- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-330-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00524-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- T. V.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujat Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje, esančioje Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., 2011-06-09, 15.10 val., viešoje vietoje – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos pirmojo nuteistųjų lokalinio sektoriaus kieme, iš chuliganiškų paskatų, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, vykdančiam tarnybines pareigas valstybės tarnautojui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui M. P., padarydamas jam galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sumušimu, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo, atliekančio tarnybą, M. P. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašoma teisme apklausti medicinos specialistą.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nagrinėjant bylą padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai paskirta bausmė. Teismas netinkamai pritaikė BK 64 str. 1 ir 3 d. nuostatas ir skyrė jam per griežtą bausmę. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turi šeimą, o nusikaltimą padarė palaužtas aplinkybių. Apeliantas nurodė, kad D. K. ir E. O. negali būti šališki liudininkai nukentėjusiojo atžvilgiu. Pagrindinis įrodymas turi būti vaizdo įrašas. Kaltinamajame akte yra nemažai šmeižto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo T. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 10 p., ir teisingai paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
BK 138 str. 2 d. 8 ir 10 punktuose numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. V., be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko M. P. atžvilgiu, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes nustatė išnagrinėjęs ir įvertinę nukentėjusiojo M. P., liudytojų E. O. ir D. K., iš dalies ir nuteistojo parodymus bei teisės medicinos duomenis apie tai, kad M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos sumušimu su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu (1 t., b.l. 29-30).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2011-06-09 apie pietus, jis kartu su pareigūnais – skyriaus viršininku D. K. ir priežiūros skyriaus vyresniuoju specialistu E. O. apžiūrinėjo 1-ojo lokalinio sektoriaus gyvenamąsias patalpas, bei klausė nuteistųjų apie susidariusias problemas. Apie 15.10 val. išėjus iš patalpų, einant link kontrolės praleidimo punkto Nr.3, prie jo pribėgo nuteistasis T. V. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairiojo žandikaulio sritį, po ko jis buvo laikinai praradęs orientaciją.
Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai D. K. bei E. O.. Liudytojai parodė matę, kaip prie nukentėjusiojo M. P. priėjęs nuteistasis T. V. trenkė šiam rankos kumščiu smūgį į veidą. Apeliantas nurodė, kad minėti liudytojai negali būti liudininkai nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau jų parodymai apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, nes juos patvirtina ir objektyvus T. V. kaltės įrodymas – teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1561/11(02).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis T. V. neneigė sudavęs smūgį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui M. P., tačiau teisme teigė sudavęs nukentėjusiajam paprašius, nes tik tokiu būdu buvo galima išspręsti T. V. perkėlimo į kitą būrį klausimą. Tokia nuteistojo versija niekuo nepagrįsta. Iš faktinių bylos aplinkybių darytina išvada, jog smogdamas kumščiu Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, T. V., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad tokie padariniai kiltų t. y. tyčia iš chuliganiškų paskatų sužalojo savo pareigas ėjusį pataisos namų pareigūną. Apeliantas skunde nurodė, kad pagrindinis įrodymas byloje turėtų būti vaizdo įrašas, tačiau byloje esanti 2011-06-20 pažyma patvirtina, jog I lokalinio sektoriaus kiemo vaizdo kameromis įvykis nebuvo užfiksuotas (1 t., b.l. 35).
Taigi, pirmosios teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nustačius faktines bylos aplinkybes, kurias pagrindžia teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. V. nusikalstamus veiksmus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 ir 10 punktus.
Pripažinus T. V. kaltu, bausmė jam paskirta teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 138 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d., T. V. motyvuotai paskyrė dvejų metų šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas. Nusikalstamą veiką T. V. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, kad BK 138 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, alternatyvių bausmių šioje sankcijoje nenumatyta. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). T. V. paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima vidurkiui, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčinių nusikaltimų recidyvą ir nuteistojo asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams realizuoti. Apeliantas skunde nurodė, kad yra vedęs ir turi šeimą, kad nusikalstamą veiką padarė palaužtas aplinkybių. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, kadangi skiriant bausmę yra vertinamos ne atskiros, o aplinkybių, nurodytų BK 54 str. 2 d., visuma.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą ketveriems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (dveji metai trys mėnesiai devynios dienos). Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį. Taikant BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nepadaryta.
Apeliaciniame skunde prašoma teisme apklausti medicinos specialistą. Šis apelianto prašymas atmestinas, kadangi byloje esanti teismo medicinos specialisto Nr. G1561/11(02) išvada dėl nukentėjusiojo M. P. sveikatos sutrikdymo teismui abejonių nekelia. Teismo medicinos specialisto išvada yra išsami ir informatyvi, atliekant tyrimą buvo apžiūrėtas nukentėjęs asmuo, taip pat ištirti ir įvertinti medicininių dokumentų duomenys. Į visus klausimus, reikalingus nusikalstamos veikos kvalifikavimui, teismo medicinos specialisto išvadoje atsakyta konkrečiai ir aiškiai.
Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą nenustatė.
Pirmosios instancijos teismui tinkamai taikius baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrus nuteistajam bausmę, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.