Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui A. J., jo atstovui advokatui Kęstučiui Mikšiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. surašytas už tai, kad jis 2016-07-09, 18.39 val., Fabriko g., Lentvaryje, Trakų r. sav., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vairavo automobilį O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis supranta kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Teigė, kad įvykio dieną jis apsvaigęs nebuvo, kadangi dvi „suktines“ marihuanos jis buvo vartojęs anksčiau, t.y. 2016 m. liepos 8 d. Nurodė, kad pavartojęs narkotinių medžiagų jis grįžo namo, išsimiegojo, pavalgė ir tik vėliau važiavo automobiliu, todėl jautėsi blaivus, jokio šalutinio narkotinių medžiagų poveikio nejautė. Nurodė, kad policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį sustabdė, kadangi jis važiavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau pareigūnai vėliau patikrino ir rado jo kišenėje likusios marihuanos, todėl nuvežė jį patikrinimui į ligoninę. Teigė, kad policijos pareigūnai buvo, kai gydytoja jį tikrino, o paskui nuvežė jį į komisariatą. Nurodė, kad priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi, yra dirbantis.

Liudytojas A. G.-M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tikslios datos nepamena, tačiau pamena, kad patruliavo, kai sustabdė automobilį, kadangi vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. Jis priėjo prie automobilio, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, paklausė, ar žino kodėl sustabdė. Teigė, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas jam pasirodė įtartinas dėl jo sulėtėjusių judesių, drebančių rankų, todėl kai atsisėdo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo kolegai pasakė, kad jis nueitų patikrinti vairuotoją. Kolega V. J. patikrinimo metu vairuotojo kišenėje rado maišelį su neaiškios kilmės augaline medžiaga galimai marihuana. Tuomet jie patikrino dar ir automobilį, tačiau nieko neaptiko ir nuvežė A. J. į ligoninę, kur nustatė, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teigė, jog A. J. sakė, kad čia jo „žolytė“ ir kad jis jos vartojo ankščiau, per festivalį. Taip pat nurodė, jog A. J. sakė, kad dėl panašaus dalyko, t. y. narkotinių medžiagų vartojimo, jau buvo išteisintas.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su pareigūnų A. G.-M. dirbo Lentvario mieste, kai sustabdė automobilį „O. O.“, kurio vairuotojas važiavo neprisisegęs saugos diržo. Kolega patikrino dokumentus ir pasakė, kad vairuotojas kažkoks neaiškus, todėl pasiūlė jį dar kartą patikrinti. Teigė, kad jis paprašė vairuotojo išlipti iš automobilio ir išimti iš kišenių turimus daiktus, tarp kurių buvo maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Vairuotojas pasakė, kad tai „žolytė“, kurią jis rado. Kadangi vairuotojo A. J. judesiai buvo neadekvatūs, jie nusprendė patikrinti jo apsvaigimą gydymo įstaigoje. Gydymo įstaigoje A. J. patikrino, jis pridavė šlapimo tyrimą ir po patikrinimo gydytoja jiems davė išvadą, kad A. J. vairuoti negali. Teigė, kad A. J. paklaustas prisipažino, kad prieš dieną ar dvi buvo vartojęs narkotinių medžiagų.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba VšĮ Trakų ligoninėje ir A. J. atsimena. Nurodė, kad jis buvo atvežtas policijos pareigūnų ir netrukus buvo apžiūrėtas priėmimo skyriuje, taip pat buvo paimtas jo šlapimo mėginys. Ištirtame šlapimo mėginyje buvo nustatyta, kad A. J. buvo vartojęs marihuanos. Nurodė, kad ryškios intoksikacijos apžiūros metu nustatyta nebuvo, A. J. elgesį buvo galima prilyginti streso būsenai. Teigė, kad ji priėjo prie išvados, kad vairuoti asmuo negali, nes jo šlapime buvo rasta marihuanos, nors ir žymios intoksikacijos požymių ji nematė. Teigė, kad ji padarė išvadą, kad A. J. yra vartojęs narkotinių medžiagų ir jų poveikis dar tęsiasi, todėl išvadoje nurodė, kad jis vairuoti negali. Nurodė, kad pats asmuo prisipažino, kad vartojo narkotines medžiagas, bet ne įvykio dieną. Kad narkotinių medžiagų poveikis dar tęsėsi rodė nežymus A. J. svyravimas, liežuvio tremoras, drebulys bei šlapimo testo išvados.

2016-07-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 04 padaryta išvada, kad pacientas vartojęs marihuanos, šiuo metu intoksikacijos požymių nėra, vairuoti negali (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01) padaryta išvada, kad A. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų ir opijatų nerasta (b.l. 12).

2016-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-187/2016 konstatuota, jog administracinė bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. 2016-07-09 18.39 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu A. J. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą (b.l. 49-54).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų aplinkybių turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn (ATPK 284 str. 1d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Pagal ATPK 257 straipsnį, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Visų pirma pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek byloje esančiame paaiškinime, tiek gydytojai, atlikusiai jo medicininę apžiūrą, nurodė, kad jis pripažįsta, jog anksčiau, t.y. 2016 m. liepos 8 d. vartojo marihuanos, tačiau pavartojęs narkotinių medžiagų jis grįžo namo, išsimiegojo, pavalgė ir tik vėliau važiavo automobiliu, todėl jautėsi blaivus, jokio šalutinio narkotinių medžiagų poveikio nejautė. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie įvykio eigą patvirtina ir byloje surinktų medicininių dokumentų visuma.

Kaip matyti, 2016-07-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 04 padaryta prieštaringa išvada - pacientas vartojęs marihuanos, šiuo metu intoksikacijos požymių nėra, vairuoti negali (b. l. 8). Iš paminėto akto matyti, kad gydytoja, vertindama bendrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę, apžiūros akte pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens oda, gleivinė be bėrimo elementų, liežuvis sausokas, balkšvu apnašu, nežymus tremoras; eina tiesiai, normaliai, stovėsena – nežymiai pasvyruoja Rombergo pozoje; nežymus liežuvio tremoras; vyzdžiai simetriški, normos ribose; nistagmo nėra; nurodė, kad 7 dienos atgal rūkė „žolės“; elgsena adekvati, kiek nusiminęs, orientuotas savyje, laike, vietoje, atmintis, dėmesys ir mąstymas nesutrikę, kalba rišli, mimika normali; alkoholio iškvepiamame ore neužuodžiama.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01) padaryta išvada, kad A. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų ir opijatų nerasta (b.l. 12).

Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų pašalinimas, byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar 2016-07-09 18.39 val. A. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į bylą pateiktame 2016-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-187/2016 konstatuota, jog administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. 2016-07-09 18.39 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu A. J. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą (b.l. 49-54).

Teismas įvertinęs minėtus bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai yra nepakankami neabejotinai išvadai, kad A. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad A. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos).

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Kaip matyti iš šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, policijos pareigūnams, kilus įtarimų dėl vairuotojo A. J. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, kadangi jo judesiai buvo sulėtinti, rankos drebančios, tačiau kalbant nuo jo alkoholio kvapas nesklido, jie neatliko A. J. bendros asmens būklės vertinimo pagal SAM patvirtintą metodiką, suderinta su VRM ministru, o iš karto vežė jį į medicininę įstaigą patikrinimui.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas.

Surašytame 2016-07-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 04 nurodyta, kad A. J. nežymiai pasvyruoja Rombergo pozoje, jam nustatytas nežymus liežuvio tremoras, tačiau padarytoje išvadoje nekonstatuota, jog A. J. yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, priešingai, išvadoje nurodyta, jog pacientas vartojęs marihuanos, šiuo metu intoksikacijos požymių nėra. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta A. J. apžiūrą atlikusi budinti gydytoja V. V. davė prieštaringus parodymus iš pradžių nurodydama, kad ryškios intoksikacijos apžiūros metu nustatyta nebuvo, A. J. elgesį buvo galima prilyginti streso būsenai. Teigė, kad ji padarė išvadą, kad vairuoti asmuo negali, nes jo šlapime buvo rasta marihuanos, nors ir ženklios intoksikacijos požymių ji nematė. Vėliau teigė, kad pats asmuo prisipažino, kad vartojo narkotines medžiagas, bet ne įvykio dieną, o tai, kad narkotinių medžiagų poveikis dar tęsėsi rodė nežymus A. J. svyravimas, liežuvio tremoras, drebulys bei šlapimo testo išvados.

Įvertinęs 2016-07-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 04 ir liudytojos gydytojos V. V. parodymus teisme teismo psichiatrijos ekspertas 2016-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-187/2016 konstatavo, kad atliekant medicininę A. J. apžiūrą nebuvo nustatyti įtikinami objektyvūs klinikiniai apsvaigimo požymiai nuo psichiką veikiančios medžiagos, rastos jo šlapimo mėginyje, o nežymus liežuvio tremoras ir nežymus pasvyravimas atliekant Rombergo testą yra nepakankami ir nespecifiniai kokybiniai apsvaigimo požymiai, kadangi tokie požymiai gali atsirasti ir dėl didelio nuovargio, nervinės įtampos, stresinės būsenos, galvos smegenų patologijos ir kitų faktorių. Taip pat pažymėjo, kad Trakų rajono gydytoja V. V. aptikusi nežymų koordinacijos sutrikimą –„nežymiai pasvyruoja Rombergo pozoje“, po paprastos Rombergo pozos A. J. turėjo papildomai skirti apsunkintą Rombergo testą, t.y. pastovėti užsimerkus ant vienos, ant kitos kojos ir pėda už pėdos eiti tiesia linija, šis testas atliekamas atmerktomis akimis, po to užsimerkus, tačiau to neatliko.

Taigi, įvertinęs visus duomenis teismas konstatuoja, jog pati gydytoja V. V. savo išvadoje konstatavo, jog medicininės apžiūros metu A. J. intoksikacijos, t. y. apsvaigimo požymių nebuvo nustatyta, todėl teismo vertinimu akte padarytos išvados teiginys apie A. J. negalėjimą vairuoti yra visiškai nepagrįstas.

Taip pat teismas pažymi, kad nors Specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01) nustatyta, kad A. J. šlapime rasta psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (marihuanos), tačiau vien šio įrodymo nepakanka išvadai apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tas faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neturėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną.

Taigi, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, kad inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, priešingai, nagrinėjamos bylos duomenys – 2016-07-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 04 duomenys, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyta jo būklė vertinimo metu, ir nenustatyti žymūs apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, liudytojos V. V. prieštaringi parodymai duoti teismo posėdžio metu, 2016-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-187/2016 padaryta išvada, jog administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. 2016-07-09 18.39 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu A. J. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 1799/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą – patvirtina, jog byloje negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad A. J. 2016-07-09 18.39 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl to, ar A. J. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertintinos A. J. naudai.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.