Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-724-319-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-16
Bylos Nr.
1A-724-319-2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00708-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
G. R.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-724-319/2013;

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00708-2012-8;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.;2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 d. rugpjūčio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algimanto Smolsko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Davai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistajam G. R., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant G. R. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012-06-22 įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1999 10 23 G. R. vardu, kurį 2012 06 22 apie 10 val. 45 min., keisdamas naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimu, pateikė VĮ ,,Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini) specialistei E. L..

Nuteistasis G. R. Kauno apygardos teismui skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti byloje naują išteisinamąjį nuosprendį, apeliantą išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, jog teismas apeliantą pripažino kaltu, nesat jokių jo kaltės įrodymų, nenustatęs svarbių aplinkybių - kaip atsirado pas apeliantą vairuotojo pažymėjimas, kada ir kaip jis buvo pagamintas. Teismas nuosprendį grindė prielaidomis. Apeliantas teigia, jog teismas kaip jo kaltės įrodymą laikė tai, kad nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis laikė egzaminą BE kategorijai gauti, be to, teisme nepasitvirtino aplinkybė, jog apeliantas tą pačią dieną išlaikė visus egzaminus ir gavo teises. Nuteistasis nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Nurodo, jog egzaminus B,C ir BE kategorijai gauti laikė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tuometiniame ETAS poskyryje, mokėjo už tai įstatymo numatytą mokestį. Egzaminą išlaikė ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, apie ką nurodoma ir (duomenys neskelbtini) mokyklos liudijime, kur patvirtinama, jog apeliantui 1999-10-23 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, jog jo kaltės įrodymais negali būti laikomos aplinkybės, kad neišliko duomenys apie egzaminų laikymą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir (duomenys neskelbtini) PK.

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jis suprato, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, nes jame nurodyta daugiau kategorijų, negu iš tiesų buvo laikyta egzaminų. Nuteistasis pažymi, jog lankė kursus ir išlaikė egzaminus toms kategorijoms, kurios nurodytos pažymėjime, bei gavo vairuotojo pažymėjimą. Abejonių dėl jo tikrumo nekilo, todėl teismo išvada, jog jis suprato turįs netikrą vairuotojo pažymėjimą, yra tik prielaidos. Su šiuo vairuotojo pažymėjimu apeliantas teigia vairavęs transporto priemones ilgą laiką ir jokių priekaištų iš pareigūnų pusės jam nebuvo. Jis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykį, sukeltą 2009 (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas kurį laiką buvo (duomenys neskelbtini) PK, tačiau abejonių dėl tikrumo niekam nekėlė. Apelianto teigimu, nelogiška, kad būdamas išsilavinęs jis sąmoningai, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, eitų į valstybinę įstaigą jo keisti. Be to, specialistas R. J. teismo posėdyje patvirtino, jog šis pažymėjimas panašus į tikrą.

Teismui turėjo kilti abejonių dėl apelianto kaltumo paaiškėjus ir aplinkybėms, jog vairuotojo kortelėje taip pat gali būti netikri antspaudai ir tai nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu teismas, esant tokiems neaiškumams, pripažindamas apeliantą kaltu išreiškė išankstinę savo nuomonę pamindamas pagrindinį teismų principą - vykdyti teisingumą. Teismui iš kaltinimo pašalinus dalį aplinkybių taip ir liko neaišku, kaip iš viso buvo pagamintas šis vairuotojo pažymėjimas. Nepaisant to, teismas vis tiek padarė išvadą, jog apeliantas įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tai vėl gi, apelianto manymu, rodo teismo išankstinį nusistatymą.

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jis panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą jį pateikdamas VĮ „Regitra“ pakeitimui. Nurodo, jog jis nežinojo, kad tai netikras dokumentas. Apie tai, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas netikras, apeliantas teigia sužinojęs VĮ „Regitra“, todėl jo veikoje nėra tyčios.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog šį vairuotojo pažymėjimą įgijo iki 2012-06-22, nes byloje esančios aplinkybės patvirtina kitus duomenis. Nuteistojo turimas vairuotojo pažymėjimas išduotas 1999-11-23, nuo to laiko apeliantas teigia jį ir turįs. Tai iš dalies patvirtina ir 2009 metų eismo įvykio faktas, nes jau tuo metu apeliantas šį pažymėjimą turėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neatkreiptas dėmesys į apelianto argumentus, jog suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis apeliantas teigia, jog nusikalstamos veikos neįvykdė, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, išsamiai, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir todėl padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių teismo nustatytas aplinkybes, jog G. R. iki 2012-06-22 įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šio dokumento netikrumo faktą byloje neginčytinai patvirtina objektyvių duomenų visuma, tai yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-07-05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra jis yra netikras, blankas atspausdintas ofsetinės spaudos būdu, blanko numeris – iškiliosios spaudos būdu; specialisto R. J., davusio šią išvadą, paaiškinimai, jog tikras dokumentas yra spausdinamas ant vieno lapo, kuris perlenkiama per pusę ir laminuojamas, o šis dokumentas, akivaizdžiai matosi, nėra vientisas, padarytas iš dviejų dalių, t.y. dokumento aversas ir reversas yra dvi skirtingos dalys; bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-18 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog vairuotojo pažymėjime esantys antspaudo keturi atspaudai ir G. R. vairuotojo kortelės reverso dešinėje pusėje, ties grafa „Kategorija“, esantis antspaudo atspaudas nėra atlikti tuo metu (duomenys neskelbtini) PK naudotu antspaudu, kurio lyginamasis atspaudas buvo pateiktas. Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. R. vardu, kuriuo neva jam suteikiama teisė vairuoti A, B, C, BE kategorijų transporto priemones, yra netikras, tai yra jis suklastotas. Vairuotojo pažymėjimas yra vientisas dokumentas, kuriame reikšminga informacija pateikiama tiek jo averse, tiek ir reverse, šios dvi dalys yra neatsiejamos tarpusavyje, todėl tai, kad viena dalis (aversas), kurioje pateikiama bendra informacija apie asmenį, kuriam šis dokumentas išduotas, gali būti tikra, nepaneigia vairuotojo pažymėjimo kaip vientiso dokumento suklastojimo fakto, todėl skundo argumentai dėl nepakankamai ištirtų aplinkybių, dėl dalies dokumento tikrumo atmetami kaip nepagrįsti.

