Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-3489-414/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-3489-414/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00998-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3489-414/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00998-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,

sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 21 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5) nurodė, kad nuo 2013 m. kovo mėn. pradžios iki 2015 m. birželio 6 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis: karantino patalpoje nebuvo įrengtos ventiliacijos ir dieninės natūralios šviesos (lango į lauką); 10 būrio 1-oje gyvenamojoje sekcijoje buvo laikoma 16-18, vėliau, išnešus dviaukštę lovą, 14-16 asmenų; 8 būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 20 iki 22 asmenų; gyvenamosiose patalpose buvo batų dėžės, dviaukštės lovos, tarp kurių 1,20 m. pločio ir 1,40 m. ilgio tarpas, įrengtos virtuvėlės, o tai sumažino gyvenamąjį plotą. Todėl buvo pažeista vienam asmeniui skirtina minimali gyvenamojo ploto norma. Maistas buvo gaminamas ant elektrinės plytelės, todėl sudegdavo patalpoje esantis grynas oras, dvokė gyvenamojoje patalpoje leidžiami laikyti batai, o jis yra plaučių tuberkuliozės rizikos grupėje. Dviaukštės lovos tamsina patalpą, todėl atsigulus beveik neįmanoma skaityti. Tokios sąlygos sukėlė nepatogumus, pyktį, psichinę įtampą, psichologinį diskomfortą, išgyvenimus, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 21 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-16) nurodė, kad pareiškėjas R. S. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2013 m. kovo 5 d., nurodė būrius, brigadas, gyvenamąsias patalpas, į kurias jis buvo paskirtas gyventi, jų plotus ir gyvenamųjų vietų skaičių, laikotarpius, kuriais jis buvo išvykęs (etapuojamas) iš Marijampolės pataisos namų. Pažymėjo, kad 8-ame, 10-ame būriuose yra įvairių patalpų ir erdvūs lauko kiemai, kuriuose nuteistieji gali visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti. Nuteistieji nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesines mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, kitas erdves, dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje. Turintys atitinkamas kvalifikacijas, gali įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią yra atskiriami režimai kalintiems kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose, kaip visiškai skirtingus ir skirtingai veikiančius asmenį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste, kadangi pataisos namuose kalinami asmenys nuolat savo nuožiūra laisvai naudojasi žymiai didesnėmis patalpomis ir teritorijomis, nei vien miegui skirta patalpa. Pareiškėjas pastebėjęs apšvietimo, gryno oro parametrų neatitikimus higienos normoms, turėjo galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau, jų žiniomis, to nedarė. Atsakovo nuomone, nebuvo prielaidų pareiškėjo kankinimui, žiauriam elgesiui su juo ar kitokiam jo pažeminimui. Pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos norma. Akcentavo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras atlieka patalpų patikrinimus, pažeidimų karantino patalpoje ir kitose gyvenamosiose patalpose nenustatė. Maistu nuteistieji yra aprūpinami ir neprivalo jo gamintis, tačiau 8 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje yra elektrinė plytelė, kuri skirta tik užkaitinti vandenį arbatai ar kavai, todėl kenksmingas oras patalpoje nesusidaro. Pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų administraciją, Psichologinę tarnybą, Sveikatos priežiūros tarnybą dėl buitinių sąlygų ir su tuo susijusių problemų nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjui nepateikus jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad gyvenamosiose patalpose trūko ploto, gryno oro, natūralios šviesos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) redakcija nustatė minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) bei 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 p., 11¹.2 p.).

Atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. S. ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2015 m. birželio 15 d., laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose. 2013 m. kovo 13 d. buvo paskirtas į būrį Nr. 10, 102 brigadą, patalpą Nr. 1, kurios plotas 46,82 kv. m., įrengta 15 gyvenamųjų vietų (b. l. 29, 30); 2013 m. balandžio 9 d. perkeltas į 8 būrį, 84 brigadą, patalpą Nr. 2, kurios plotas 52,28 kv. m., įrengta 16 gyvenamųjų vietų (b. l. 29, 28); 2014 m. sausio 20 d. perkeltas į 10 būrį, 102 brigadą, patalpą Nr. 1, kurios plotas 46,82 kv. m., įrengta 15 gyvenamųjų vietų (b. l. 29, 30). Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad būriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui teko nuo 3,12 kv. m. (46,82/15) iki 3,27 kv. m. (52,28/16) gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 10-o būrio 1-oje patalpoje gyveno nuo 16 iki 18 asmenų, vėliau dviaukštė lova buvo išimta ir patalpoje gyveno iki 16 asmenų. Šios aplinkybės atsakovas nekomentuoja ir nepaneigia, todėl vertintina, kad pareiškėjui gyvenant 10-o būrio 1-oje patalpoje, tuo metu, kai gyveno 18 asmenų (iki dviaukštės lovos išnešimo), nebuvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (teko 2,60 kv. m. (46,82/18), o turėjo tekti 3,1 kv. m.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, koks inventorius turi būti bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, t. y. metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui), taburetė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad 10 būrio 1-a patalpa buvo užstatyta lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas daro išvadą, jog iš tiesų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2015 m. birželio 6 d., išskyrus laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. (buvo išvykęs etapu), pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažas (daugiausiai 123 dienas), todėl pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose buvo pažeista.

Pareiškėjas dėl kitų kalinimo sąlygų pažymi, kad jis prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ir karantino patalpos apšvietimo, netinkamos ventiliacijos (trūko oro).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. sausio 6 d. paėmė dienos maisto davinį (mėginį) ir nustatė, jog dienos davinio praktinė energetinė vertė, praktinis angliavandenių kiekis, praktinis riebalų kiekis, praktinis baltymų kiekis atitiko LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatytą maisto fiziologinę normą (b. l. 41-43), todėl papildomas maisto gaminimas ant elektrinės plytelės nėra būtinas. Be to, Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 7 d. patikrinimo akte (b. l. 38-40) konstatavo, kad 8 būrio 2-oje gyvenamojoje sekcijoje yra elektrinė plytelė, kuri skirta tik užkaitinti vandenį arbatai ar kavai, dūmų ir garų neprisikaupia. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. reikalavimus. Pagal Higienos normos 22 p. laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 10 būrio 3 sekcijoje, 2014 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte nustatė 200 lx dirbtinę apšvietą bei 3,04 proc. natūralią apšvietą, o tai atitinka Higienos normos reikalavimus (b. l. 41-43). Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. vasario 10 d. tikrino karantino patalpas, atliko dirbtinės apšvietos matavimą, nustatė 201 lx dirbtinę apšvietą ir 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo akte konstatavo, kad dirbtinė apšvieta atitinka Higienos normos 22 p. reikalavimus (b. l. 44-46). Karantino patalpų sanitarinių mazgų įrengimo, oro šalinimo, šalto vandens tiekimo neatitikties Higienos normos reikalavimams Marijampolės visuomenės sveikatos centras nenustatė ir atlikdami patikrinimą 2014 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 35-37). Pagal atsakovo pateiktus įrodymus vertintina, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ir karantino patalpos apšvietimo, netinkamos ventiliacijos (oro trūkumo) yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į Higienos normos 58 p. įtvirtintą įpareigojimą patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo kameroje buvimas laikytinas neįrodytu ir didžia dalimi priklausančiu nuo pačių nuteistųjų, o ne pareigūnų ar pataisos namų administracijos veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad, pareiškėjo teigimu, 10 būrio 102 brigados patalpoje Nr. 1 buvo apgyvendinta 18 asmenų, o vėliau dviaukštė lova buvo išnešta, nepateikė. Todėl teismas vertina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma, nors ir minimaliai, tačiau buvo pažeista (trūko 0,5 kv. m.) ir dėl to pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų. Kita vertus, nustatytus pažeidimus iš dalies kompensavo tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 4/07-18 patvirtintą sportinių užsiėmimų vykstančių sporto aikštyne grafiką (b. l; 23-24), dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 25), kreiptis į Psichologinės tarnybos specialistus (b. l. 47), Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 48), užsiimti kita leistina veikla, buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl nurodytų motyvų, teismas vertina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Priešingai, Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. liepos 1 d. pažyma „Dėl nuteistojo R. S. sveikatos būklės“ (b. l. 48) ir Psichologinės tarnybos 2015 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 55/04-364 (b. l. 47) patvirtina, kad dėl įvairių nusiskundimų sveikata pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ne kartą, tačiau nė karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, taip pat kreipęsis nebuvo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis