Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio: iš A. P. priteistas 10 000 Lt A. L. ir 5000 Lt jos įstatyminei atstovei A. Ž. neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, A. P. pritaikyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą teikti nukentėjusiajai A. L. pagalbą, kol ji gydosi, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. Ž. pripažinta teisė į jos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis, 2004 m. lapkričio 6 d., apie 14.23 val. Vilniaus m., Justiniškių gatve vairuodamas jo tėvui S. P. priklausantį automobilį „Opel Ascona“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesumažino savo vairuojamo automobilio greičio, jo nesustabdė, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią A. L., nepaisant to, kad prieš šią pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje jo važiavimo kryptimi buvo sustojęs automobilis. Taip A. P. vairuojamu automobiliu partrenkė A. L., sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 10 000 Lt A. L. ir 5000 Lt jos įstatyminei atstovei A. Ž. neturtinės žalos atlyginimą, nutartyje nurodė, kad civilinio ieškinio klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendį ir tik išimtiniais atvejais galima pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konstatuotų aplinkybių (dėl avarijos metu gautos traumos A. L. patirtas fizinis skausmas, nepatogumai gydymosi metu ir kt.) pakako priimti teismo sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo prašymo

Kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau toks prašymas nėra pagrįstas konkrečia įstatymo norma. Pagal BPK 383 straipsnį kasacinės instancijos teismas gali panaikinti ir pakeisti nuosprendį ar nutartį tik tuo atveju, jeigu nustato, kad teismų sprendimuose netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra nustatyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius nurodo du kasacinio apskundimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindus – netinkamą BK 75 straipsnio pritaikymą ir BPK 115 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, taikomas nustačius tam tikrus įpareigojimus nuteistajam. Šių įpareigojimų sąrašas pateiktas BK 75 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. įpareigotas teikti nukentėjusiajai A. L. pagalbą tol, kol ji gydosi, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tokie įpareigojimai yra numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktuose, todėl, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam A. P., teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laiką, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistajam A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pabrėžtina, jog sprendžiant baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumo klausimą kasacinės instancijos teismas vadovaujasi BPK 376 straipsnyje numatytoms teismo įgaliojimų, nagrinėjant kasacinę bylą, ribomis. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl tokie klausimai, kaip bausmės vykdymo atidėjimo konkrečiam laikui ar įpareigojimų paskyrimo pagrįstumas, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, netikrinamas. Šių klausimų nagrinėjimas įeina į apeliacinės instancijos teismo įgaliojimus. Pažymėtina, kad nuteistasis A. P. dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nebuvo padavęs apeliacinio skundo, todėl jo prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas dėl BK 75 straipsnio taikymo panaikinimo, netenkinamas, nes BPK 369 straipsnio 1 dalyje nenustatytas toks pagrindas.

Dėl BPK 115 straipsnio taikymo

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iš esmės išnagrinėtas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos iš nuteistojo A. P., kurio dydžio nustatymas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kasatorius, nesutikdamas su priteistais ieškinių dydžiais, nurodo, jog pažeisti BPK 115 straipsnio reikalavimai. Pagal BPK 115 straipsnio nuostatą sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis teisme patikrintais dokumentais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos šios aplinkybės: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių buvimas kaltinamojo veikoje; priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos. Visos šios aplinkybės yra nustatytos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, kurio nuteistasis neapskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagrindas patenkinti civilinį ieškinį nustatytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir jis nekvestionuojamas. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė tik klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio. Pagal BPK 109 straipsnio sampratą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Toks ieškinys byloje pareikštas dėl 20 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai A. L. ir 10 000 Lt jos motinai A. Ž.

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą konstatavo, kaip jau buvo pažymėta, pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu pripažindamas teisę į pareikšto ieškinio patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė tik ieškinio dydžio klausimą ir sprendimą šiuo klausimu atitinkamai motyvavo. Taigi, civilinio ieškinio klausimas išspręstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jo dydžio klausimas kasacine tvarka netikrinamas, todėl ir ši kasacinio skundo dalis atmestina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.