Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-635-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2-635-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-001856-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
M. S., B. P., A. B., N. P., R. B.
Trečiasis asmuo
notarei Ramutei Siliūnienei
Kategorijos
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-635-230/2011Proceso Nr.2-56-3-001856-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.6, 35.6.1, 116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovo atstovams administratoriaus įgaliotam atstovui I. S., adv. G. K.,atsakovams M. S., B. P., A. B., adv. Aušrai Saulėnienei,trečiajam asmeniui notarei Ramutei Siliūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ranguva“ ieškinį atsakovams M. S., B. P., N. P., A. B., R. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono pirmojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Ranguva“ ieškiniu ( t. 1, b.l. 6-14) prašo:

1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį Nr. 2-11680, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė B. P. ir M. T. (dabar S.) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 400,31 kv. m ploto pastatą – garažą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto pastatą – garažą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir kiemo aikštelę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), bei taikyti dvišalę restituciją;

2) pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį Nr. 2-11682, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė A. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini, garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti dvišalę restituciją.

Ieškovas nurodo, kad įmonei UAB „Ranguva“ Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonė su juridinio asmens dalyviais ir trečiaisiais asmenimis sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios prieštarauja UAB „Ranguva“ tikslams ir pažeidžia kreditorių interesus, nes turtas parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. UAB „Ranguva“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2007 m. kovo 1 d. nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą (400,31 kv. m ir 1031,74 kv. m ploto garažus ir kiemo aikštelę), esantį (duomenys neskelbtini) už nemažesnę, kaip likutinę vertę. Atsakovai B. P. ir M. T. (dabar S. ) 2007 m. spalio 15 d. ieškovui sumokėjo avansą po 30 000 Lt, o 2007 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas jiems parduotas už 60 000 Lt. Kita 2007 m. spalio 16 d. sutartimi ieškovas už 180 000 Lt pardavė atsakovui A. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną po ginčijamų sandorių sudarymo, 2007 m. spalio 17 d., B. P. ir A. B. jiems priklausančias UAB „Ranguva“ akcijas perleido likusiems šios įmonės akcininkams. Įmonė, faktiškai su akcininkais atsiskaičiuosi parduotu turtu, tapo nemoki ir tuo pažeidė kreditorių interesus. Ginčo sandorių sudarymo metu kreditorių reikalavimai įmonei sudarė daugiau kaip 315 383,16 Lt, iš kurių 193 250,69 Lt buvo pradelsti. Perleisdama 874 000 Lt rinkos vertės turtą atsakovams už 240 000 Lt, t.y. 3,5 karto pigiau nei rinkoje, įmonė iš esmės sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė nuo 2006 m. jau buvo nemoki. Ieškinio pateikimo metu bankrutuojančios UAB „Ranguva“ kreditorių reikalavimai sudaro 826 713 Lt. Perleidusi aikštelę, įmonė taip pat prarado dalį pajamų, kadangi iš parduotos aikštelės Elektrėnuose įmonė gaudavo nuolatines pajamas ir prarado turto už 634 000 Lt. Kadangi sandorio šalys buvo įmonės akcininkai arba giminystės ryšiais susiję su akcininkais, todėl turėjo žinoti apie įmonės turtinę padėtį, gręsiantį bankrotą, todėl jie yra nesąžiningi turto įgijėjai.

