- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- I-5344-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06097-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- T. C.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai T. C. ir jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gretai Donielaitei, vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. C. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 333467 ir įpareigoti Socialinių išmokų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką Nr. 81093 piniginei socialinei pašalpai gauti.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu Socialinių išmokų skyrius nusprendė, kad ji neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., nes nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės darbuotojai, gavę jos prašymą piniginei socialinei paramai gauti, net nebuvo apsilankę jos namuose, netikrino jos gyvenimo sąlygų, turimo turto, nesurašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto. Pareiškėja pabrėžė, jog iš jos papildomai nereikalavo jokių įrodymų apie turimą turtą ir užimtumą. Pasak pareiškėjos, jei socialiniai darbuotojai būtų pareikalavę įrodymų apie gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ar būtų paprašę parodyti tai, pareiškėja neprieštarautų ir pateiktų visus įrodymus bei sudarytų galimybę apžiūrėti gyvenimo sąlygas.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ir anksčiau turėjo problemų su netinkamu prašymo skirti kompensacijas nagrinėjimu. Dėl to jai teko kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikino Socialinių išmokų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 284339 ir įpareigojo Vilniaus misto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti iš naujo. Pareiškėjos nuomone, jos prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas nagrinėjamu atveju irgi buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir aplaidžiai, todėl yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–28).
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 str. 9 d. vienas iš dokumentų piniginei socialinei paramai nustatyti yra buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas), taigi pareiškėja laikytina įpareigota sudaryti tinkamas sąlygas leisti socialiniams darbuotojams sudaryti šį aktą. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjos namuose lankytasi 2015 m. spalio 2, 6 ir 7 d., tačiau buto durų niekas neatidarė. Buvo išbandyti įvairūs apsilankymo namuose metodai: prie namo laiptinės buvo laukiama gana ilgą laiką, buvo skambinama į visus laiptinėje esančius butus, buvo skambinama pareiškėjai 7 kartus skirtingu laiku kiekvieną darbo dieną. Atsakovės teigimu, toks abejingas pareiškėjos požiūris į Patikrinimo akto sudarymo svarbą gali būti traktuojamas kaip tinkamų sąlygų sudaryti šį aktą nesukūrimas. Atsakovė pabrėžė, kad, esant pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, Socialinių išmokų skyrius yra įpareigotas sudaryti Patikrinimo aktą. Šiuo atveju Patikrinimo akto sudarymas buvo inicijuotas tarnybinio pranešimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėja nuolat kas kelis mėnesius skraido nelegaliai dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, pagrindu, todėl buvo bandoma susisiekti su pareiškėja ir išsiaiškinti įtarimų pagrįstumą. Tačiau pareiškėja savo veiksmais (socialiniams darbuotojams grasino kreiptis į policiją, jei dar kartą paskambins ar ateis į namus, daug kartų ragelio apskritai nekėlė, su socialiniais darbuotojais kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, įžeidinėjo, kaltino nepagrįstais dalykais, teigė galėsianti tvirtinti, kad Socialinių išmokų skyriaus rašto informuojančio apie Patikrinimo akto sudarymo galimybę negavo, išreiškė pretenziją, kad socialiniai darbuotojai neteisėtai pateko į laiptinę) šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 str. įtvirtintą bendradarbiavimo ir dalyvavimo principą. Paaiškino, kad Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p., nutraukė kompensacijų teikimą pareiškėjai iki Įstatymo 25 str.1, 4, 5 ir 6 p. nustatytų pareigų įvykdymo, kadangi pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Atsakovės nuomone, pareiškėja siekia išvengti Patikrinimo akto sudarymo dėl sau naudingų paskatų. Pabrėžė, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose, siekdamas sukurti atitinkamas teisines pasekmes, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o šiuo atveju, pareiškėja dėjo visas pastangas, kad būtų sutrukdyta savivaldybės socialiniams darbuotojams patikrinti jos buities ir gyvenimo sąlygas.
Atsakovė taip pat paaiškino, kad priimto sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) kopija išduodama tik asmeniui pareikalavus, taigi Socialinių išmokų skyrius nėra įpareigotas siųsti priimtų sprendimų kopijų, nesant asmens reikalavimui. Pareiškėja buvo aiškiai, nedviprasmiškai informuota apie priimtą sprendimą ir jo pagrindus pranešimu.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad kartais vyksta į Jungtines Amerikos Valstijas aplankyti ten gyvenančios dukros, kuri jai nuperka lėktuvo bilietus ir padeda materialiai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 333467, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė paraišką būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. gauti, tačiau Socialinių išmokų skyrius 2015 m. spalio 15 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 333467 (b. l. 40), kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus pranešimu (b. l. 41).
