Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2606-561/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-18
Bylos Nr.: eI2-2606-561/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10413-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“
Atsakovas: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2606-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10413-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Stankevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ atstovui M. V.,

atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Nerijui Janulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „VG construction“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ (toliau – ir Nutarimas).

Bendrovė nurodo, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio 6 d. įdarbino trečiosios šalies (Baltarusijos) pilietį D. B. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį. Teigia, kad priimant Nutarimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl 2022 m. lapkričio 16 d. neteisėtai priimto Inspekcijos Vilniaus skyriaus užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo Nr. UĮPPJ 1553-0001 (toliau – ir Protokolas) bei dėl klaidinančios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos skyriaus konsultacijos telefonu. Taip pat pažymi, kad priimant Nutarimą bei Inspekcijai atliekant tyrimą dėl pažeidimo padarymo, nebuvo atskleista ginčo esmė, ko pasėkoje priimtas neteisėtas ir nepagristas Nutarimas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos vadovas Rokas Rožanskas Inspekcijos atliekamo tyrimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą dėl D. B. įdarbinimo aplinkybių. Paaiškinime R. R. nurodė, jog 2022 m. spalio 6 d. įdarbino Baltarusijos pilietį D. B. betonuotojo pareigoms, t. y. profesijai, kuri įtraukta į sąrašą profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta. Pažymi, kad prieš įdarbinant užsienietį, 2022 m. spalio 3 d. pareiškėja telefonu kreipėsi į Departamentą dėl galimybės pakeisti darbdavį, nes D. B. turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau prašymas Departamento nebuvo nagrinėtas, kadangi, kaip nurodė Departamentas, D. B. jau buvo atleistas iš ankstesnės įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“.

Teigia, kad Departamentas atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl galimybės pakeisti darbdavį ir nurodė, jog 2022 m. spalio 3 d. Departamentas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenų negali nustatyti D. B. darbdavio bei darbo santykių egzistavimo, kadangi kaip Nutarime pažymėjo ir Inspekcija, remiantis VSDFV duomenimis, UAB „Volinta“ D. B. dirbo tik nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. vasario 6 d., kaip užsienietis turintis vizą.

Atkreipia dėmesį, kad iš tiesų D. B. nenutraukė darbo sutarties su UAB „Volinta“, darbo sutartis galiojo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso galiojančias nuostatas, tačiau Departamentas, darydamas nurodytą išvadą dėl darbo sutarties nutraukimo, rėmėsi išimtinai VSDFV duomenimis dėl D. B. socialinio draudimo galiojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Departamentui atsisakius nagrinėti jos prašymą dėl D. B. darbdavio keitimo, 2022 m. spalio 3 d. D. B., tarpininkaujant pareiškėjai, dėl įdarbinimo UAB „VG construction“ asmeniškai konsultavosi su Departamento Klaipėdos skyriumi. D. B. buvo nurodyta, jog jam reikia pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šiame prašyme turi būti nurodytas naujas darbdavys, pas kurį užsienietis ketina dirbti. D. B. pasiteiravus Departamento Klaipėdos skyriaus, ar reikia pateikti papildomus prašymus/dokumentus dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, jam buvo paaiškinta, kad jo buvimas Lietuvoje yra teisėtas, nes jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantis, o teisėtai Lietuvoje esantis užsienietis gali dirbti.

Teigia, kad nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtinta ir tai, jog R. R. Inspekcijos atliekamo tyrimo metu dėl tariamo pareiškėjos padaryto pažeidimo, pridėjo nuotrauką iš MIGRIS duomenų bazės, kurioje matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. 08:55 val. D. B. Departamentui pateikė Departamento Klaipėdos skyriaus telefonu nurodytą prašymą, išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme nurodytas naujas darbdavys, pas kurį užsienietis ketina dirbti – UAB „VG construction“. Taip pat nurodytas pareiškėjos 2022 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštas dėl naujo laikinojo leidimo gyventi išdavimo.

Taip pat pažymi, kad Departamento telefoninių konsultacijų metu pateiktus nurodymus patvirtina ir tai, jog šiai dienai Departamentas yra išdavęs naują laikinąjį leidimą gyventi D. B. būtent Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tokiu pačiu pagrindu kaip išduotas ir 2021 m. balandžio 19 d. D. B. laikinas leidimas gyventi. Atsižvelgiant į tai teigia, jog Inspekcija, priimdama Nutarimą nevertino realių bylos faktinių aplinkybių visumos ir to pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad Nutarime yra nurodyta prieštaringa ir Nutarimą paneigianti faktinių aplinkybių visuma. Paaiškina, kad Inspekcija priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė baudą, remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimu, kuriame numatytas pažeidimas sietinas būtent su užsieniečio laikinojo leidimo gyventi išdavimu dėl darbo santykių su konkrečiu darbdaviu egzistavimu, tačiau tame pačiame Nutarime Inspekcija nurodo, jog nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo D. B. UAB „Volinta“ nedirbo.

