Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-02-06
Bylos Nr.
1A-116-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nuteistasis
A. J., ir E
Pranešėjas: K. DargužisTeisėjas: V. KalkauskasBaudž. byla Nr. 1A-116-245/07KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų, Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus sekretoriaujant A.Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui P.Kulbiui, nuteistojo gynėjui advokatui V.Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3d., laisvės atėmimo bausme 4 metamas.

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3d., laisvės atėmimo bausme 4 metamas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtosios bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie paskirtosios bausmės dalinai prijungta 2006 07 04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtosios ir neatliktosios bausmės dalis (1 metai l.a.) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams. Priteista iš A. J. A. U. 10910 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu yra nuteistas ir E. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, jog jis 2005 m. lapkričio 3 d. apie 05.00 val. prie Kauno marių miško aikštelės, esančio Laumėnų k., Samylų sen. Kauno r., ant galinės automobilio BMW 520, v.n. (duomenys neskelbtini) sėdynės, būdamas girtas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., panaudodamas fizinį smurtą ne mažiau du kartus trenkė nepilnametei A. U. į krūtinės sritį, padarydamas poodines kraujosruvas krūtyse, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmęs galimybę priešintis, keturis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamete A. U. prieš jos valią, t.y. seksualiai prievartavo.

Be to, jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas girtas, pasinaudojęs palaužtu nepilnametės A. U. pasipriešinimu, t.y. prieš tai ją seksualiai išprievartavęs oraliniu būdu, atliko du prievartinius lytinius aktus su nepilnamete A. U. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nesutinka su įrodymų vertinimu. Nurodo, jog nukentėjusioji parodė, jog jis jai daug kartų sudavė, smaugė. Tačiau tokių jos parodymų nepatvirtino specialisto išvada. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės srityje. Teigia, jog nei liudytojai P. B., nei M. V. nepatvirtino, jog nuteistasis būtų sudavęs nors vieną smūgį nukentėjusiajai į krūtinę. Šios aplinkybės nepatvirtino ir pati nukentėjusioji. Nuteistasis mano, jog specialisto išvada yra neteisinga, arba nukentėjusioji meluoja. Jis nurodo, jog nukentėjusiosios teigimu, su E. J. ji santykiavo tik oraliniu būdu. Todėl nuteistajam nesuprantama, kaip ant nukentėjusiosios kelnaičių galėjo atsirasti E. J. spermijos. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į jo parodymų išsamumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodo, jog su A. U. 2005 m. lapkričio 3 d. lytinių santykių neturėjo. Lytinius santykius su ja turėjo 2005 m. lapkričio 1d. Ekspertė nurodė, jog sperma makštyje gali būti aptinkama iki 4 parų. Teigia, jog ši aplinkybė patvirtino nuteistojo spermijos aptikimą nukentėjusiosios makštyje. Apeliantas nesutinka su nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. U. parodymais. Mano, jog ji melavo nurodydama, jog nukentėjusioji į namus sugrįžo apdraskyta. Tokie liudytojos nurodyti sužalojimai nebuvo nustatyti ekspertizės išvada. Nuteistajam A. J. nesuprantama nukentėjusiosios, kaip neva geros ir ramios panelės įvaizdis. Mano, jog rami ir gera panelė taip nesielgtų, nevažinėtų naktimis ir negertų su iš matymo pažįstamais vaikinais. O vėliau, kaip pati nukentėjusioji parodė, nuvažiavo miegoti pas pažįstamą G. S.. Su juo turėjo lytinius santykius. Eksperto išvada nustatyta, jog jos makštyje buvo rastos 4 skirtingų žmonių spermijos. Nuteistasis mano, kad nukentėjusioji jį apkaltino, nes jis ją paliko dėl kitos panelės, o taip pat nukentėjusioji ant jo pyko ir dėl to, jog jis kontroliavo ir neparvežė jos tą vakarą atgal pas G. S.. Nuteistasis skunde prašo suteikti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išsiaiškino bylos aplinkybes, kruopščiai ir objektyviai patikrino visus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3d., 150 str. 3d., kvalifikavo teisingai. A. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetu: nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga. Nuteistojo iškelta versija, apie tai, jog jis įvykio dieną, t.y. lapkričio 3 dieną, su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, o nukentėjusiosios makštyje rastos A. J. spermijos buvo likę nuo ankstesnių lytinių santykių lapkričio 1 dieną, paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių.

Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. J. kaltės įrodytumo.

