- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1299-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00764-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „LTG Cargo“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „LTG Cargo“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grelida“ ieškovės akcinės bendrovės AB „LTG Cargo“ naudai 3907,98 Eur skolą, 161,72 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4069,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo dalimis, kuriuo prašė: 1) atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo vykdymą 11 mėnesių laikotarpiui; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo vykdymą 11 mėnesių, lygiomis mokėjimo dalimis. Nurodė, kad naudojosi ieškovės paslaugomis dėl atsakovei ypatingai didelio finansinio projekto, kurio metu buvo tiekiami gaminiai (gelžbetoniniai) iš Baltarusijos į Lietuvą. Atsakovės klientė UAB „Sivysta“ liko skolinga 88 967,23 Eur, tačiau, siekdama išvengti skolos dengimo, pateikė pretenzijas dėl apie 140 000 Eur neva nuostolių atlyginimo. Tiek atsakovės priešieškinis, tiek UAB „Sivysta“ ieškinys nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1608-861/2022. Dėl nurodytos klientės sąskaitų neapmokėjimo atsakovė liko skolinga ieškovei šioje civilinėje byloje. Atsakovė nesitiki, kad greitai byla su UAB „Sivysta“ pasibaigs, todėl įsipareigotų kas mėnesį skirti po 370 Eur skolos dengimui, taip atsiskaitant su ieškove per 11 mėnesių. Atsakovei deklaravus visas UAB „Sivysta“ neapmokėtas sąskaitas, kilo mokestinė prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį, kuris siekė virš 20 000 Eur. Šis įsipareigojimas sukėlė atsakovei priklausančio turto areštą. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris siekia virš 350 000 Eur, taip pat atsakovė valdo ir vilkikus, kurie verti apie 57 000 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip kreditorei, atsakovė moka, todėl ši skola per ateinantį pusmetį bus padengta iš gautinų lėšų (atsakovė vykdo transportavimo veiklą), per 2020 m. atsakovės apyvartos siekė 155 854 Eur. Atsakovės teigimu, nurodytos aplinkybės neleidžia atsakovei atsiskaityti iškart su ieškove, kadangi, skyrus prioritetą tik vienam kreditoriui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, taip pat, išdavus ieškovei vykdomąjį raštą, atsakovė negalėtų atsiskaityti su savo darbuotojais, aptarnauti vilkikų, kurie generuoja realiąsias pajamas ir iš kurių būtų atsiskaitoma su atsakove. Šioje situacijoje yra išskirtinės sąlygos, todėl gali ir turi būti taikomas vykdymo išdėstymas. Nagrinėjamu atveju, skola šioje civilinėje byloje iš esmės susijusi su UAB „Sivysta“ naudai teiktais gaminiais iš Baltarusijos. Neatsiskaičius UAB „Sivysta“, atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Deklaravus pateiktas UAB „Sivysta“ sąskaitas, užgulė labai didelė mokestinė našta (mokėtinas pridėtinės vertės mokestis), kas lėmė areštų taikymą. Atsakovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, atsakovė turi vilkikų, kurie generuoja pajamas, iš kurių atsakovė dengia visus įsipareigojimus, tačiau atsakovė nėra didelė logistikos bendrovė, atsakovė turi vos kelis vilkikus, todėl skolos dengimas yra ilgesnis nei kitų subjektų. Atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio būtų galima dengti skolą, todėl nesumokėjus bent kurios įmokos, ieškovė galėtų nukreipti visą reikalavimą į atsakovei priklausantį turtą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, kuriuo prašė atsakovės prašymą atmesti. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos sunkios finansinės padėties, dėl kliento neatsiskaitymo nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą sprendimo įvykdymo išdėstymui ar atidėjimui. Atsakovė nepateikė pakankamai reikšmingų įrodymų, leidžiančių spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė pati nurodo, kad turi reikšmingą kiekį vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tad vien dėl to atsakovės finansinė padėtis negali būti vertinama kaip bloga. Tuo labiau, kad preliminariu sprendimu priteista suma (4 069,70 Eur) atsakovei neturi būti laikoma didelė. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas kredito įstaigose ir įmonės kasoje bei per artimiausiu laiku gautinas /mokėtinas sumas. Dėl to atsakovės teiginiai apie blogą finansinę padėtį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovės teiginiai, jog priverstinis vykdymas šiai dienai sukeltų finansines pasekmes, būtų sustabdyta atsakovės veikla yra niekuo nepagrįsti. Nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog šiuo metu gali mokėti tik 370 Eur. Ieškovė gera valia atsakovei suteikė pakankamą terminą prievolės įvykdymui. Priminė, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. raštu prašė leisti atidėti skolos sumokėjimą iki 2021 m. gruodžio 24 d., tačiau iki nurodyto termino skolos nesumokėjo, jokios skolos dalies atsakovė nesumokėjo iki pat dabar, nors nuo 2021 m. gruodžio 24 d. praėjo 3 