Nors apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai teigė, jog jis iš tiesų laikė praktinio vairavimo egzaminus B, C, ir BE kategorijoms gauti, tai darė (duomenys neskelbtini) PK ir tą pačią dieną, tai yra 1999-10-23, juos išlaikė, bei gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kokį vairuotojo pažymėjimą ja išdavė pareigūnai, tokį jis ir turi, tačiau įvertinus šiuos parodymus surinktų duomenų visumoje, matyti, jog jie nepatvirtinami jokiais kitais patikimais objektyvais duomenimis ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nors G. R. teigė, jog jis laikė minėtus egzaminus ir tai neva patvirtina duomenys, esantys vairuotojo kortelėje, tačiau teisiamojo posėdžio metu paskyrus trasologinę ekspertizę, nustatyta, jog įrašai vairuotojo kortelėje gali būti suklastoti, jie gali neatitikti tikrovės, nes vairuotojo kortelės reverse dešinėje pusėje, ties grafa „Kategorijos“, esantis antspaudo atspaudas nėra atliktas antspaudu, kuris kaip lyginamasis atspaudas pateiktas (duomenys neskelbtini) PK. Taigi, šis dokumentas, vairuotojo kortelė, negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis nuteistojo parodymus. Be to, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių baigiamųjų egzaminų komisijos protokole nurodyta, jog G. R. 1998-03-01 baigė mokymo kursą pagal programą „BC kategorija“ ir 1998-03-16 išlaikė egzaminą BC kategorijoms. Duomenų, kad būtų išlaikyti egzaminai kitoms kategorijoms, nėra. Taip pat pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kelių policijos skyriaus rašte nurodyta, jog G. R. 1998-05-19 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti „A“ kategorijos transporto priemonę, o 1999-10-23 (duomenys neskelbtini) ETAS buvo išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti A, B kategorijų transporto priemones (t 1. b. l. 22). Abejoti šio įrodymo tikrumu, nėra jokio pagrindo, nes tai oficialus įstaigos, kuri atlieka valstybės jai pavestas funkcijas, susijusias su teisėsauga, pateiktas dokumentas. Visi šie duomenys ne tik nepatvirtina G. R. teiginio, jog jis iš tiesų laikė praktinius vairavimo egzaminus BE kategorijai gauti, tačiau vertinant kartu su jau anksčiau aptarta specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, bei ekspertizės aktu, leidžia neabejotinai teigti, jog G. R. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti kitų kategorijų, išskyrus A, B transporto priemones, ir įgydymas vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta daugiau kategorijų, laikydamas jį bei pateikdamas VĮ „Regitra“, neabejotinai suprato, jog įgyja, laiko ir panaudoja netikrą dokumentą. Tai, kad G. R. šiuo dokumentu naudojosi ir anksčiau pareigūnams nekilo įtarimų dėl jo netikrumo (buvo baustas administracine tvarka, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio), nepaneigia nei paties dokumento netikrumo fakto, nei to, jog G. R. suprato, kad disponuoja netikru dokumentu. Pažymėtina, jog dokumento suklastojimo faktas patvirtintas tik atlikus specialius tyrimus bei surinktus informaciją apie G. R. laikytus vairavimo egzaminus, be to, ankstesni pareigūnų veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į kitų pažeidimų tyrimus, Kaip jau minėta, o aplinkybė, kad G. R. suprato įgyjantis ir disponuojantis netikru dokumentu, įrodyta anksčiau aptartų duomenų visuma, todėl tai, kad anksčiau nebuvo pastebėtas dokumento klastojimo faktas, nepanaikina G. R. veikos neteisėtumo ir nepanaikina jo atsakomybės už šią veiką.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog jis nebūdamas specialistu negalėjo įtarti, kad gautas vairuotojo pažymėjimas suklastotas, tačiau, kaip jau pažymėta anksčiau, G. R. žinojimą apie tai, kad dokumentas suklastotas, patvirtina ne pats faktas dėl objektyvaus dokumento klastojimo būdo (ne vientisas dokumentas, atspausdintas ne tuo būdu kaip įprasta oficialiems dokumentams), tačiau žinojimas, jog jame esantis turinys netikras, tai yra žinojimas, jog G. R. iš tiesų neturi teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemones, nes jis neišlaikęs tokių egzaminų.