Ieškovo atstovas adv. G. K. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino faktines aplinkybes analogiškai išdėstytoms ieškinyje ir nurodo, kad sandoriai pažeidė įmonės kreditorių teises, tokie sandoriai prieštaravo pačios įmonės interesams ir tikslams siekti pelno, nes turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Sandoriai pažeidė įmonės mokumą ir turėjo įtakos jos galimybėms atsiskaityti su įmonės kreditoriais. 2007-10-16 skolų suvestinė patvirtina, kad kreditoriai tuo metu turėjo neabejotiną galiojančią reikalavimo teisę. Dėl nesąžiningų įmonės akcininkų ir M. S. veiksmų įmonė neteko ženklaus turto, nes jis buvo parduotas 3,5 karto pigiau. Įmonės turtas Parodos gatvėje tuo metu pačios įmonės jau buvo pardavinėjamas už 650 000 Lt, o atsakovui parduota už ženkliai mažesnę sumą. Įpareigojimo sudaryti ginčo sandorius nebuvo, todėl tokie sandoriai nebuvo privalomi sudaryti. Kadangi du atsakovai buvo įmonės akcininkai, todėl jiems taikytina nesąžiningumo prezumpcija, nes jiems turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę būklę ir finansinius įsipareigojimus. M. S. nors ir nebuvo akcininkė, tačiau iš vėlesnių įvykių galima spręsti, kad buvo nesąžininga, nes po pusės metų buvo sudaryta santuoka su akcininko sūnumi. Mano, kad byloje nėra įrodyta, kad A. B. po įsigijimo atliko rekonstrukciją, nes turtas įmonės buvo pardavinėjamas, skelbimuose nurodant kaip geros būklės turtą. Kadangi ginčo sandoriai nulėmė bankrotą, todėl turėtų būti atsižvelgta ir į kitus vėliau atsiradusius ir šiuo metu esančius kreditorių finansinius reikalavimus. Kadangi dėl sandorių turto sumažėjo dvigubai, todėl sandoriai iš esmės lėmė įmonės nemokumą. Po šių sandorių liko tik 67 000 Lt debitorinių skolų ir vienas butas. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis įmonė nemoki buvo jau 2006 m. gruodžio 31 d.

Ieškovo atstovė administratoriaus įgaliota atstovė I. S. taip pat prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad skolų paskaičiavimai keitėsi, kadangi daug dokumentų buvo ekonominėje policijoje, todėl pradžioje negalėjo tiksliai nurodyti. 2007 m. lapkričio 30 d. skolų suvestinė pateikta įrodyti, kaip keitėsi skolų dydis. Skaičiuotės padarytos po pinigų panaudojimo, todėl yra įvertintas ir skolų sumažėjimas. Vertinant balanso duomenis matyti, kad įmonės turtas labai mažėjo. Debitorinės skolos, nors buvo nurodytos kaip turtas, tačiau jos buvo beviltiškos ir neišieškotinos. Aikštelė įmonei per metus duodavo apie 50 000 Lt pelno, be to, ją pardavus ji vėl buvo išnuomota UAB „Ranguva“ ir vis tiek tai davė pelno, nes 2008 m. rezultatas – 80 000 Lt. Nors pardavus ginčo turtą buvo padengti kai kurie įsiskolinimai, tačiau vis tiek liko skolos, o pardavus ginčo turtą rinkos kainomis būtų padengti kreditorių reikalavimai. Mano, kad įmonė buvo sąmoningai privesta prie bankroto.

