Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio RRomualdo lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Vitkauskui, Birutei Šečkuvienei, nuteistajam G A. J., jo gynėjai advokatei Lilijai Semaško, vertėjai Vaivai Narušienei, nukentėjusiems A. K., G. K., jų atstovui gynėjui advokatui Algirdui Putnai, civilinį atsakovą Lenkijos draudimo agentūrą PZU SA atstovaujančios UAB DK PZU Lietuva atstovei Dovilei Bogomolskytei, teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str.5 d. laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Tenkinta civilinio ieškinio dalis dėl žalos, kurią sudarė laidojimo išlaidos bei išlaidos gedulingiems pietums ir iš draudimo kompanijos PZU SA nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. naudai priteisti 2390 Lt. Likusioje civilinio ieškinio dalyje ieškovams pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G A. J. pagal LR BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. apie 9.30 val., Kauno raj. Garliavos gyvenvietėje, Vytauto gatvėje ties namu Nr. 67, vairuodamas S. A. įmonei priklausantį autobusą „SETRA“, valst. Nr. xxxx, važiuodamas Kauno kryptimi ir priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 75 p. reikalavimus laiku nesustabdydamas savo autobuso, nepraleisdamas pėsčiųjų perėja ėjusios R. K. ir ją partrenkė, ko išdavoje, dėl padarytų kaukolės, dešinio raktikaulio ir šonkaulių lūžimų bei kraujo įsiliejimo po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų ir vidaus organų sumušimų R. K. mirė.

Nuteistasis viso proceso metu bandė įrodyti žuvusiosios R. K. kaltę, todėl jam teismo paskirta minimali bausmė yra per švelni.

2008 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, konstatavusi, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas nepagrįstas, jį atmetė.

2009 m. birželio 9 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. skundas, panaikino ir perdavė jį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatuodamas, kad, atmesdama nukentėjusių skundą kolegija:

1. pažeidė BPK 320 str. 3 d. reikalavimus, bylos nepatikrindama nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir padarytų išvadų motyvuotai nepagrįsdama įstatymo nustatyta tvarka;

2. iš viso nepasisakė dėl nukentėjusiųjų prašomų priteisti negautų pajamų, o ir priteistą turtinės žalos dalį priteisė ne visų civilinių ieškovų naudai, bei tik dviem iš jų;

3. iš viso nesprendė nukentėjusių patirtos neturtinės žalos priteisimo klausimo;

4. tik atkartojo teismo nuosprendyje dėl žalos atlyginimo išdėstytus motyvus, tačiau jų nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde;

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas civilinio ieškinio dalyje.

Dėl paskirtos bausmės dydžio

Bausme, kaip valstybės prievartos priemone, siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų skirdamas bausmę teismas nepažeidė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymą yra numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, tad šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui mažiausia laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. Teismas, šiuo konkrečiu atveju, nuteistajam A. G. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per švelni. Nors nuteistojo A. G. padaryto nusikaltimo pasekmės ir sunkios, bet jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažintas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadinasi, tiek į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek į kaltės formą ir rūšį, tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybės, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė. Tai, kad nuteistasis kalta dėl autoįvykio pasekmių laiko ir žuvusiąją, tėra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri dėl to jo pavojingumo visuomenei nepadidina, jam paskirtos bausmės aiškiai per švelnia nedaro. Pagrindo šiuo nukentėjusiųjų nurodytu motyvu griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra, tad šioje dalyje nukentėjusiųjų skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Spręsdami žalos, padarytos fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, teismai įpareigoti vadovautis šalies įstatymais, o taip pat ir 1975 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucijoje suformuluotais bendraisiais žalos visiško atlyginimo, visų rūšių žalos atlyginimo, žalos dydžio nustatymo laiko, žalos atlyginimo formos ir teisės į žalos atlyginimą turinčių asmenų principais:

Visiško žalos atlyginimo principas privalomai įpareigoja siekti kiek įmanoma adekvačios nukentėjusiojo turtinės būklės atkūrimo, kurioje šis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala.

Visų rūšių padarytos žalos atlyginimo principas reikalauja atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą.

Žalos dydžio nustatymo principas įpareigoja nukentėjusiam padarytą žalą apskaičiuoti teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiomis kainomis.

Žalos atlyginimo formos principas įpareigoja nukentėjusiam padarytą žalą priteisti vienkartine išmoka ar periodinėmis išmokomis.

