- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-5217-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03105-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui A. D. (A. D.), viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 480 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2016-04-25 iki 2017-01-03 buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas. Kamerose buvo kalinama nuo 2 iki 8 asmenų. Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl baldų ir kito inventoriaus. Kamerose neužtikrintas apšvietimas, kas kenkia regėjimui, rūkantieji laikomi su nerūkančiais, jose tamsu, drėgna, šalta. Asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, šaltoje patalpoje. Atkreipia dėmesį, kad buvo laikomas kameroje su neuždaromu langu, taip pat naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas.
Paaiškina, kad turtinę žalą patyrė dėl jam priklausančių rūbų dezinfekavimo nuo parazitų. Dezinfekcijos metu jie buvo sugadinti. Nurodo, kad buvo apsinuodijęs, nes po kameros langais buvo dažomas automobilis, priklausantis Lukiškių TI-K.
Dėl minėtų kalinimo sąlygų patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, pašlijo psichologinė būklė. Minėtos kalinimo sąlygos pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau - EŽTK) 3 str. Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-17) paaiškina, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Pažymi, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, kuriame nurodyta: ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, bei 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama „bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“, nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo - paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 1-286 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 12 punktu, valymo darbus atlieka nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiūros skyriumi, gali vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus (kasdien įtraukinėjant nuteistuosius į nemokamus darbus). Pažymi, kad valymo darbai Priėmimo - paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 6,90 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m² vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš teismui pateiktų duomenų (b. l. 8–10) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016-04-29 ir išvyko 2017-01-03.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 247 paras buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m² plotas. Tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 247 paras, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas yra įrengtas netinkamai, todėl juo naudojantis pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Šiuo atveju atsakovas, turėdamas pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad pareiškėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Ūkio skyriaus 2017-09-27 pranešime Nr. 24-6409 ,,Dėl A. D. skundo“ (b. l, 27-28) nurodoma, kad postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 (kameros Nr. 406 – Nr. 417), Nr. 26 (kameros Nr. 418 – Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 39 paras kalėjo kamerose Nr. 253 ir Nr. 388, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis dar 41 parą kalėjo vienas. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą. Tai gi, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 167 paras.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. D. kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose drėgna, šalta, tamsu, asmens apžiūra atliekama šaltose, antisanitarinės būklės kamerose.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą kameroje Nr. 304 (b. l. 87-89), kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir nustatė, kad kameroje vizualiai buvo švaru, tai atitinka HN 134:2015 38 p. reikalavimus. Minkštas inventorius ir patalinė vizualiai švarūs, tvarkingi, dezinfekuoti, tai atitinka HN 134:2015 41 p. reikalavimus. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje - atitiko HN 134:2015 16 p. reikalavimus. Dirbtinė apšvieta - atitiko HN 134:2015 14 p. reikalavimus. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad kameroje Nr. 304 teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.
Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.
Pažymėtina, kad dalis byloje pateiktų Vilniaus ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytų duomenų nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K buvo atlikta laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, todėl teismas šių patikrinimo aktų duomenimis šioje byloje nesiremia.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigia, kad Lukiškių TI-K nerūkantys asmenys buvo laikomi su rūkančiais ir atvirkščiai, tačiau neakcentuoja, kad ši situacija palietė jį asmeniškai, kad Lukiškių TI-K neatsižvelgė į jo prašymą būti patalpintam su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip pareiškėjas pageidavo būti laikomas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl minėtų priežasčių galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas teigia, kad dėl Lukiškių TI-K automobilio dažymo apsinuodijo, tačiau Lukiškių TI-K 206-0-30 atsakyme Nr. 96-3057 į pareiškėjo skundą informavo, kad Lukiškių TI-K teritorijoje veikia VĮ ,,Mūsų amatai“, kurioje dirbantys nuteistieji užsiima gamybine veikla. Užtikrino, kad automobilių remonto įmonė Lukiškių TI-K teritorijoje neveikia (b. l. 24). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K informacija.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad patyrė 480 Eur turtinę žalą dėl dezinfekcijos metu sugadintų rūbų. Teismo posėdyje paaiškino, kad šią sumą priskiria prie neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K dezinfekcijos metu sugadino pareiškėjo asmeninius rūbus, kad pareiškėjas dėl šio įvykio kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, todėl teismas atmeta abstrakčius pareiškėjo teiginius.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, šio pažeidimo trukmę (167 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 668 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 39-40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). LVAT praktikoje, analizuojant ABTĮ 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs prašomą priteisti 6,90 Eur sumą. Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 6,90 Eur už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. D. (A. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 668 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.