Akcentuoja, jog Inspekcija netinkamai ir klaidinančiai motyvavo Nutarimą. Pažymi, kad šiuo atveju iš Inspekcijos kaip viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto Nutarimo negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, subjektų, dalyvaujančių užsieniečių įdarbinimo santykiuose teisių bei pareigų, bei tokių santykių teisinio kvalifikavimo.

Dėl paskirtos baudos dydžio, pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei apskritai baudos skyrimo pasekmes ateityje, manytina, jog Inspekcija, paskirdama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatytą 300 Eur baudą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotą proporcingumo principą. Akcentuoja, kad Inspekcija, paskirdama baudą, nevertino aplinkybės, jog paskirta bauda už neteisėtai pripažintą Užimtumo įstatymo pažeidimą neproporcingai apribos pareiškėjos galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pareiškėja bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą ir svarbiausia, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 16 punkto a papunkčiu, pareiškėjai bus apribota galimybė vienerius metus įdarbinti užsieniečius ir išlaikyti esamus užsieniečius darbuotojus, kadangi minėtojo straipsnio nuostatos draudžia išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu darbdavys yra baustas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Šalies argumentai

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Bendrovės teiginys, jog pareiškėja asmeniškai konsultavosi su Departamento Klaipėdos skyriumi ir tai, kad D. B. pasiteiravus Departamento Klaipėdos skyriaus, ar reikia pateikti papildomus prašymus/dokumentus dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, jam buvo paaiškinta, kad jo buvimas Lietuvoje yra teisėtas, nes jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantis, o teisėtai Lietuvoje esantis užsienietis gali dirbti, vertintinas kritiškai ir kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pažymi, kad toks pareiškėjos teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemtas (nepatvirtintas) jokia dokumentine medžiaga ar kitais įrodymais.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pareiškėja kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pati, prieš sudarant darbo sutartį su užsieniečiu įsitikinti, kad nėra jokių teisiniu kliūčių šiai sutarčiai sudaryti, ir kad jos veiksmai bus teisėti. Priduria, kad pareiškėja privalėjo įsitikinti, jog užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to neatliko.

Teigia, kad tyrimo metu pareiškėjos pateikti argumentai apie tai, jog D. B., tarpininkaujant pareiškėjai, konsultavosi su Departamento specialistais pagrįsti tik Departamento internetiniame puslapyje migracija.lt klausimų skiltyje esančiu klausimu „Ketinu dirbti pagal darbo sutartį ir mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą“, kur pateikiamas atsakymas“ Galite, jeigu Lietuvoje esate teisėtai ir darbdavys apie Jūsų įdarbinimą pranešė užimtumo tarnybai“. Nurodo, jog šis klausimas ir atsakymas yra bendro pobūdžio, turint omenyje, kad asmuo yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau jo teisėtas buvimas nesiejamas su kitomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis teisėtą buvimą ir nenustatančiomis papildomų sąlygų.

Pažymi, kad šioje skiltyje taip pat sugeneruotas konkretus klausimas, susijęs būtent su nagrinėjamu atveju, t. y. klausimas Nr. 6 „Ar galiu pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį?“, į kurį pateiktas išsamus atsakymas „Leidimo laikinai gyventi metu galite dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jus įdarbinti. Galite. Norėdamas keisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turite kreiptis į Migracijos departamento teritorinį skyrių, kad gautumėte Migracijos departamento centrinės įstaigos leidimą keisti darbdavį arba darbo funkciją.“

Inspekcijos nuomone, šis atsakymas nedviprasmiškai nurodo, kad užsienietis gali būti įdarbintas pas kitą darbdavį tik po to, kai gaus Departamento leidimą pakeisti darbdavį. Šiuo atveju Bendrovės atstovo teiginys dėl klaidingos Departamento konsultacijos atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas, turint omenyje, kad Bendrovės atstovai netrukdomai galėjo susipažinti su visa Departamento teikiama ir viešai prieinama informacija apie užsieniečių įdarbinimo ypatumus.