Atsiliepimas

Atsakovai M. S., B. P. ir A. B. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 97-102) prašo ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ieškovu šioje byloje gali būti tik bankrutuojančios UAB „Ranguva“ administratorius, o UAB „Ranguva“ yra netinkama šalis, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ginčijamais sandoriais turtas parduotas už realią turto kainą pagal likutinę balansinę vertę. A. B. gyvenamasis namas parduotas už 180 000 Lt. Įmonė šį namą įsigijo 2004 m. už 201 134 Lt biurui įsirengti. Name nebuvo sutvarkyta šildymo sistema, neįvestos dujos, nesutvarkyti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiauras stogas, pastatui reikėjo kapitalinio remonto. Per tris metus UAB „Ranguva“ pastato nerekonstravo, pastatas nusidėvėjo, todėl buvo nuspręsta jį parduoti. Apie pardavimą buvo skelbta 2007 m. sausio mėnesį keletą kartų, tačiau pirkėjų neatsirado, todėl namas ir garažas buvo parduoti atsakovui A. B.. Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 78 694 Lt, o jis parduotas už žymiai didesnę kainą. Garažai ir automobilių aikštelė atsakovams B. P. ir M. S. taip pat parduoti už balansinę likutinę vertę, nes ji įmonės veiklai buvo nuostolinga (išlaikymas kainavo apie 4 000 Lt per mėnesį), ją reikėjo atnaujinti, rekonstruoti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų apie turto vertę pardavimo metu, nes pateiktose preliminariose išvadose dėl turto vertės preliminari turto vertė yra nustatyta 2009 m. lapkričio 9 d., t.y. po 2 metų nuo sandorių sudarymo. Pagal sutarčių laisvės principą sutarties kaina yra šalių susitarimo dalykas, be to, sandoriai nepažeidžia kreditorių interesų, nes už parduotą turtą sumokėta 240 000 Lt suma gerokai viršijo pradelstų įsipareigojimų sumą (193 250,69 Lt), ir visos skolos yra padengtos, o ieškovo nurodytos kitos skolos atsirado 2008 m. antroje pusėje. Kreditorių sąraše nėra nei vieno kreditoriaus, kuriam įsipareigojimai būtų neįvykdyti nuo ginčijamų sandorių sudarymo. Pardavusi turtą, įmonė netapo nemoki, ji buvo veikianti ir turėjo pakankamai turto, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus. Įmonei liko nekilnojamojo turto, kuris 2008 m. kovo 14 d. parduotas už 750 000 Lt, technikos ir įrangos už 1 mln. Lt, 2007 m. įmonė gavo 502 158 Lt pelno, kreditų iš bankų nebuvo paimta. Todėl turto pardavimas atsakovams už likutinę balansinę vertę kreditorių interesų nepažeidė ir įmonės tikslams neprieštaravo. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti iš proceso tretįjį asmenį Valdą Sakalauską, nes ne jis yra atsakovės M. S. sutuoktinis, o G. S.. Kadangi santuoka sudaryta 2008 m. rugsėjo 20 d., t.y. vėliau nei ginčijami sandoriai, todėl M. S. netaikytina nesąžiningumo prezumpcija. Kiti atsakovai taip pat yra sąžiningi įgijėjai, nes įmonė buvo pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Abišalė restitucija negalima, nes atsakovas A. B. atliko įsigyto gyvenamojo namo pagerinimo darbų už 200 000 Lt: padarė kapitalinį remontą, įrengė šildymą, įvedė dujas, pritaikė ofiso veiklai, o automobilių aikštelė išnuomota.

Atsakovas A. B. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis buvo UAB „Ranguva“ akcininkas ir įmonės prezidentas. Turtas Parodos gatvėje buvo pardavinėjamas kaip visas kompleksas, o ne tik kaip turtas, kuris vėliau buvo parduotas atsakovui. Jo atliktus pagerinimus patvirtina atlikta ekspertizė. Nurodo, kad UAB „Ranguva“ tuo metu buvo veikianti įmonė, kuri turėjo pasirašytų didelės vertės kontraktų, įstatinis kapitalas buvo virš 1 mln. Lt, liko registruoto turto, todėl tuo metu įmonė pilnai galėjo atsikaityti su kreditoriais. Akcijas pardavė, kadangi nesutapo akcininkų interesai.

Atsakovė M. S. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad UAB „Ranguva“ dirbo jos tėvas paprastu darbininku ir iš jo sužinojo apie parduodamą turtą. Jos vyras yra vieno iš akcininkų sūnus, su kuriuo sandorio sudarymo metu buvo pažįstami. Turėjo pinigų, norėjo juos investuoti, tačiau kadangi jų nepakako, pirko kartu su B. P.. Derybas vedė su direktoriumi, su B. P. susipažino jį nurodžius direktoriui sandorio metu. Turto buvo apžiūrėti 1 kartą prieš sandorį. Iš bendrasavininko sužinojo ir apie galimybę turtą išnuomoti.