mėnesiai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė tiesiog vengia tinkamai vykdyti savo prievoles. Atsakovės ginčas su kliente UAB „Sivysta“ aptariamu atveju negali būti pagrindas teismo sprendimo atidėjimui ar išdėstymui, nes pati atsakovė teigia, kad teisminis procesas su kliente užtruks ir jo baigties prognozuoti nėra įmanoma. Ieškovė nėra ginčo tarp UAB „Grelida“ ir UAB „Sivysta“ dalyvė, ieškovė nedalyvauja tarp jų vykstančiame teismo procese. Dėl to, yra galima ir situacija, kad atsakovė pagal teismo sprendimą ar taikos sutartį sumokės skolą UAB „Sivysta“, bet neatsiskaitys su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės UAB „Grelida“ prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nurodydama, jog jos finansinė padėtis sunki, nepateikė išsamių duomenų apie turtinę padėtį, t. y. nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas kredito įstaigose ir įmonės kasoje bei per artimiausiu laiku gautinas / mokėtinas sumas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė, atsakovės teigimu, yra apie 350 000 Eur, t. y. atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio būtų galima dengti skolą, kaip pati atsakovė nurodo, kad nesumokėjus bent kurios išdėstytos ar atidėtos skolos dalies, ieškovė galėtų nukreipti visą reikalavimą į atsakovei priklausantį turtą. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė pakankamai duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį, o iš atsakovės pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė jau buvo prašiusi ieškovės atidėti skolos sumokėjimą iki 2021 m. gruodžio 24 d., tačiau iki nurodyto termino skolos nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad įsipareigotų kas mėnesį mokėti po 370 Eur, taip atsiskaitant su ieškove per 11 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nors dalį skolos sumokėjusi.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki ar yra kitų objektyvių priežasčių atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, todėl atsakovės prašymą dėl preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo atmetė (CPK 178, 284 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Grelida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį; prašymą tenkinti ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-4951-1019/2022, vykdymą 11 mėn. laikotarpiui, o netenkinus prašymo atidėti sprendimo vykdymą, išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-4951-1019/2022, vykdymą 11 mėn., lygiomis mokėjimo dalimis. Nurodė, kad:
7.1. atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis dėl atsakovei ypatingai didelio finansinio projekto, kurio metu buvo tiekiami gaminiai (gelžbetiniai) iš Baltarusijos į Lietuvą. Atsakovės klientas UAB „Sivysta“ liko skolingas 88 967,23 Eur, tačiau siekdamas išvengti skolos dengimo pateikė pretenzijas dėl apie 140 000 Eur neva nuostolių atlyginimo. Tiek atsakovės priešieškinis, tiek UAB „Sivysta“ ieškinys nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr.e2-1608- 861/2022. Pažymėjo, kad UAB „Sivysta“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, tačiau teismas atmetė tokį prašymą, kas daro mažiau tikėtinus UAB „Sivysta“ samprotavimus dėl nuostolių atlyginimo. Būtent dėl aukščiau nurodyto kliento sąskaitų neapmokėjimo, atsakovė liko skolingas ieškovei šioje civilinėje byloje;
7.2. atsakovė nesitiki, kad greitai byla su UAB „Sivysta“ pasibaigs, todėl įsipareigotų kas mėnesį skirti po 370 Eur skolos dengimui, taip atsiskaitant su ieškove per 11 mėnesių, tokios yra realios ieškovės galimybės;
7.3. atsakovei deklaravus visas UAB „Sivysta“ neapmokėtas sąskaitas, kilo mokestinė prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį, kuris siekė virš 20 000 Eur. Šis įsipareigojimas sukėlė atsakovei priklausančio turto areštą (prašymo priedas Nr.1);
7.4. atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris siekia virš 350 000 Eur, taip pat atsakovė valdo ir vilkikus, kurie verti apie 57 000 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip kreditoriui, atsakovė moka, todėl ši skola per ateinantį pusmetį bus padengta iš gautinų lėšų (atsakovė vykdo transportavimo veiklą) per 2020 m. atsakovo apyvartos siekė 155 854 Eur (prašymo priedas Nr.2);
7.5. nurodytos aplinkybės neleidžia atsakovei atsiskaityti iškart su ieškove, kadangi skyrus prioritetą tik vienam kreditoriui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, taip pat išdavus ieškovei vykdomąjį raštą, atsakovė negalėtų atsiskaityti su savo darbuotojais, aptarnauti vilkikų, kurie generuoja realiąsias pajamas ir iš kurių būtų atsiskaitoma su atsakove;
Atsiliepimas
7.6. atsakovė mano, kad jos sunkią finansinę padėtį šiai dienai pagrindžia turto areštai, kurie pritaikyti Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, todėl šiai dienai skolos suma jai yra per didelė mokėti iškart, nes siekiant gauti pelną, būtina mokėti tiek darbuotojams, tiek mokesčiams;