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2366 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pareiškėjos prašymas skirti kompensacijas nebuvo tenkintas vadovaujantis Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p., kuris nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 str. 1, 4, 5 ir 6 p. nustatytų pareigų. Šiuo atveju atsakovė konstatavo, kad pareiškėja nevykdė pareigos sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, nustatytos Įstatymo 25 str. 5 p.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 20 str. 9 d. ir Tvarkos aprašo 16 p. vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 p., gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimas atliekamas ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas, kai: 1) kyla pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas; 2) siekiama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą; 3) piniginė socialinė parama skiriama išimties tvarka; 4) gavus informaciją apie galimai neteisėtai teikiamą piniginę socialinę paramą. Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. taip pat nustatyta, kad kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
Kaip nurodo atsakovė, Patikrinimo akto sudarymas buvo inicijuotas 2012 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. A121-22571(2.1.19-SR7), kuriame nurodoma, kad Socialinių išmokų skyrius gavo informacijos, jog pareiškėja nuolat skraido nelegaliai dirbti į Ameriką (b. l. 29), pagrindu.
Nustatyta, kad Socialinių išmokų skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, prašydamas patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas ir surašyti Patikrinimo aktą (b. l. 38).
Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus darbuotojų 2015 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu Socialinių išmokų skyrius buvo informuotas, kad sudaryti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pareiškėjos nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepavyko. Pareiškėjos namuose lankytasi 2015 m. spalio 2, 6, 7 d., tačiau buto durų niekas neatidarė. Įeiti į namo laiptinę bei palikti informacinį pranešimą apie socialinio darbuotojo lankymąsi nė karto nepavyko, kadangi laiptinė yra užrakinta, kaimynai durų taip pat neatidarė. Pranešime taip pat nurodyta, kad buvo išbandyti visi apsilankymo namuose metodai – prie namo laiptinės buvo laukiama gana ilgą laiką, buvo skambinama į visus laiptinėje esančius butus. Telefonu susisiekti su pareiškėja nepavyko, nors buvo skambinama kiekvieną darbo dieną skirtingu laiku (iš viso 7 kartus) (b. l. 39).
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad Įstatyme nustatytą pareigą patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinių išmokų skyrius, konstatuodamas, kad pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, apsiribojo tik 2015 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus darbuotojų tarnybiniu pranešimu, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad su pareiškėja susiekti ir pranešti apie socialinių darbuotojų lankymąsi nepavyko. Atsakovės teiginiai, kad pareiškėja grasino socialiniams darbuotojams kreiptis į policiją, su socialiniais darbuotojais kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, įžeidinėjo, kaltino nepagrįstais dalykais, išreiškė pretenziją, kad socialiniai darbuotojai neteisėtai pateko į laiptinę, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi minėtos aplinkybės nurodomos 2015 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 36–37), kuris buvo surašytas vertinant ankstesnę pareiškėjos paraišką.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėja, norėdama gauti socialinę paramą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas socialiniams darbuotojams sudaryti Patikrinimo aktą, tačiau faktas, kad socialiniams darbuotojams nepavyko susisiekti su pareiškėja ir ji nebuvo informuota apie socialinių darbuotojų planuojamo vizito detales (datą, laiką), negali būti pripažįstamas netinkamu pareigos sudaryti sąlygas surašyti Patikrinimo aktą vykdymu. Pažymėtina, kad tokią pareigą pareiškėja būtų pažeidusi, jei būtų informuota, pavyzdžiui registruota pašto siunta siunčiamu pranešimu, apie socialinių darbuotojų vizito datą ir laiką ir, esant duomenims, kad pareiškėja gavo minėtą pranešimą, ar pastarąjį atsisakė priimti, ji neįleistų socialinių darbuotojų į savo butą. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad pareiškėja žinojo apie socialinių darbuotojų atvykimą 2015 m. spalio 2, 6, 7 d. nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atitinkamo turinio pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas tik 2016 m. gegužės 3 d. (b. l. 64).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 333467 nėra pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiais pagrindą taikyti Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. Be to, ginčijamas sprendimas neatitinka ir gero viešojo administravimo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Taigi pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai – Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 333467 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.) ir Socialinių išmokų skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. C. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 333467.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. C. 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.