Atsakovas B. P. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis buvo UAB „Ranguva“ akcininkas ir ten dirbo. Generalinis direktorius akcininkų susirinkime pasiūlė pirkti aikštelę, kurią jis nupirko. Pirko, kadangi atsirado asmuo, kuris kartu pirks. Su M. S. buvo susitikęs 2 kartus, kartu apžiūrėjo aikštelę. Jai paprašius surado prižiūrintį asmenį. Iš esmės sutiktų grąžinti aikštelę, jei būtų grąžintos lėšos. Žinojo, kad įmonė veikia gerai, apie bankrotą nebuvo jokios kalbos. Akcijas pardavė, nes kilo abejonių dėl asmeninio dalyvavimo versle, kadangi turi kitą verslą.

Atsakovų atstovė adv. A. Saulėnienė prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad turto pardavimas likutine verte nesudaro pagrindo ginčyti sandorius ir taikyti restituciją. Sandoriai nesukėlė įmonės nemokumo ir nepažeidė kreditorių teisių, nes tuo metu buvusių kreditorių nėra likę. Visos skolos atsirado po šių sandorių. UAB „Ranguva“ eilę kartų skelbė apie turto pardavimą, tačiau jo nepardavus turtas ir buvo parduotas A. B.. Atsakovas šį turtą pagerino. Sandorio dieną turtas nebuvo pritaikytas gyventi, šis turtas nebuvo naudojamas įmonės veikloje, todėl buvo reikalingos papildomos investicijos ir išlaidos jo išlaikymui bei sutvarkymui. Po automobilių aikštelės pardavimo UAB „Ranguva“ net gavo didesnes pajamas iš jos nuomos, nei iki pardavimo, tai reiškia, kad tokia veikla buvo pelninga. Be to, įmonė vykdė nemažai statybos projektų, tačiau negavo pajamų ir dėl to atsirado didelės tiekėjų skolos. Lėšomis už parduotą turtą buvo dengiamos skolos, be to, įmonėje liko nemažai turto. M. S. sąžiningumas nėra paneigtas, todėl turtas iš jos negalėtų būti išreikalautas. B. P. nežinojo apie įmonės turtinę padėtį, nes nors buvo akcininkas, bet nebedirbo. Be to, mano, kad ieškovas yra netinkamas, nes tik įmonės administratorius galėtų reikšti tokį ieškinį, o ne pati įmonė. Jei ieškinį reiškia įmonė, tai pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo sandorių sudarymo datos. Ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovas negalėtų keisti ieškinio pagrindo ir reikalauti pripažinti sandorį prieštaraujančiu įmonės tikslams.

Tretysis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 183) nurodo, kad ji tvirtino ginčo sandorius, jai buvo pateikti UAB „Ranguva“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimai Nr. 74 ir 75, kuriuose buvo nurodytos pirkimo-pardavimo kainos, kita informacija ir sandorių sudarymui reikalingi dokumentai. Notaras parduodamo turto kainų nereguliuoja, o pagal atliktas patikras registruose nei parduodamam turtui, nei UAB „Ranguva“ jokių apribojimų nebuvo įregistruota.

Tretysis asmuo R. Siliūnienė paaiškino, kad notaras neįtakoja sandorių kainos. Buvo pateiktas akcininkų protokolas, todėl juo ir buvo remiamasi. Kreditoriai gindami savo teises galėjo prašyti areštuoti turtą, tačiau sandorių sudarymo metu jokių apribojimų nebuvo, ir sandoriui sudaryti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo įmonei UAB „Ranguva“ buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 15), dėl ko ši įmonė, atstovaujama nutartimi iškelti bankroto bylą paskirto administratoriaus, reiškia ieškinį atsakovams dėl dviejų įmonės sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu. Atsakovai ginčija bankrutuojančios įmonės teisę reikšti tokį ieškinį, todėl laiko, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, nes tokį ieškinį turi teisę reikšti tik administratorius. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), jo 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos įmonės administratoriaus teisės vykdant bankroto procedūrą, kurios pagal savo turinį ir esmę reiškia, kad administratorius veikia, kaip įmonės vadovas, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę. Todėl administratorius gali reikšti ieškinį įmonės, o ne savo vardu, kadangi jis veikai ne savarankiškai, o atstovaudamas įmonę. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Todėl administratoriaus nurodytu pagrindu pareikštas ieškinys įmonės vardu atitinka įstatymo reikalavimus ir patvirtina, kad ieškinys pareikštas tinkamo ieškovo, jį atstovaujant tinkamam atstovui.