7.7. šioje situacijoje yra išskirtinės sąlygos, todėl gali ir turi būti taikomas vykdymo išdėstymas. Pirma, skola šioje civilinėje byloje iš esmės susijusi su UAB „Sivysta“ naudai teiktais gaminiais iš Baltarusijos. Neatsiskaičius UAB „Sivysta“, atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Deklaravus pateiktas UAB „Sivysta“ sąskaitas, užgulė labai didelė mokestinė našta (mokėtinas pridėtinės vertės mokestis), kas lėmė areštų taikymą. Antra, atsakovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, atsakovė turi vilkikų, kurie generuoja pajamas, iš kurių atsakovė dengia visus įsipareigojimus, tačiau atsakovė nėra didelė logistikos bendrovė, atsakovė turi vos kelis vilkikus, todėl skolos dengimas yra ilgesnis nei kitų subjektų. Trečia, atsakovė turi pakankamai turto iš kurio būtų galima dengti skolą, todėl nesumokėjus bent kurios įmokos, ieškovė galėtų nukreipti visą reikalavimą į atsakovei priklausantį turtą. Ketvirta, ieškovė yra ypač didelė bendrovė, kurios pardavimo pajamos per 2020 metus siekė 396 467 000 Eur (prašymo priedas Nr.4), todėl akivaizdu, kad ieškovei atsakovės skola yra ypatingai mažavertė;
7.8. pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į atsakovės teiktus dokumentus, kadangi būtent jie pagrindžia, kad atsakovė ateityje bus moki, priverstinis vykdymas šiai dienai sukeltų finansines pasekmes, būtų sustabdyta atsakovės veikla, ieškovei lėšos nėra gyvybiškai svarbios, todėl vykdymo išdėstymas iš esmės pasiektų esminį civilinio proceso principą – lygiateisiškumo, kadangi išdėstymas ar atidėjimas nesukeltų ypatingų finansinių pasekmių ieškovei, tuo tarpu atsakovei tai būtų nepakeliama finansinė našta, kuri pirma pasireikštų atsakovės darbuotojams.
8. Ieškovė AB „LTG Cargo“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad:
8.1. atskirajame skunde atsakovė UAB „Grelida“ iš esmės atkartojo 2022 m. vasario 15 d. atsakovės UAB „Grelida“ prašymo atidėti sprendimo vykdymą arba išdėstyti jo vykdymą teiginius, tačiau nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados skundžiamoje 2022 m. kovo 23 d. nutartyje nėra paneigtos, o atsakovei atskirajame skunde nepateikus jokių argumentų dėl šių nutarties išvadų nepagrįstumo – atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo;
8.2. atsakovės UAB „Grelida“ ginčas su klientu UAB „Sivysta“ aptariamu atveju negali būti pagrindas teismo sprendimo atidėjimui ar išdėstymui, nes pati atsakovė teigia, kad teisminis procesas su klientu užtruks ir jo baigties prognozuoti nėra įmanoma. Ieškovė nėra ginčo tarp UAB „Grelida“ ir UAB „Sivysta“ dalyvė, ieškovė nedalyvauja tarp jų vykstančiame teismo procese. Dėl to, yra galima ir situacija, kad atsakovė pagal teismo sprendimą ar taikos sutartį sumokės skolą UAB „Sivysta“, bet neatsiskaitys su AB „LTG Cargo“;
8.3. sutiktina su atsakove UAB „Grelida“, kad AB „LTG Cargo“ yra didelė bendrovė, tačiau vien tai negali lemti išvados, jog AB „LTG Cargo“ skolininkai turi teisę laiku nevykdyti prievolių ar gautinos skolos bendrovei yra nereikšmingos. Viešai yra žinoma, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą AB „Lietuvos geležinkelių“ valdoma įmonių grupė neteks apie 60-70 mln. eurų pajamų per metus. Dėl to yra planuojama atleisti apie 300 darbuotojų;
8.4. teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas 11 mėn. iš esmės sumenkintų patį teismo sprendimą, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas nepagrįstai ilgam laikui, kas yra netoleruotina, nes prieštarauja pamatiniam teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principui, įtvirtintam CPK 18 straipsnyje;
8.5. atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra itin bloga, todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimo modifikavimas suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, sumenkintų teismo sprendimą, nes ieškovei priteistų sumų atgavimas būtų apribotas nepagrįstai ilgam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo dalimis.
11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo dalimis grindžia negalėjimu iš karto atsiskaityti su ieškove, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė išsamių duomenų apie turtinę padėtį, t. y. nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas kredito įstaigose ir įmonės kasoje bei per artimiausiu laiku gautinas / mokėtinas sumas, kad teismas galėtų įvertinti apeliantės realią turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nurodo, kad teismo priteistų ieškovei sumų sumokėti iš karto neturi galimybių, bet galėtų jas sumokėti dalimis per 11 mėn. terminą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog skola ieškovei teismo preliminariu sprendimu buvo priteista dar 2022 m. sausio 27 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį atsakovė būtų sumokėjusi nors dalį skolos.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti arba išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 11 mėn. terminui, todėl, nesant ieškovės sutikimo, įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas 11 mėn. terminui pažeistų jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.