Inspekcija akcentuoja, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, turėdama pareigą įsitikinti, kad gali sudaryti darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu, būtų pateikusi valstybės institucijoms oficialius paklausimus dėl tokios galimybės realizavimo ir būtų gavusi jų klaidingus išaiškinimus. Pabrėžia, kad pareiškėja remiasi bendrais klausimų-atsakymų teiginiais, esančiais Migracijos departamento internetiniame puslapyje migracija.lt.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjai paskirtos baudos dydį, faktines bylos aplinkybes bei apskritai baudos skyrimo pasekmes ateityje, manytina, jog Inspekcija, paskirdama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatytą 300 Eur baudą pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotą proporcingumo principą. Inspekcija, paskirdama baudą, nevertino aplinkybės, jog paskirta bauda už neteisėtai pripažintą Užimtumo įstatymo pažeidimą neproporcingai apribos pareiškėjos galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pareiškėja bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą ir svarbiausia, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 16 punkto a papunkčiu, pareiškėjai bus apribota galimybė vienerius metus įdarbinti užsieniečius ir išlaikyti esamus užsieniečius darbuotojus, kadangi minėtojo straipsnio nuostatos draudžia išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu darbdavys yra baustas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Inspekcija kategoriškai nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija ir pažymi, kad jos minimos neigiamos pasekmės atsirado ir (ar) ateityje gali atsirasti ne dėl Inspekcijos kaltės, o būtent dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Inspekcija pažymi, kad būtent UAB „VG construction“ atsakingas asmuo Rokas Rožanskas priėmė valinį sprendimą įdarbinti užsienietį pažeidžiant galiojančią tvarką. Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja ir savo teises ir pareigas realizuoja per fizinius (atsakingus) asmenis, juridinis asmuo „VG construction“ buvo patrauktas atsakomybėn už fizinio asmens, įmonės direktoriaus Roko Rožansko, priešingus teisei veiksmus.

Taip pat pažymi, kad tai, jog piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Paaiškina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl nurodo, jog prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta pareiškėja privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Inspekcija teigia, kad skirdama baudą (finansinę sankciją) pareiškėjai atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymi, kad pareiškėjai skirta bauda, atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį. Toks baudos dydis atitinka finansinės sankcijos paskirtį ir padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Šalies argumentai

Departamento Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis apie D. B. įsidarbinimą buvo nustatyta, kad D. B., turėdamas leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Volinta“ pagrindu, nuo 2022 m. spalio 6 d. faktiškai dirbo UAB „VG construction“, iš UAB „Volinta“ jis buvo atleistas 2021 m. vasario 6 d.

Teigia, kad D. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. MIGRIS užpildė prašymą pakeisti darbdavį, tačiau Departamentas minėtą prašymą atsisakė priimti, nes D. B. neturėjo darbdavio, kuris būtų keičiamas kitu darbdaviu.

Pažymi, kad pareiškėja 2022 m. rugsėjo 30 d. per MIGRIS pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi D. B. darbo UAB „VG construction“ pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė sprendimą išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760207707. Šis leidimas laikinai gyventi D. B. buvo išduotas 2022 m. gruodžio 1 d.

Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, D. B., turėdamas leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Volinta“ pagrindu, galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti (UAB „Volinta“), Departamento sprendimas leisti D. B. pakeisti darbdavį (iš UAB „Volinta“ į UAB „VG construction“) nebuvo priimtas, D. B. leidimas laikinai gyventi darbo UAB „VG construction“ pagrindu pradėjo galioti nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Esant tokioms aplinkybėms nurodo, kad pareiškėja galėjo įdarbinti D. B. tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu, įdarbindamas D. B. nuo 2022 m. spalio 6 d. pareiškėjas pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgdami į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, mano, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundo teiginiai, kad neva Departamentas klaidino pareiškėją ar kad ginčijamas Nutarimas priimtas dėl Departamento veiksmų, yra nepagrįsti. Ne tik Įstatymo, bet ir viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad užsieniečiui leidžiama pakeisti darbdavį tik tam tikrais atvejais, aprašyta, kokie veiksmai turi būti atlikti, taip pat nurodyta, kad užsienietis gali pradėti dirbti pas naują darbdavį tik Departamentui priėmus sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bendrovėje 2022 m. spalio 6 d. buvo įdarbintas Baltarusijos pilietis D. B., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Volinta“ pagrindu.

Inspekcija 2022 m. lapkričio 16 d. surašė Protokolą, konstatuodama, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent: nuo 2022 m. spalio 6 d. įdarbino trečiosios šalies (Baltarusijos) pilietį D. B. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (UAB „Volinta“), tuo pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarydama pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Inspekcija 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė savo veiksmais pažeidė imperatyvų Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą reikalavimą ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą bei skyrė Bendrovei 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Bendrovė, nesutikdama su Inspekcijos Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama minėtą Nutarimą panaikinti.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo bei Įstatymo nuostatos.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 Eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Nustatyta, kad Departamentas pateikė Inspekcijai raštą dėl informacijos įvertinimo, nurodydamas, kad Baltarusijos pilietis D. B., turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Volinta“ pagrindu, 2022 m. spalio 6 d. buvo įdarbintas UAB „VG construction“.

Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, analizę, teismas daro išvadą, kad Baltarusijos piliečiui D. B. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl jam yra taikomi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai, o remiantis išduotu Leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos pilietis D. B. galėjo dirbti tik UAB „Volinta“, kuriai tarpininkaujant ir buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas akcentuoja, kad Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ši pareiga darbdaviui numatyta Darbo kodekso 24 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas daro išvadą, kad Bendrovė kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pati, prieš sudarant darbo sutartį su Baltarusijos piliečiu D. B., įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių šiai sutarčiai sudaryti, ir kad jos veiksmai bus teisėti, t. y. Bendrovė privalėjo įsitikinti, kad Baltarusijos piliečio D. B. pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to neatliko.

Bylos medžiaga bei Bendrovės skunde nurodyti faktai patvirtina, kad Bendrovė žinojo apie pareigą gauti sprendimą iš Departamento dėl Baltarusijos piliečio D. B. leidimo pakeisti darbdavį ir dar iki įdarbinimo kreipėsi į Departamentą su tarpininkavimo raštu, tačiau Departamento sprendimo nesulaukė ir be jokio teisinio pagrindo 2022 m. spalio 6 d. įdarbino Baltarusijos pilietį D. B. Bendrovėje.

Teismų praktikoje pažymima, jog pagal Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal aptariamą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-108-756/2022).

Pareiškėjos nurodytus argumentus, kad Baltarusijos pilietis D. B., 2021 m. balandžio 19 d. gavęs Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jau neturėjo darbo santykių su UAB „Volinta“, kad Bendrovė asmeniškai konsultavosi su Departamento Klaipėdos skyriumi ir gavo atsakymą, kad D. B. buvimas Lietuvoje yra teisėtas, nes jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantis, o teisėtai Lietuvoje esantis užsienietis gali dirbti, teismas vertina kritiškai, kaip Bendrovės siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o šie argumentai yra paremti samprotavimais ir prielaidomis, todėl jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad Departamento internetiniame puslapyje migracija.lt klausimų skiltyje Baltarusijos pilietis D. B. uždavė bendro pobūdžio klausimus, susijusius su galimybe dirbti Lietuvos Respublikoje bei darbdavio pakeitimu, į kuriuos gavo bendro pobūdžio atsakymus, kad jis gali dirbti Lietuvos Respublikoje bei keisti darbdavį, laikydamasis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei procedūrų, t. y. minėti Departamento atsakymai Baltarusijos piliečiui D. B. aiškiai nurodo, kad užsienietis gali būti įdarbintas pas kitą darbdavį tik po to, kai gaus Departamento leidimą pakeisti darbdavį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjai paskirtos baudos dydį, faktines bylos aplinkybes bei apskritai baudos skyrimo pasekmes ateityje, manytina, jog Inspekcija, paskirdama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatytą 300 eurų baudą pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotą proporcingumo principą, kad Inspekcija, paskirdama baudą, nevertino aplinkybės, jog paskirta bauda už neteisėtai pripažintą Užimtumo įstatymo pažeidimą neproporcingai apribos pareiškėjos galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pareiškėja bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą ir svarbiausia, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 16 punkto a papunkčiu, pareiškėjai bus apribota galimybė vienerius metus įdarbinti užsieniečius ir išlaikyti esamus užsieniečius darbuotojus, kadangi minėtojo straipsnio nuostatos draudžia išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu darbdavys yra baustas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Įvertinęs minėtus Bendrovės argumentus dėl paskirtos baudos, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, pagrįstai nustačiusi Bendrovės pažeidimą, susijusį su Baltarusijos piliečio D. B. įdarbinimu, tinkamai vadovavosi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi ir pagrįstai skyrė Bendrovei sankcijoje numatytą baudą, todėl minėti Bendrovės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, paremti tik prielaidomis ir samprotavimais.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad priimtas Nutarimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tuo tarpu visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio (ankstesnės redakcijos VAĮ) nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 (VAĮ 10 straipsnis) straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Nutarime aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu konstatuojama, kad Bendrovė pažeidė teisės aktų, susijusių su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu Lietuvos Respublikoje, reikalavimus. Taigi, skundžiamas Inspekcijos Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Inspekcijos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarime nurodyti aiškūs ir suprantami pažeidimo nustatymo bei baudos skyrimo pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjos skundo argumentus, kuriais grindžiamas Nutarimo neteisėtumas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VG construction“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana ButrimienėArūnas KaminskasAgnė Stankevičienė