- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-319-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00036-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- E. B., D. N., Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Advokatai
- Rima Keblienė
- Kategorijos
- 1.2.27.5Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas (BK 290 str.)
- 2.4.9Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-319-366/2011
Teisėja Zita Gavėnienė teisminio proceso Nr. 1-53-1-00036-2011-3
2011 m. gegužės 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Sigitas Bagdonavičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjai Arnoldas Šukaitis ir Tomas Zdanavičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. B., D. N. bei Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžio, kuriuo T. A. pagal BK 290 str. išteisintas jam nepadarius šios veikos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. vasario 4 d., apie 11 val. 45 min., būdamas neblaivus (2,63 promilių girtumas), eidamas pro tarnybinį policijos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Anykščių mieste (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, jame buvusius Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato, viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulį E. B. ir patrulį D. N. išvadino „mentais, gaidžiais, piderais baudžiančiais žmones“, tai yra tokiais veiksmais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 290 straipsnyje.
Nukentėjusieji E. B., D. N. bei Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti, T. A. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusieji E. B. ir D. N. apeliaciniuose skunduose identiškais motyvais nurodo, kad teismas netinamai vertino nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, duomenis gautus teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į veikos pavojingumą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo daugelyje bylų suformuotą praktiką.
Nurodo, kad BK 290 str. numatytos veikos sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įžeidimo momento, todėl visiškai nesvarbu, kaip į įžeidimą reaguoja nukentėjusysis, veika negali būti vertinama pagal padarinių atsiradimą ar jų nebuvimą.
Teismas nevertino, kad T. A. išsakyti įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims - L. P., kuri buvo pasipiktinusi ir pasibaisėjusi tokiu T. A. elgesiu. Būtent tai šią veiką daro pavojingesne ir tai vienas iš požymių atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.
Nukentėjusieji nurodo, kad tokie T. A. brutalūs, žeminantys žodžiai, išsakyti viešai, ne tik įžeidžia juos kaip policijos pareigūnus bet ir kaip asmenis, taip pat kenkia moraliniam prestižui, žemina visos institucijos vardą, ugdo nepagarbą pareigūnais ir tuo pasireiškia jos pavojingumas.
Be to galima teigti, kad jei tokie veiksmai viešoje, judrioje vietoje, būtų atlikti ir net jei būtų įžeidinėjami ne pareigūnai, dėl savo pavojingumo galėtų būti vertinami kaip atitinkantys atsakomybę, numatytą BK 284 str. 2 d.
Nukentėjusieji nesutinka su teismo išvada, kad T. A. išsakydamas kaltinime nurodytus žodžius neturėjo tikslo įžeisti pareigūnų ir savo žodžių netaikė pareigūnams, o buvo tik abstrakčiai pasipiktinęs, jog pareigūnai baudžia žmones ir kad tai buvo momentinė reakcija. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamasis prisipažino jog „praeidamas garsiai ant jų pasakiau"', „ant pareigūnų šūkavau praeidamas", tai nurodo, kad žodžiai buvo nukreipti būtent prieš pareigūnus ir jis suprato savo veiksmus ir tyčia to siekė. T. A. vartojo necenzūrinius žodžius būtent pareigūnų atžvilgiu, jiems vykdant savo tarnybines funkcijas ir išsakyti įžeidimai buvo susiję su šios veiklos atlikimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-482-493/2008 konstatavo, kad <...>elgesio piktybiškumas ir priešingo įstatymui elgesio kryptingumas pareigūnų atžvilgiu pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 290 str.. ir administracinė atsakomybė neapima padarytos veikos <...>" Tai taikytina ir T. A.. Be to T. A. išsakyti žodžiai, kad pareigūnai stovėjo neleistinoje vietoje visiškai neturėjo jokio pagrindo, nes toje vietoje ženklų ribojančių stovėjimą nėra ir pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir negalėjo būti pagrindu jo susierzinimui.
Šalies argumentai
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai T. A. veiksmus vertino kaip administracinę atsakomybę užtraukiančią veiką. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad T. A. neturėjo tikslo įžeisti pareigūnų, savo žodžių tiesiogiai pareigūnams netaikė, o tai pasakė abstrakčiai pasipiktinęs, jog pareigūnai baudžia žmones. Tai buvo kaltinamojo momentinė reakcija ir truko labai trumpai.