Teisę į žalos atlyginimą turinčių asmenų nustatymo principas įpareigoja asmens gyvybės atėmimo atveju žalą atlyginti ir tiems asmenims, kurie buvo faktiškai mirusiojo išlaikomi.

Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 25 d. prašymu (t.1, b.l. 59-62), nukentėjusieji A. K., V. K., G. K. priteisti prašė 17.763,51 lt turtinei žalai (ją sudarė 6.623,51 lt negautų pajamų, 2500 lt laidojimo ir šarvojimo, 640 lt gedulingų pietų ir 8.000 lt paminklo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos) bei 300.000 lt, t.y. po 100.000 lt kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti. Pradėjus nagrinėti bylą pirmos instancijos teisme, nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. pareiškė 129.287,24 lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudarė 2500 lt dydžio laidojimo išlaidos, 640 lt dydžio išlaidos gedulingiems pietums, 8.000 lt dydžio būsimos išlaidos paminklui ir kapavietės sutvarkymui bei 118.147,24 lt žuvusiosios negautos pajamos. Taip pat nukentėjusieji pareiškė ir 300.000 lt, t.y. po 100.000 lt kiekvienam, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas, atėmęs iš turėtų laidojimo išlaidų nukentėjusiesiems savivaldybės išmokėtą 750 lt laidojimo pašalpą, dalį turtinės žalos, t.y. 2390 lt, priteisė, bet tik nukentėjusiems A. K. ir V. K.. Netenkindamas šioje dalyje pareikšto ir G. K. ieškinio, nemotyvavo. Likusias turtinės žalos ieškinio dalis bei visą ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje, įstatymo nustatyta tvarka to motyvuotai nepagrindęs ir pripažinęs teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, teismas nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį nagrinėjo vienpusiškai, todėl nukentėjusiųjų skundas civilinio ieškinio dalyje yra pagrįstas, tačiau pagrindo jį tenkinti visa pareikšta apimtimi, nėra, tad šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas.

Kaip minėta prieš tai, nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. pareikštas129.287,24 lt civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje susidėjo iš 2500 lt dydžio laidojimo išlaidų, 640 lt dydžio išlaidų gedulingiems pietums, 8.000 lt dydžio būsimų išlaidų paminklui ir kapavietės sutvarkymui bei 118.147,24 lt žuvusiosios negautų pajamų.

2008 m. birželio 17 d. patikslintu civiliniu ieškiniu (t.1, b.l. 162) nukentėjusiųjų prašymas paminklo ir kapavietės sutvarkymui priteisti 8.000 lt., grindžiamas buvo tik „UAB M. Ą.“ padarytu užsakymu, tačiau šis padarytas užsakymas neapmokėtas iki šiol. Vadinasi, faktiškai nukentėjusieji dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo 8.000 lt žalos nėra patyrę. Pažymėtina ir tai, kad, šiuo konkrečiu atveju, net ir šiam užsakymui esant apmokėtam, pagrindo šioje dalyje pilnai tenkinti ieškinį ir priteisti 8.000 lt, teismas taip pat neturėtų. Paminkle užsakyto iškalti užrašo turinys rodo, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. G. K. užsakytame 8.000 lt sumai J kapinėse K vardu pastatyti paminkle, viršuje turėjo būti įrašytas žodis „K-i“, o apačioje – „R-a 1972-2006“ (t.1, b.l. 72). Akivaizdžiai matyti, kad šis užsakytas pastatyti paminklas skirtas buvo ne asmeniškai žuvusiajai R. K., bet visai K šeimai atminti. Tai akivaizdžiai patvirtina ir užsakymo lape po įrašu „raidės klasikinės į gylį“, padarytas įrašas „palikti vietos“, rodantis, kad po iškaltu prieš tai minėtu tekstu, turi būti palikta vieta ir kitiems mirusiems K-oms jame įrašyti. Neginčijamai akivaizdu, kad reikalavimas atlyginti ne žuvusiosios, bet visai K-ų šeimai atminti užsakyto pastatyti paminklo išlaidas, buvo aiškiai nepagrįstas, nes civilinio ieškinio šioje dalyje išnagrinėti teismas ir negalėjo. Tiksliai nustatyti, kokia piniginių lėšų dalis šeimai skirtame paminkle yra susijusi su žuvusiąja, teismas galėjo tik atidėjęs bylos nagrinėjimo ir gavęs papildomos medžiagos. Kolegija, šiuo metu nagrinėdama nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, išnagrinėti bei įvertinti jų ieškinį šioje dalyje taip pat negali. Skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiųjų pateikti nauji faktiniai duomenys rodo, kad 2009 m. lapkričio 30 d. prieš tai minėtas užsakymas yra pakeistas ir dabar jau UAB „M. Ą.“ paminklo R. K. pastatymą įvertinusi yra 15.670,43 lt (t.2, b.l. 69-71). Draudimo bendrovės atstovės teigimu, dėl paminklo R. K. pastatymo ir jo vertės, šiuo metu tarp draudimo bendrovės ir UAB „M. Ą.“ vyksta derybos. 2009 m. gruodžio 2 d. atžyma šiame užsakyme taip patvirtina, kad būsimas šio kapo paminklas dar ir dabar yra tik jo derinimo stadijoje. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad šioje dalyje civilinio ieškinio dydis neaiškus iki šiol ir galimybės jį tiksliai nustatyti, dar ir šiuo metu nėra. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėti civilinį ieškinį šioje dalyje, tikrai negalėjo. Negali to padaryti ir šiuo metu nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, tad pagrindas civilinį ieškinį šioje dalyje palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka, išlikęs iki šiol, todėl nukentėjusiųjų skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmetamas.

