- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-291-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21592-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. S., N. S.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos susipažinus su ieškovų V. S. ir N. S. ieškiniu atsakovei M. M., trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl prašymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai V. S. ir N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti niekiniu 2016 m. birželio 28 d. prašymą nuo jo surašymo dienos, kurio pagrindu buvo įregistruota ½ gyvenamojo namo, esančio žemės sklype unikalus (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0701 ha, esantį (duomenys neskelbtini) kaip bendra jungtinė ieškovų nuosavybė, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog minėtas prašymas yra suklastotas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. S. ir N. S. ieškinį atsakovui M. M., bei grąžino ieškovams 29 Eur žyminį mokestį.Teismas, susipažinęs su pateiktu dokumentu ir jo priedais, konstatavo, kad bylos dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo yra tiriamos ir nagrinėjamos ne civilinio, bet baudžiamojo proceso tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys reiškiamas M. M., tačiau ieškovai nurodo, kad prašymą suklastojo S. S.. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinys nepriimtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai V. S. ir N. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinys, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai kreipėsi dėl ieškinyje minimos situacijos sprendimo baudžiamąja tvarka, tačiau 2017 m. sausio 25 d. nutartimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog nurodyta situacija turi būti sprendžiama civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus.Visų pirma, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar byla yra priskirtina teismo kompetencijai (CPK 22 straipsnis). Teismams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau, kaip matyti iš ieškovų suformuluoto ieškinio reikalavimo, ieškiniu iš esmės siekiama panaikinti VĮ „Registrų centre“ atliktą ½ gyvenamojo namo, esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0701 ha, esantį (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją kaip bendrą jungtinę ieškovų nuosavybę. Norint panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją, pirmiausia turi būti panaikintas sandoris, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija. Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovai ginčija S. S., kuris ieškinio pateikimo metu yra miręs, veikusio ieškovų vardu, veiksmus pateikiant 2016 m. birželio 28 d. prašymą, kurio pagrindu įregistruota bendra jungtinė ieškovų nuosavybė į ½ gyvenamojo namo, teigdami, kad minėtam asmeniui nebuvo suteikę įgaliojimo registruoti pastatyto gyvenamojo namo jų vardu, taigi akivaizdu, jog ieškovų reiškiamas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, remdamasis šia teisės norma. Antra, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 straipsniai) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis).Iš ieškovų reiškiamo ieškinio matyti, kad jis akivaizdžiai neatitinka ieškiniui keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikruosius ieškovų ketinimus, privalėjo nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Taigi apeliantams turi būti suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus. Ir tik tada, priklausomai nuo to, bus ar ne pašalinti ieškinio trūkumai, kliudantys pradėti teisminį procesą pagal tokį reikalavimą, turės būti sprendžiama dėl tolesnio tokio reikalavimo procesinio likimo (CPK 115 straipsnis).Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškovų V. S. ir N. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.