Nukentėjusioji A. U., skirtingai nei nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga, todėl jais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Nukentėjusioji teisme parodė, jog lapkričio 2 d., jai miegant pas G. S., į duris paskambino P. B. ir pasakė, kad ieško jos tėvai su policija, ir pažadėjo parvežti į namus. Ji įsėdo į BMW markės automobilį tarp P. B. ir A. J.. A. J. buvo neblaivus. Važiuojant, A. J. ją mušė delnu per galvą, smaugė, sakydamas kad nukentėjusioji bastosi naktimis ir su bet kuo miega. Parvežus P. B. ir M. V., A. J. liepė E. J. važiuoti prie Kauno marių. Atvažiavus prie marių, jis prievarta palenkęs jos galvą ir įkišęs savo lytinę varpą į burną tenkino lytinę aistrą. Nukentėjusioji sakiusi, kad mylėtis su juo nenori, kad jis baigtų ir nieko nedarytų, tačiau A. J. jos neklausė. Po to jis jai liepė nusimauti kelnes ir atsigulti. Užgulęs ją žagino natūraliu būdu. Po to, paėmęs už plaukų įkišo lytinę varpą į burną. Atėjus E. J. į automobilį, A. J. A. U. liepė jį patenkinti oraliniu būdu. Ji verkė, prašė A. J. ją paleisti, tačiau niekas jos neklausė. Tada ji paėmė E. J. lytinę varpą į burną. E. J. spermijas išspjovė laukan. Išėjus E. J., prie jos vėl atsisėdo A. J. bei palenkęs jos galvą oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą. Maždaug po 5 minučių A. J. vėl užlipo ant nukentėjusiosios, žagino ją natūraliu būdu, po to vėl oraliniu. Kai A. J. nukentėjusiąją prievartavo, skaudžiai spaudė krūtinę. Važiuojant link namų, A. J. nukentėjusiajai pasakė, kad nieko neatsitiko ir tegul viskas lieka tarp jų. Jai sugrįžus į namus, tėvai iš karto suprato kas atsitiko. Su A. J. draugavo apie mėnesį. Po to susipyko. Anksčiau su juo savo noru yra turėjusi lytinių santykių. Paskutinį kartą santykiavo rugsėjo mėnesį.

Nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme metu yra nuoseklūs, atitinka liudytojo E. J. parodymus, kuris patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusioji A. U. buvo seksualiai prievartaujama bei žaginama. Jis teisme parodė, kad nuvažiavus prie Kauno marių, A. J. jam liepė išlipti iš automobilio ir eiti parūkyti. Jis lauke prabuvo apie pusvalandį. Grįžęs siūlė važiuoti namo. A. J. jam pasiūlė pasimylėti su nukentėjusiąja. Klausė jo, kokiu būdu jis norėtų tai daryti. E. J. pasakė, kad norėtų oraliniu būdu. Matė, kad nukentėjusioji nenori mylėtis, tačiau A. J. jai įsakmiai pasakė, kad kuo greičiau baigsi, tuo greičiau būsi parvežta į namus. Lytinis aktas trūko apie 3-4 minutes. Spermą nuleido į burną, po to išspjovė į lauką. Po lytinio akto apie 20 minučių buvo lauke. Matė, kaip judėjo jo automobilis, suprato, kad nukentėjusioji su A. J. mylisi. Liudytojas M. V. teisme parodė, jog A. J. važiuodamas rėkė ant A. U., kad ši valkiojasi naktimis išgėrusi. Matė, kaip A. J. tampė A. U. už peties, kad būtų mušęs per veidą, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu neprisimena, kad būtų sakęs, jog A. J. mušė A. U.. Liudytojas P. B. teisme parodė, jog A. J. A. U. nemušė, o buvo tik apsikabinęs. Teisme pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, jog kai davė parodymus tyrėjui, buvo girtas, jam buvo bloga. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojų P. B. ir M. V. parodymai duoti teisme nėra objektyvūs, paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įsėdus A. U. į automobilį, A. J. pradėjo priekabiauti, sakydamas, kad ji valkatauja, yra kvaila ir panašiai. Po tokių pasakymų A. J. ėmė jai ranka daužyti per veidą. A. U. pradėjo verkti. Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog A. J. žodžiais priekabiavo prie A. U., o po pasakytų žodžių jis jai trenkė delnu ar kumščiu. Taigi liudytojų P. B. ir M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Jokių prieštaravimų jų parodymuose nėra. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo Parodymų visetas leido teismui padaryti teisingą išvadą dėl A. J. kaltės įrodytumo.