Laidojimo išlaidas ir išlaidas gedulingiems pietums sudaro lėšos, reikalingos mirusiajam su derama pagarba palaidoti. 2500 lt dydžio laidojimo išlaidas ir 640 lt dydžio gedulingų pietų išlaidas visi proceso dalyviai pilnai pripažino. Laidojimui ir gedulingiems pietums nukentėjusiųjų išleista 3140 (2500+640) lt suma abejonių nekelia ir protingumo kriterijus atitinka, tad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas. Tačiau, dalį šių išlaidų, t.y., išmokėdama 750 lt. laidojimo pašalpą, nukentėjusiesiems yra atlyginusi savivaldybė. Atlyginta dalis iš turėtų išlaidų sumos turi būti atimta, tad šią sumą teismas iš laidojimo išlaidų išskaitė pagrįstai. Ją atėmus, nukentėjusiems šioje dalyje neatlyginta liko 2390 lt (3140-750) suma. Tokią priteistinos žalos sumą šioje dalyje pagrįstai nustatė ir teismas. Laidojimo išlaidas ir išlaidas gedulingiems pietums priteisti prašo visi trys ieškovai. Vadinasi, šioje dalyje nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. civilinis ieškinys patenkintas turėjo būti iš dalies, priteisiant visiems jiems 2390 lt. Tačiau teismas, teisingai nustatęs šioje dalyje priteistiną civilinio ieškinio dydį, nepagrįstai civilinį ieškinį šioje dalyje priteisė tik dviem iš trijų civiliniams ieškovams, todėl šioje dalyje nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas, padarytą 2390 lt žalą laidojimo bei gedulingų pietų išlaidoms atlyginti priteisiant nukentėjusiems A. K., V. K., G. K..

CK 6.249 str. 1 d. rodo, kad negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi rodyti tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Nukentėjusieji A. K., V. K., G. K. savo teisių realumo į pareikštas 118.147,24 lt negautas pajamas neįrodė. Jokių duomenų, rodančių, kad nukentėjusieji būtų buvę žuvusiosios išlaikomi ir būtų gaudavę mirusiosios R. K. kas mėnesį gaunamų pajamų dalį, byloje nėra. Nepateikė tai pagrindžiančių duomenų ieškovai ir šios instancijos teismui. Iš duomenų byloje matyti, kad žuvusiosios gaunamas atlyginimas buvo 367 lt. Nukentėjusiųjų A. K. ir G. K. parodymai rodo, kad A. K. gauta apie 500 lt pensiją, V. K. gauta apie 700 lt pensija bei G. K. gautas apie 1.000 lt atlyginimas buvo daug didesni, nei žuvusiosios gautas atlyginimas, tad nei vieno iš nukentėjusiųjų ji neišlaikė ir išlaikyti jų negalėjo. Tai, kad pasak nukentėjusiųjų parodymų, kartu viename name su jais gyvenusi žuvusioji savo lėšomis yra prisidėjusi jiems perkant skalbimo mašiną, malkas ir t.t., pagrindo traktuoti tai išlaikymo jiems teikimu, neduoda ir pagrindo tenkinti civilinį ieškinį šioje dalyje, nėra, todėl šioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo dalyje