Teigia, kad šie teismo motyvai nepagrįsti. BK 290 str. norma saugoma valstybės tarnautojų ar kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta jokių aplinkybių, kurioms esant jų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Kriminalizuodamas veiką už įžeidimą ir įvardydamas specialų subjektą - valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, įstatymo leidėjas siekė apsaugoti būtent šios kategorijos vertybę. Minėtina, kad už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Teismas nepagrįstai iš ištartos įžeidžiančios frazės padarė išvadą, jog žodžiai yra bendro pobūdžio ir buvo adresuoti ne pareigūnams, kurie tuo metu vykdė viešo administravimo funkcijas. Visi žodžiai buvo akivaizdžiai skirti pareigūnams. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ir už vieną įžeidžiantį žodį asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn (nutartys 2 K-421/2007, 2 K-331/2008, 2 K-331/2008, Nr. 2 K-119/2008). T. A. suvokė savo sakomų žodžių prasmę, jie buvo išsakyti viešai, girdinti nukentėjusiems bei pašaliniams asmenims. T. A. matė, kad jo išsakytų žodžių metu pareigūnai bendrauja su kitais asmenimis, tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, jo elgesys buvo demonstruojamas viešai girdint pašaliniams asmenims, todėl jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 290 str.
T. A. charakterizuojamas patenkinamai, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam turi būti skirtina 30 parų arešto bausmė, atliekant ją poilsio dienomis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundus tenkinti. Nukentėjęs E. B. prašė skundą tenkinti. Nukentėjęs D. N. paliko spręsti teismui. Gynėja prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir, jų visumos pagrindu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl T. A. kaltės.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė T. A. išteisinantį nuosprendį.
BK 290 str. numato atsakomybę už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, o (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – už policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno įžeidimą. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už tokių asmenų įžeidimą atribojimo klausimas gali būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios veikos pobūdį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje jie buvo ištarti. Sutiktina su apeliantų skunduose išdėstytais teiginiais, kad už policijos pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Be to, apeliantai pagrįstai tvirtina, kad BK 290 str. numatyta sudėtis yra formali, ji nereikalauja pasekmių. Tačiau, sprendžiant atsakomybės formos – baudžiamosios ar administracinės – parinkimo klausimus, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumas.
Teismas, spręsdamas T. A. kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą jį išteisinti, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – išteisintojo, nukentėjusiųjų parodymais.
Nukentėjusieji E. B. ir D. N. parodė, jog įvykio dieną jiems vykdant savo tarnybines funkcijas ir sėdint automobilyje išgirdo, kaip pro šalį eidamas vyriškis garsiai pasakė „mentai, gaidžiai, piderai baudžiantys žmones“ . Tuomet D. N. vyriškį pasivijo ir atvedęs įsodino į tarnybinį automobilį, vėliau pristatė į policijos komisariatą. Šiuos žodžius girdėjo moteris stovinti prie automobilio. Pareigūnai nurodė, jog jiems nebuvo malonu girdėti tokius žodžius, tačiau jie nelabai įsižeidė, tai daugiau įžeidė policijos mundurą.
Išteisintasis T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas apylinkės teisme neneigė, kad būdamas neblaivus (nustatytas girtumas 2,63 promilės, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį) ir eidamas gatve pro stovintį policijos automobilį išsakęs kaltinime nurodytus žodžius, tačiau juos sakydamas jis nesiekė įžeisti konkrečių pareigūnų, jokio tikslo sakydamas žodžius neturėjo, pareigūnų automobilyje net nematė, jei būtų matęs, būtų taip nesakęs, nepamena, kokius žodžius sakė. Paprasčiausia buvo girtas ir nežinojo ką sakąs, tik garsiai išreiškė savo mintis.
Iš šių duomenų darytina išvada, kad T. A. tyčia pareigūnų įžeisti nenorėjo, užgauliai pažeminti jų nesiekė, tiesiogiai jiems įžeidžiančių žodžių neišsakė, o būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir eidamas pro stovintį policijos automobilį garsiai išsakė nepasitenkinimą (pavartodamas užgaulius bei necenzūrinius žodžius), kad jie - pareigūnai, kaip pasirodė T. A., stovi po draudžiamu ženklu ir baudžia žmones. Tai reiškia, kad T. A. veikoje nebuvo tyčios įžeisti pareigūnus, todėl jo veikoje nėra BK 290 str. numatytos sudėties – subjektyvinės pusės.
Be to, T. A. veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiesiems bei BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui. Kaip nurodė pareigūnai, jie dėl išsakytų žodžių nelabai įsižeidė, jiems tik buvo nemalonu girdėti tokius T. A. žodžius. Pareigūnų veikla nebuvo sutrikdyta – kaip jie nurodė, protokolą automobilyje buvusiam asmeniui jie baigė surašyti, todėl T. A. veiksmai neturėjo neigiamų pareigūnų darbui padarinių. T. A. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam T. A..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. A. veikoje yra ne BK 290 str. numatytos veikos, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunduose išdėstytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Nukentėjusiųjų E. B., D. N. bei Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus atmesti.