Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios R. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje apklausta A. P. parodė, kad su R. P. anksčiau buvo sukonfliktavusios, ji buvo gavusi nuobaudas, kurias sumokėjo, bet šis kaltinimas yra „iš piršto laužtas“, ji nieko neįvykdė. Žino, kad ši byla yra dėl kažkokio 2024 m. gruodžio 27 d. įvykio, bet tą dieną P. ji nematė, aplinkiniai žmonės taip pat nieko nematė, nes atsakyme yra parašyta, jog buvo apklausti liudytojai, kurie įvykio nematė, negirdėjo, kad būtų keikusi laiptinėje, kur buvo užfiksuotas šis įvykis. Kiek matė (teismo pastaba - kitoje) medžiagoje, tai 2025-07-06 P. išsikvietė policijos pareigūnus, kad šios duris apspjovė nepažįstamas vyras ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, bet 2025-08-20 R. P., nuėjusi į komisariatą, jau parašė pareiškimą, jog ji apspjovė šios duris. Dėl gruodžio 27 d. ji nebuvo gavusi jokių pareiškimų, niekas į ją nesikreipė. Nežino, kada šioje istorijoje atsirado tas įvykis, ji jo neprisimena, bet įvykis būtų užfiksuotas pareigūnų, tačiau jo nebuvo. Nuo kovo 9 d. nebegyvena toje pačioje vietoje, kur gyveno minimo įvykio metu, bet tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini) namo aukšte, o R. P. - (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Su P. bendrų interesų neturi, šie kaltinimai yra nepagrįsti. Ji nematė, kad nurodytą dieną kas nors būtų apspjovę R. P. duris, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo aukšte ir negali matyti, kas dedasi (duomenys neskelbtini) namo aukšte, o R. P. pykstasi su daug kuo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį nusižengimą.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš teismui pateiktų duomenų, nukentėjusiosios skundo, skundžiamo Institucijos nutarimo argumentų, pačios A. P. parodymų teisme matyti, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. P. skunde nurodomus teiginius, kad skundžiamas nutarimas būtų neteisėtas. Akcentuotina, kad R. P. skunde dėl nurodomo neva buvusio 2024 m. gruodžio 27 d. įvykio, nepateikė nė vienos aplinkybės ir konkretaus, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginio, kas skundžiamame Institucijos nutarime yra nurodoma neteisingai. Pastebėtina ir tai, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, kad dar 2024 m. gruodžio 27 d. pas R. P. buvo atvykę pareigūnai, tačiau pastaroji pareiškimo policijai taip ir neparašė, o pretenzijas dėl neva buvusio įvykio pareiškė praėjus daugiau nei pusei metų, taip iš esmės prarandant bet kokią protingą galimybę ištirti šį įvykį, surinkti objektyvius duomenis, nustatyti įvykio liudytojus, jeigu tokių apskritai buvo, todėl šiuo atveju skundžiamo nutarimo naikinimas ir įpareigojimas tęsti administracinio nusižengimo teiseną nėra objektyviai pagrįstas. Kartu teismas akcentuoja, kad iš skundžiamo nutarimo argumentų bei A. P. parodymų teisme akivaizdu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2024 m. gruodžio 27 d. įvykis, apie kurį nurodo R. P., būtų įvykęs (nėra objektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. sudėties požymių) ar, kad vis dar būtų galimybė atlikti kokius nors procesinius veiksmus, šiam įvykiui išsiaiškinti (kaip nurodoma Institucijos nutarime, niekas įvykio nematė ir negirdėjo). Pastebėtina, kad ir pati nukentėjusioji šioje byloje savo teises gina itin pasyviai, nes, kaip jau minėta, iš karto po įvykio ilgą laiką jokių pretenzijų neturėjo, o sudarius pastarajai sąlygas ir galimybę atvykti į teismo posėdį, kad galėtų nurodyti papildomas galimo įvykio aplinkybes, pastaroji teismui pateikė raštą (pavadintas patikslintu skundu), kuriuo atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, kas tik rodo, jog jokio įvykio apskritai nebuvo ir pati R. P. nėra visiškai suinteresuota minėto tyrimo išsamiu atlikimu ir tolimesniu proceso vykimu.

Atkreiptinas R. P. dėmesys, kad vien tai, kad Institucijų priimami sprendimai yra nepalankūs pareiškėjai, nesudaro pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo vertinimu, R. P. skundo motyvai, kurie paremti tik jos vidiniu įsitikinimu, jog nagrinėjamu atveju vis tik buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra tik deklaratyvaus turinio, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet pareiškėjos prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Šios aplinkybės pagal bylos medžiagą neleidžia daryti išvadų, kad šioje situacijoje yra kokio nors administracinio nusižengimo požymių. Teismo įsitikinimu, šiame procese dėl 2024 m. gruodžio 27 d. neva buvusio įvykio, visos protingos įrodinėjimo galimybės byloje yra išnaudotos, todėl tęsti administracinės bylos tyrimą būtų neracionalu ir visiškai neefektyvu.

Įvertinus surinktų esamų duomenų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 24 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal ANK 481 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo nutarimą naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir nukentėjusiosios R. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.