- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-29-626/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- K. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-11-13 nutarimo Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. Š. netaikymo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Bausmės pradžia 2017-05-19, bausmės pabaiga – 2021-11-04, 1/2 bausmės atliko 2019-05-04, neatliktos bausmės dalis 2019-11-07 – 1 metai 11 mėnesių 28 dienos.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019-11-13 nutarimu Nr. 59-221 nutarė netaikyti nuteistajam K. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis K. Š. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. K. Š. nurodo, jog apylinkės teismas atsižvelgė į teigimai jį charakterizuojančius duomenis, bet nežinia kodėl priėmė priešingą, nemotyvuotą sprendimą, nuspręsdamas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pasak nuteistojo, teismo argumentai yra neteisiniai. Nurodo, kad teismas tuščiažodžiavo dėl negalimumo jam taikyti lygtinį paleidimą, nes jis nuteistas dėl labai sunkių nusikaltimų. Pažymi, jog jis jau yra nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu ir dėl padarytų nusikaltimų jam paskirta bausmė. Taip pat nurodo, kad teismo argumentai, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir BK 41 straipsnio 2 daliai. Pažymi, kad teismas paskirdamas bausmę jau realizuoja bausmės tikslus ir paskirtį, įgyvendina teisingumo principą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti sprendimu realizuotus bausmės tikslus. Nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals būdamas laisvėje, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje.
4.2. Nurodo, jog jis yra įvykdęs visus nustatytus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą, taip pat ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą priklauso žemai rizikos grupei (nustatytas 31 balas), todėl neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, ar kokiu veiksmu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijus, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teigia, jog 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi 2015-09-01 numato lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.
4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo procesinis sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame tik atkartoti Komisijos argumentai, savo išvadų nepagrindžiant.
4.4. Prašo svarstant jo skundą atkreipti dėmesį, kad iki nuosprendžio paskelbimo jis buvo paleistas į laisvę be užstato. Laisvėje išbuvo 7 metus, iš kurių tik 1,5 m. buvo namų arešte, o likusius 5,5 m. eidavo „atsižymėti“ policijoje be pažeidimų. Šiuo metu turi net 7 paskatinimus už gerą elgesį. Nurodo, kad Pravieniškių pataisos namuose jo nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OAsys metodiką, buvo 25 balai, o Vilniaus pataisos namuose, dėl neaiškių priežasčių – 31 balai. Prašo atkreipti dėmesį, kad du asmenys, nuteisti toje pačioje byloje dar už sunkesnius nusikaltimus, jau paleisti lygtinai.
4.5. Pažymi, jog taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – nes gerės jo socialinė aplinka, stiprės socialinis ryšys ir motyvacija būti laisvėje, gerės ekonominiai rodikliai. Akcentuoja EŽTT sprendimo byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04 argumentus, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Pabrėžia, jog lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmių priemonių sistemai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
9. Byloje nustatyta, kad Komisija 2019-11-13 nutarimu Nr. 59-221 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė šiam Komisijos nutarimui.
10. Priešingai nei nurodo nuteistasis, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ne tik tai, ar yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet reikia įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
11. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, K. Š. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodo K. Š., skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės. O būtent ir teigiamai ir neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės. Todėl nuteistojo teiginys, kad apylinkės teismo nutartis neargumentuota, atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
12. Kaip minėta, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės, ankstesnio elgesio, nes pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina K. Š. teistumas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, todėl tiek komisija, tiek teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. K. Š. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo kaltės nepripažįsta iki šiol. Nuteistojo kintami kriminogeniniai veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; įžvalgos apie problemas ir savikritiškumo stoka. Nors nuteistasis teigia, jog jis visas komisijų rekomendacijas įvykdė, tačiau bylos duomenys rodo ką kitą. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad K. Š. yra tik iš dalies įvykdęs komisijų rekomendacijas, iki šiol nėra įvykdęs rekomendacijos įsidarbinti. K. Š. komisijai teigė kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau duomenų, kad jam būtų atsisakyta pasiūlyti darbą, komisijai nepateikė. Be to, šį argumentą nuteistasis pateikia jau antrą kartą, tą patį sakė ir pirmesnei komisijai, todėl šie jo teiginiai, vertinami labiau kaip deklaratyvūs, o ne realus siekis įsidarbinti. Tą patį yra pažymėjęs ir Kauno apygardos teismas 2019-07-29 nutartyje. Viena iš skirtų nuobaudų (šiuo metu nebegalioja) yra paskirta būtent už atsisakymą siūlomo darbo, o iš asmens bylos duomenų matyti, kad K. Š. darbo pobūdžiui ir atlyginimui yra gana išrankus. Taigi, savo požiūrio į darbą K. Š. iš esmės nesiekia keiti. Tuo tarpu jo padarytas nusikaltimas būtent ir susijęs su siekiu gauti pajamų. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, iš kurios 29 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti). Rekomendacijos, kaip nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, pateikti komisijos nutarime.
13. Be abejo yra svarbu, kad K. Š. bausmės atlikimo metu yra ne vieną kartą skatintas, pastaruoju metu nebaustas. Kita vertus, režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad asmuo šiuo metu laikosi režimo reikalavimų, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti ir lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. K. Š. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro ženklią dalį (29 balus iš 31) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Riziką rekomenduojama mažinti įsidarbinant, atliekant gerbūvio darbus ir toliau tęsiant mokslus.
14. Kaip minėta, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
15. K. Š., remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją Nr. 17885/04, pažymi, kad sprendimo 153 punkte akcentuojama, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Minėtoje EŽTT byloje pareiškėjas kreipėsi kvestionuodamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimus, ryšium su netinkamomis jo laikymo pataisos įstaigoje sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentas EŽTT sprendime minimas įkalinimo sąlygų gerinimo kontekste, argumentuojant, kad finansinių resursų trūkumas negali būti pateisinama priežastimi įkalinimo sąlygoms, pažeidžiančioms Konvencija užtikrinamas žmogaus teisės ir laisves. EŽTT pažymėjo, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą tuo atveju, kai turimais finansiniais valstybės resursais negalima užtikrinti tinkamų įkalinimo sąlygų, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad EŽTT sprendime bei nagrinėjamoje byloje keliami klausimai nėra tapatūs, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai neatitinka minėto sprendimo turinio, todėl jais vadovautis nagrinėjant nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra teisinio pagrindo.
16. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog vis tik šiuo metu K. Š. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl K. Š. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti pakankamai didelę dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.