalinius mokėjimus. Be to, byloje nėra duomenų, jog apeliantas atsisakė ir pareikšto reikalavimo dėl 11,38 Eur palūkanų bei kitų procesinių palūkanų priteisimo. Dėl šios sprendimo dalies pateiktas apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl palūkanų priteisimo, nes ieškovas tokio savo reikalavimo neatsisakė.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą dalyje dėl atsakovo apmokėtos 246,38 Eur skolos, apeliantui turėjo būti priteista proporcinga apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 str. 1 d. Tokiu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, atsakovas 246,38 Eur skolą atlygino tik apeliantui pateikus ieškinį teisme, už kurį apeliantas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 110,39 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 11,38 Eur palūkanų priteisimo bei nepagrįstai visiškai be jokių motyvų nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui paskirstymo. Šioje dalyje byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta visiškai, todėl negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo. Kadangi sprendimu atmesta ieškinio dalis sudaro tik 111,97 eurus, teismas naikina visą ginčijamą sprendimo dalį ir bylą palūkanų, 119,97 eurų skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą 11,38 eurų palūkanų, 119,97 eurų skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.