Ginčo dalykas yra du nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie yra ginčijami actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu: 1) 2007 m. spalio 16 d. sandoris, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė M. T. (dabar S.) ir B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) m.: 400,31 kv. m garažą 1G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto garažą 2G1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt (t.1, b.l. 21-23) ir 2) 2007 m. spalio 16 d. sandoris, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė A. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b 13 kv. m (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už bendrą 180 000 Lt sumą (t.1, b.l. 27-29). Turtas pirkėjams perduotas turto perdavimo-priėmimo aktais (t.1, b.l. 25-26, 30-31) ir nuosavybės teisėmis įregistruotas atsakovų vardu (t.1, b.l. 18-19, 32-38). Už nupirktą turtą atsakovai yra atsiskaitę, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l. 20, 24, 105-107). Ieškovo teigimu, šie sandoriai pažeidžia įmonės kreditorių teises, kadangi turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, taip sumažinant įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

CK 6.66 straipsnyje yra nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tokiu būdu įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Nurodytame straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatytos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu būtina visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Atsakovai teigia, kad UAB „Ranguva“ šiuo metu nebėra kreditorių, kurie reikalavimo teisę turėjo sandorių sudarymo metu ir ją tebeturi, todėl nėra pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį. Iš tiesų ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje teikė įvairias kreditorių, turėjusių reikalavimo teisę ginčo sandorių sudarymo metu suvestines (t.1, b.l. 51-53, t.2, 103-105, t.3, b.l. 176-189), tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, ką patvirtina bylos duomenys (t.3, b.l. 79, 154-172), tik vėliau buvo papildyti apskaitos duomenys, teismas remiasi paskutiniąja ieškovo pateikta 2007-10-16 d. skolų suvestine (t.3, b.l. 176-189), iš kurios matyti, kad sandorių sudarymo dieną, viso skolų buvo 514 458,87 Lt sumai, iš jų pradelstos skolos 392 326 Lt sumai. Ieškinio pareiškimo dieną (2009 m. vasario 27 d.) skolų dydis nurodytas 831 961,19 Lt sumai (t.1, b.l. 54-59). Tai reiškia, kad skolos vėliau didėjo. Atsakovų teigimu, kreditorių sąrašas, sudarytas 2009 m. vasario 27 d., patvirtina, kad kreditorių, buvusių ginčo sandorių sudarymo dieną, skolos iki ieškinio padavimo buvo padengtos, kadangi šiame sąraše įtraukti kreditoriai, kuriems mokėjimo terminai suėjo jau po sandorių sudarymo. Tačiau iš šio sąrašo matyti, kad skolos Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyriui yra išlikusios ir padidėjusios. Be to, darytina išvada, jog šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į kreditorių skolas, atsiradusias po sandorių sudarymo, kadangi ginčo turto pardavimas turėjo įtakos įmonės mokumui. Byloje pateiktos 2007-11-30 ir 2007-12-31 skolų suvestinės (t.4, b.l. 4-23) patvirtina, kad iš karto po sandorių sudarymo maždaug mėnesio bėgyje pradelstos skolos išaugo iki 807 804,77 Lt, o 2007 m. gruodžio mėn. tik truputį sumažėjo iki 780 294,03 Lt (t. 4, b.l. 24-40). Tai rodo, kad pardavus ginčo turtą nebuvo pagerinta įmonės finansinė padėtis ir atsiskaityta su kreditoriais, kaip teigia atsakovai, o atvirkščiai, įmonės finansinė padėtis tolygiai ir ženkliai prastėjo. Po sandorių sudarymo įmonėje ilgalaikio turto liko už 199 020,52 Lt (t.2, b.l. 75-84). Liudytojų buvusio UAB „Ranguva“ direktoriaus V. Jankausko ir buvusios vyr. buhalterės R. Č. parodymai apie įmonės-ūkinę finansinę veiklą, nustatant bendrovės turtinę padėtį ir įsiskolinimus, nereikšmingi, kadangi šios aplinkybės nustatytinos remiantis rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas atsižvelgti ir į vėliau atsiradusias skolas, kurių atsiradimą įtakojo bendra bendrovės turtinė padėtis, kuri dar labiau buvo pabloginta pardavus ginčo turtą. Todėl UAB „Ranguva“ kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, kurios gali būti ginamos pareikšto ieškinio būdu.