Byloje surinkti įrodymai, specialisto išvada Nr. S 576/05, iš kurios matyti, jog ant A. U. kelnaičių rasta A. J. sperma su 99,99 % tikimybe, specialisto išvada Nr. G 5149/05 iš kurios matyti, kad A. U. padarytos poodinės kraujosruvos krūtyse, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą ir kategorišką išvadą, jog panaudodamas fizinį smurtą, su nukentėjusiąja A. U. prieš jos valią lytinę aistrą tenkino A. J.. Šie bylos duomenys abejonių nekelia, todėl apelianto ginčijimas, jog jis tą dieną neturėjo su nukentėjusiąja lytinių santykių, lytiniu ar oraliniu būdu, yra beprasmis.

Nuteistasis A. J. nekaltumą grindžia vien savo paties prieštaringais parodymais, kurie paneigti nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir teismo padarytomis išvadomis.

A. J. skundo argumentas, kad smūgių sudavimą, kaip teigia nukentėjusioji A. U., turėjo patvirtinti ant jos galvos ar veido sumušimo žymės, atmetamas. Fizinis smurtas yra bet koks poveikis į nukentėjusiosios kūno neliečiamybę, suduodant smūgius, nepriklausomai nuo jų stiprumo bei kilusių pasekmių. Kūno sužalojimas nėra būtinas fizinio smurto požymis, tačiau svarbu, kad smūgių tikslas būtų palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir palengvinti įvykdyti nusikalstamus tikslus.

Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog A. J. atlikdamas lytinius santykis skausmingai spaudė jos krūtinę. Ji parodė: :“buvo mėlynės ant krūtinės“ (3t.b.l.8). Šie jos parodymai patvirtinti specialisto išvada G 5149/05. Todėl nuteistojo skundo argumentai, apie tai, jog nei E. J., nei liudytojai P. B., M. V. nematė, o nukentėjusioji taip pat neparodė, kad nuteistasis būtų sudavęs nukentėjusiajai į krūtinės sritį, atmetami kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundo argumentai dėl nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų taip pat atmestini.

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. U. parodymai yra nuoseklūs, jos nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, esančius kituose įrodymuose, tarp jų liudytojo E. U.. Jie abu vienodai parodė, jog grįžusi į namus jų dukra buvo išsigandusi, verkė. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas, yra nustatyta bylos medžiaga.

Nuteistojo skundo motyvai dėl nukentėjusiosios elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo, atmetami. Teisėjų kolegija neanalizuoja nukentėjusiosios elgesio, nes šiuo atveju tai nėra svarbu. Nukentėjusiosios elgesys reikšmės veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui neturi.

Nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusioji jį nepagrįstai apkaltino nusikaltimų padarymu todėl, jog buvo ant jo supykusi dėl kitos panelės ir dėl to, kad jis jos nenuvežė atgal pas G. S., atmetami kaip nepagrįsti, nes jie paneigti bylos medžiaga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas šiomis teisės normoje įtvirtintomis nuostatomis vadovavosi ir klaidos nepadarė. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo asmenybę, (charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ), dėl šių motyvų nuteistajam už atskirus nusikaltimus pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijoje numatyta mediana.

Tačiau teismas neteisingai paskyrė subendrintą bausmę. Nusikaltimai pagal BK 149 str.3 d. ir 150 str. 3 d. sudaro idealią sutaptį, todėl jie turi būti bendrinami apėmimo būdu, tačiau pirmos instancijos teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą. Tai iškreipia BK 63 str.5 d. 1 p. nuostatas. Todėl bausmė paskirta neteisingai, nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 2 p.).

Be to, neteisingai subendrintos bausmės su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pažeidė BK 63 str. 4d. ,9d., 65 str.2 d. nuostatas, kadangi taikė dvigubą bausmių bendrinimo (dalinio sudėjimo) būdą ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 str.1 p. ir 2 p.). Kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos bausmės, bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-10 nutartis Nr.2K-82/05). Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos su 2006-05-11 ir 2005-11-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalie sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnes ir nesunkinant nuteistojo padėties.

Teisėjų kolegija laiko, jog civilinio ieškinio klausimai išspręsti teisingai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 328 str. 1p., 2 p.,

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. paskirta subendrinta bausmė, pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., A. J. bausmę, paskirtą 2006-10-06 nuosprendžiu, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2006-05-11 ir 2005-11-14 nuosprendžiais, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 6 mėnesiams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėRomas Aikevičius