Apeliantas skunde kaip vieną iš argumentų dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo nurodo, jog byloje nebuvo išaiškintos aplinkybės dėl vairuotojo kortelės ir vairuotojo pažymėjimo reversuose esančių antspaudų neatitikimo (duomenys neskelbtini) PK pateiktiems lyginamiesiems atspaudų pavyzdžiams, ir tai turėjo lemiamą reikšmę nustatant jo kaltę, be to, pašalinus iš kaltinimo aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo, liko neaišku, kaip šis dokumentas buvo pagamintas.

Teisėjų kolegija atsakant į šiuos skundo argumentus pažymi, jog tik teismas byloje turi prerogatyvą spręsti dėl faktinių duomenų pakankamumo. Šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje pakanka duomenų pripažinti G. R. kaltu padarius BK 300 str. 2 d. nustatytą nusikalstamą veiką, nes net ir nenustačius konkrečių asmenų, galimai atlikusių objektyvius vairuotojo kortelės bei vairuotojo pažymėjimo reversų klastojimo veiksmus, byloje teismo ištirtų ir įvertintų duomenų pakanka teigti, jog G. R. žinojo, jog neturi teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemones, todėl įgydamas, laikydamas ir naudodamas, pateikdamas VĮ „Regitra“, vairuotojo pažymėjimą, kuriuo jam tokia teisė suteikta, suprato, jog daro nusikalstamą veiką, tai yra veikė tyčia ir minėtų klastojimo aplinkybių nustatymas nebūtų pakankamas paneigti šio fakto. Be to, G. R. nenuteistas už patį dokumento klastojimą ir šio dokumento pagaminimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant šioms aplinkybėms, skundo argumentai dėl nepakankamai ištirtų bylai reikšmingų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde apeliantas kategoriškai teigia, jog jis turimą vairuotojo pažymėjimą įgijo būtent 1999-11-23, todėl nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jį įgijo nenustatytu laiku iki 2012-06-22 ir mano, jog teismas nepagrįstai šiuo atveju nekreipė dėmesio į apelianto argumentus dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino.

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutina, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kai jau aptarta, byloje nustatyta, jog G. R. vairuotojo pažymėjimas numeriu (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti A, B kategorijų transporto priemones, buvo išduotas 1999-10-23, o ne 1999-11-23, kaip skunde nurodo apeliantas, tačiau byloje esančiame vairuotojo pažymėjime, kurio numeris nurodomas kaip ir tikro – (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog G. R. suteikta teisė vairuti A,B,C, BE kategorijų transporto priemones. Tai suklastotas dokumentas, nes jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir nėra tas pats vairuotojo pažymėjimas, kurį išdavė (duomenys neskelbtini) ETAS 1999-10-23 G. R.. Byloje nenustatytas šio pažymėjimo įgijimo tikslus laikas, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog G. R. šį – suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo iki 2012-06-22. Byloje yra duomenys, jog 2009 metais, G. R. jau galimai disponavo šiuo netikru dokumentu, nes surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas tokiu pačiu numeriu, kuriame nurodytos kategorijos A,B, C, BE (b. l. 65). Tai neprieštarauja teismo nustatytai aplinkybei dėl suklastoto pažymėjimo įgijimo laiko ir kartu patvirtina, jog nesuėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, įtvirtinti BK 95 straipsnyje.

Apibendrinant aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai, nepažeidžiant BK 20 str., reikalavimų įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai pripažino G. R. kaltu, padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų įrodymų, neištirtų aplinkybių, pažeistos teisės į teisingą ir nešališką teismą, atmetami kaip nepagrįsti.

Bausmė G. R. skirta teisingai, nepažeidžiant BK 54 str. bei 61 str. reikalavimų. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę, pavojingumą, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. G. R. veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, apeliantas anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, augina mažametę dukrą. BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys- areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, jog BK 55 straipsnis numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, apylinkė teismas pagrįstai sprendė, jog švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies - arešto skyrimas šiuo atveju prieštarautų minėtai nuostatai, todėl pagrįstai G. R. skyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo bei skyrė įpareigojimus. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog apelianto asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pakankamai gerai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos manymu, paskirtoji bausmė labiausiai atitinka BK 55 straipsnio nuostatas, nėra aiškiai per griežta, yra būtina ir pakankama pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai: Viktoras PreikšasAlgimantas Smolskas