Viena iš esminių actio Pauliana ieškinio reiškimo sąlygų yra tai, kad ginčijamu sandoriu turi būti pažeidžiamos kreditoriaus (kreditorių) teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas kreditorių teisių pažeidimą grindžia tuo, kad ginčo sandoriais turtas atsakovams buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, todėl kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus, ir tai taip pat turėjo reikšmės įmonės nemokumui. Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – 2 garažai ir kiemo aikštelė, esantys Elektrėnuose, atsakovams M. S. ir B. P. buvo parduoti už 60 000 Lt. Dėl šių pastatų pardavimo 2007 m. kovo 1 d. buvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas šį turtą parduoti ne mažesne nei likutinė vertė (t.1, b.l. 17). Likutinė vertė pagal ilgalaikio turto inventorinės kortelės duomenis buvo 58 117, 59Lt (t.1, b.l. 151, t. 2, b.l. 87). Pagal VĮ Registrų centras duomenis (t.1, b.l. 18-19) šio turto bendra vidutinė rinkos kaina 2007 m. spalio 11 d. buvo nurodyta 234 653 Lt (58 716 Lt + 151 331 Lt + 24 606 Lt), t.y. ženkliai didesnė, nei kaina, už kurią buvo parduotas turtas. UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė sandorių sudarymo dieną buvo 760 000 Lt, kas neabejotinai patvirtina, kad tokios didelės vertės turtą pardavus vos už 60 000 Lt, kreditorių teisės buvo pažeistos.