Neturtine žala įstatymai laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja neturtinę žalą, padaryta asmens gyvybės atėmimu, atlyginti visais atvejais. BPK115 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p. įpareigoja teismą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje išnagrinėti būtinai.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Nukentėjusieji kiekvienam jų padarytą neturtinę žalą vertina po 100.000 lt. kiekvienam ir josios atlyginimui prašo priteisti 300.000 lt. Įstatymo numatyta neturtinės žalos atlyginimo satisfakcija įpareigoja siekti kiek įmanoma teisingesnio nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų kompensavimo. Josios dydį pinigais, atsižvelgus į CK 6.250 str. 2 d. suformuluotas nuostatas, įpareigotas yra nustatyti teismas. Iš priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių lyginamosios lentelės matyti, kad išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 281 str. 5 d., minimalus nustatytos neturtinės žalos dydis, yra 40.000 lt, maksimalus – 130.000 lt, o dažniausiai tokiose bylose priteisiamas vidutinis dydis yra 50.000 lt. Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusieji A. K. ir V. K. neteko dukters, o G. K. – sesers. Nors ir atskiromis šeimomis, bet su žuvusiąja visi jie tuose pat namuose gyveno. Neginčytina, kad visus juos sieję ryšiai tikrai buvo artimi ir, kad R. K. žuvus, šie nukentėjusieji tikrai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, tačiau kiekvieno jų išgyvenimai nėra vienodi. Nukentėjusieji bendro ūkio su žuvusiąja nevedė. Kiekvienas jų atskirai tvarkė savo ūkį, atskirai maitinosi. A. K. ir V. K. yra pensininkai. Jų patirti dvasiniai išgyvenimai netekus dukros, tikrai yra didžiausi. Tai pripažino ir nukentėjusysis G. K.. A. K. teigimu, žuvus dukrai, sutriko josios ir V. K. sveikata, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Nepateikė jų ir nukentėjusieji A. K. bei V. K.. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiems A. K. ir V. K. diagnozuotas ligas, tokias kaip kraujo spaudimas, osteochondrozė, radikulitas, glaukoma, katarakta, kaulų išretėjimas, prostatos vėžys, pagrindo jų atsiradimą sieti su dukros netekimu, neduoda. G. K. teiginiai, kad dėl sesers žūties jis prarado darbą, taip pat jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiems A. K. ir V. K., kurių patirtos dvasinės kančios ir išgyvenimai yra didesni, nusikalstamais veiksmais padaryta buvo didesnė, o G. K. patirti dvasiniai išgyvenimai buvo mažesni nei kad jo tėvų. Įvertinus sunkias nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiems artimam žmogui atimta gyvybė), įvertinus tai, kad, nors žala nukentėjusiems ir padaryta nusikaltimu, tačiau neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant nukentėjusiems sukelti dvasinius bei moralinius išgyvenimus. Įvertinus tai, kad, nukentėjusieji A. K. ir V. K. yra pensininkai, kad jie neteko jiems labai brangaus ir artimo žmogaus, kad dėl amžiaus jie yra nedarbingi, kad, žuvus dukrai, vienišais jie neliko, kad kiti du jų vaikai yra gyvi ir gali jiems padėti bei juos išlaikyti, atsižvelgus į nuteistojo šeimyninę ir turtinę padėtį (nuteistasis išlaiko 3 nepilnamečius vaikus) ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, žuvusiosios tėvams A. K. ir V. K. konstatuojamas 80.000 lt neturtinės žalos padarymas kiekvienam, o žuvusiosios broliui G. K. - 40.000 lt neturtinės žalos padarymas ir civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas bendrai 200.000 lt sumai, t.y. po 80.000 lt A. K. ir V. K. bei 40.000 lt G. K..

Dėl privalančio atlyginti žalą civilinio atsakovo

Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalą Lietuvos teritorijoje nukentėjusiems padarė užsienio valstybės, t.y., Lenkijos Respublikos, pilietis A. G.. CK 1.43-1.47 straipsniai, sprendžiamose bylose, kuriose viena iš ginčo šalių yra užsienio pilietis, nurodo teismams konkrečioje situacijoje taikytiną užsienio valstybės materialinę teisę. Pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, turi būti nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę (Konvencijos 3 str.). Tačiau šiuo konkrečiu atveju, Lenkija nėra Konvencijos dalyvė. 1993 m. sausio 26 d. tarp Lenkijos ir Lietuvos yra sudaryta dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių civilinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, todėl Hagos Konvencija pirmumo teisės prieš 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos ir Lenkijos tarptautinę sutartį, neturi (Konvencijos 15 str.), todėl, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, taikytina ne Konvencija, bet minėta dvišalė sutartis. Sutartimi nustatyta, kad prievolės, atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. CK 1.37 str. 6 d. įpareigojo draudimo sutartims taikyti valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisę, o iki 2007 m. birželio 10 d. galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. įpareigojo už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudimo išmoką išmokėti pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 d. nurodytas sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės. Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės teisės normas“ 7 p., esant numatytam Lietuvos Tarptautinės privatinės teisės ar Tarptautinių sutarčių užsienio teisės taikymui, užsienio teisės turinio nustatymas laikomas teisės klausimu ir tokios užsienio teisės turinį įpareigotas nustatyti teismas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė ir atsiranda ji tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise).

Autoįvykis, kurio metu žuvo R. K., įvyko 2006 m. rugpjūčio 16 d. Duomenys byloje rodo, kad šio autoįvykio metu Lenkijos Respublikos pilietis A. G. vairavo Lenkijos Respublikoje registruotai S. A. įmonei priklausiusį autobusą „Setra“ v/n xxxx. 2005 m. liepos 8 d. Lenkijos Respublikos privalomojo draudimo garantinio fondo ir Lenkijos Transporto draudikų biuro pakeisto įstatymo 36 str. 1 ir 2 d. punktais nustatyta asmens sužalojimo atveju 1.500.000 eurų už vieną įvykį, kurio pasekmės yra apdraustos nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus, o žalos turtui atveju – 300.000 eurų už vieną įvykį, kurio pasekmės yra apdraustos, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. 2006 m. balandžio 26 d. sudaryta draudimo sutartimi (draudimo liudijimas serija PK, Nr. 12632624), įvykus vienam draudiminiam įvykiui, kurio pasekmės apdraustos neatsižvelgiant į nukentėjusių skaičių, draudikas įsipareigojo draudimo laikotarpiu (2006 m. balandžio 26 d. 15.30 val. - iki 2007 m. balandžio 25 d.), atlyginti iki 1.500.000 eurų asmeniui ir iki 300.000 eurų turtui padarytą žalą. Lenkijos įstatymuose „neturtinės žalos“ sąvokos nėra, tačiau faktiškai tokia žala yra atlyginama. Tai išplaukia iš to, kad, pagal autoįvykio metu Lenkijos Respublikoje galiojusius CK 445-446¹ str. nukentėjusieji, o jų žūties atveju ir kiti jų artimieji turėjo teisę į „atitinkamą pinigų sumą“ jiems padarytai „skriaudai“, turėtoms „gydymo ir laidojimo išlaidoms“ bei „... dėl mirties“ pablogėjusiai jų materialinei būklei atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju, sudaryta draudimo sutartimi draudiko įsipareigojimų atlyginti žalą asmeniui rūšys neaptartos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis byloje 3K-7-115/2006) tuomet, kai draudiko įsipareigojimas atlyginti žalos asmeniui rūšis neaptartas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nesukonkretintas šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą, t.y. ir už turtinę, ir už neturtinę. Draudiko atsakomybę už nukentėjusiam padarytą žalą, neatsižvelgiant į josios rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Šiuo konkrečiu atveju, pagal draudimo polisą draudimo išmokų dydžio asmeniui padarytai abiejų rūšių žalai atlyginti pilnai pakanka, tad nukentėjusiems padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš atsakovo Lenkijos draudimo agentūros PZU SA.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti ir iš Lenkijos draudimo agentūros PZU SA priteisti:

- nukentėjusiems A. K., V. K., G. K. 2390 lt žalą laidojimo bei gedulingų pietų išlaidoms atlyginti;

- nukentėjusiems A. K. ir V. K. po 80.000 lt kiekvienam o G. K. - 40.000 lt (viso 200.000 lt ) neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. civilinį ieškinį negautų pajamų priteisimo dalyje, atmesti

Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.