Analogiškai pažeistos kreditorių teisės ir pardavus kitą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su dalimi kiemo statinių, 33/100 dalis ūkinio pastato ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B. už 180 000 Lt. Visuotinis akcininkų susirinkimas 2007 m. rugsėjo 19 d. buvo nutaręs šį turtą parduoti už 180 000 Lt (t.2, b.l. 56). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati bendrovė šį turtą tuo metu pardavinėjo, skelbimuose nurodydama kur kas didesnę kainą - 650 000 Lt (t.1, b.l. 109). Teismas laiko neįrodyta atsakovo nurodomą aplinkybę, kad tai skelbimas dėl viso UAB „Ranguva“ priklausiusio turto (duomenys neskelbtini) pardavimo, kadangi byloje nėra duomenų apie kitą UAB „Ranguva“ priklausiusį gyvenamąjį namą ir jo plotą, o VĮ Registrų centras pažymėjime nurodyto kito šiuo adresu gyvenamojo namo plotas kur kas didesnis – 452,85 kv. m (t. 1, b.l.32-36). Nors šiuo atveju ginčo turto pardavimo kaina viršija VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą vidutinę rinkos kainą (t.1, b.l. 32-38), tačiau UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė sandorių sudarymo dieną buvo arba 479 600 Lt (nevertinus atliktų pagerinimų), arba 618 000 Lt (tos būklės, kokia buvo apžiūros dieną), kas taip pat reiškia, kad turtas buvo parduotas pernelyg maža kaina. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Ranguva“ šį turtą buvo įgijusi už 200 000 Lt (t.1, b.l. 110-112), o jo likutinė vertė artima pardavimo kainai (t.1, b.l. 149-150, t. 2, b.l. 85-86) nepaneigia ekspertizės aktu nustatytos aplinkybės, kad turtas A. B. buvo parduotas pernelyg žema kaina, kadangi turto vertę pardavimo metu apsprendžia ne ankstesnė jo įsigijimo kaina, ne balanse apskaityta likutinė vertė, o rinkos kaina, kurią suformuoja rinkoje vyraujanti pasiūla ir paklausa. Teismas taip pat nesivadovauja atsakovo A. B. pateikta turto vertinimo ataskaita (t.2, b.l. 132-197, t.3, b.l. 2-36), kadangi šis turto vertinimas atliktas atsakovo A. B. užsakymu, o ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta teismo paskirtos ekspertizės metu, kuria teismas ir remiasi, kaip patikimesniu įrodymu. Atsakovas A. B. teigia, kad įgytą turto pagerino ir dėl to turėjo 200 000 Lt išlaidų, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir tai neatima galimybės, nustačius, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu, taikyti restituciją. Todėl byloje pateikti įrodymai dėl pagerinimų netirtini. Nustatytos aplinkybės rodo, kad ginčo sandoriais neabejotinai buvo pažeistos kreditorių teisės. Šių sandorių sudarymas dar labiau įtakoja kreditorių teisių pažeidimą ir dėl tos priežasties, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Ranguva“ sandorių sudarymo metu faktiškai jau buvo nemoki, nors nutartis iškelti bankroto bylą dar nebuvo priimta. Iš 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti (t.2, b.l. 25), kad UAB „Ranguva“ turtas tuo metu sudarė 887 441 Lt ir nuo 2006 m. jis buvo jau gerokai sumažėjęs (nuo 2 040 794 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos buvo artimos turimo turto vertei ir sudarė 877 629 Lt. Šie duomenys faktiškai patvirtina, kad UAB „Ranguva“ jau tuo metu buvo nemoki, kadangi nurodyti finansiniai rodikliai atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo sąvoką, pagal kurią tai yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės.

Atsakovai A. B. ir B. P. sandorio sudarymo metu buvo UAB „Ranguva“ akcininkai, ko pastarieji neginčija, ir tai patvirtina akcininkų registravimo žurnalo duomenys (t.1, b.l. 39-47). Nors kiekvieno jų turėtos akcijos nesudarė 50 procentų juridinio asmens akcijų, kas leistų jiems taikyti nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 6 punkte, tačiau nustatyta aplinkybė, kad jie buvo skolininko (UAB „Ranguva“) akcininkai vertintina, kaip jų nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Šie atsakovai, kaip UAB „Ranguva“ akcininkai, remiantis šios bendrovės įstatais, turėjo teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą, sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir dokumentams patikrinti (UAB „Ranguva“ Įstatų 17 punktas t.1, b.l. 67-75), todėl turėjo visas galimybes gauti informaciją apie įmonės finansinę būklę, jos įsiskolinimus kreditoriams ir privalėjo žinoti, kad su jais sudaromi sandoriai gali pažeisti ir pažeidžia kreditorių teises. Be to, kaip jau nustatyta, turtas buvo parduotas už itin žemą kainą, palyginus su tuo metu buvusiomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis. Tai patvirtina buvus sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, kas leidžia preziumuoti šių atsakovų A. B. ir B. P. nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. Šių atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad A. B. ir B. P. iš karto po ginčo sandorių sudarymo, t.y. sekančią dieną savo akcijas pardavė kitiems akcininkams (t.1, b.l. 40-41, 48-50), kas leidžia spręsti, kad akcininkų sprendimai parduoti nekilnojamąjį turtą už likutinę jo vertę galėjo būti nulemti tam tikrų akcininkų susitarimų. Todėl atsakovų A. B. ir B. P. nesąžiningumas preziumuotinas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu, o taip pat darytina išvada, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jie turėjo žinoti, jog sandoriai pažeidžia kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės M. S. nesąžiningumas taip pat preziumuotinas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl sudaryto sandorio aiškiai per žemos kainos (turtas parduotas už 60 000 Lt, kai jo vertė 760 000 Lt). Ir nors ji nebuvo UAB „Ranguva“ akcininkė, tačiau byloje nustatytos sąsajos su akcininkais, kadangi ji yra vieno iš buvusių akcininkų sūnaus žmona, ko ji neneigia, leidžia daryti išvadą, jog jai turėjo būti žinoma informacija apie UAB „Ranguva“ finansinę padėtį. Ta aplinkybė, kad santuoka su vieno iš akcininkų sūnumi buvo sudaryta vėliau – 2008 m. rugsėjo 20 d. (t.1, b.l. 103) šių sąsajų nepaneigia, nes pati M. S. pripažino, kad su G. S. iki santuokos bendravo apie metus laiko. A. S. tam tikrą nesąžiningumą, įsigyjant ginčo turtą, patvirtina ir iš karto po sandorio sudarymo jos ir bendrasavininkio B. P. sudaryta įsigyto turto nuomos sutartis, pagal kurią šis turtas buvo išnuomotas tai pačiai UAB „Ranguva“, iš kurios turtas buvo nupirktas (t. 2, b.l. 106-107).

Vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, kuris numatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nėra praleistas, kadangi nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Ranguva“ priimta 2009 m. vasario 6 d., o ieškinys paduotas 2009 m. lapkričio 17 d. Taip pat nenustatyta, kad skolininkas (UAB „Ranguva“) būtų privalėjęs sudaryti ginčijamus sandorius. Tokiu būdu yra nustatyta visų būtinų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma sandorius pripažinti negaliojančiais, todėl ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkintinas.

Ginčo sandoriai taip pat prieštaravo UAB „Ranguva“ tikslams organizuoti ūkinę veiklą taip, kad ji būtų pelninga. Atsakovai, sudarydami sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo akivaizdžiai žemesne nei rinkos kaina, buvo nesąžiningi, kadangi turėjo žinoti, kad tokie sandoriai UAB „Ranguva“ yra nuostolingi, todėl šie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kadangi kaip jau nustatyta, kad kreditorių, kurių teisės buvo pažeistos, reikalavimų apimtis viršija ginčo sandorių vertę, todėl restitucija taikytina visa apimtimi.

Ieškinį patenkinus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: atstovavimo išlaidos – 800 Lt (t.3, b.l. 53) ir 3 100 Lt ekspertizės išlaidų (t.3, b.l. 112, 114), o taip at žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį (notarinio registro Nr. 2-11679) pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė M. T. (dabar S.i) ir B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) m.: 400,31 kv. m garažą 1G1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto garažą 2G1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė unikalus Nr. duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt.

Taikyti šio sandorio restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) m.: 400,31 kv. m garažą 1G1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto garažą 2G1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „Ranguva“ (įmonės kodas 132274779) nuosavybėn ir iš UAB „Ranguva“ atsakovui B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 30 000 Lt kiekvienam.

Pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį (notarinio registro Nr. 2- 11682), pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė A. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b 13 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)ir garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 180 000 Lt.

Taikyti šio sandorio restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b 13 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „Ranguva“ (įmonės kodas 132274779) nuosavybėn ir iš UAB „Ranguva“ atsakovui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 180 000 Lt.

Priteisti iš atsakovų M. S., B. P. po 900 Lt žyminio mokesčio ir po 25,82 Lt pašto išlaidų valstybei, o ieškovui UAB „Ranguva“ – po 100 Lt atstovavimo išlaidų ir po 387,50 Lt ekspertizės išlaidų iš kiekvieno. Iš atsakovo A. B. priteisti 4 600 Lt žyminio mokesčio ir 154,96 Lt pašto išlaidų valstybei, o ieškovui UAB „Ranguva “ – 600 Lt atstovavimo išlaidų ir 2 325 Lt ekspertizės išlaidų .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė