- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-43-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00457-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Valdas Ciesiūnas, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- A. J.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- E. G.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės R. B. ir nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus dėl 2016 m. sausio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos būti savo namuose ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 900 Eur;
A. Š. pagal BK 138 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teismas nukentėjusiojo E. G. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl 1965,78 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, iš A. J. E. G. naudai priteisė 1965,78 Eur turtinės ir 1800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3765,78 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo E. G. civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, 6 mėnesiams, apribotos nuteistojo A. J. nuosavybės teisės į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 3800,00 Eur sumai, uždraudžiant turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar nepakankant nurodyta areštuoti A. J. pinigines lėšas, esančias pas jį arba pas trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant reikalavimo sumos ir leidžiant nuteistajam naudotis gaunamu darbo užmokesčiu bei socialinėmis išmokomis (pašalpomis), jeigu tokias gauna.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2011 m. gruodžio 26 d., apie 3 valandą nakties, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „ (duomenys neskelbtini) “, dėl asmeninių priežasčių sudavė keturis kartus rankomis į veido sritį E. G., padarydamas pastarajam abiejų vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvas, viršutinio dešiniojo pirmo kandžio nulūžimą, apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimą, nosies kaulų lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo.
A. Š. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2011 gruodžio 26 dieną, apie 3 valandą nakties, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, dėl asmeninių priežasčių, bendrais su A. J. veiksmais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į veido sritį E. G., taip bendrais kartu su A. J. veiksmais padarydamas pastarajam abiejų vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvas, viršutinio dešinio pirmo kandžio nulūžimą, apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimą, nosies kaulų lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė R. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo panaikinti ir pripažinti jį kaltu pagal BK 138 str. 1 d. bei paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 900 eurų, taip pat 3765,78 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti priteisti iš A. J. ir A. Š. solidariai, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, kad teismas, išteisindamas A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., neteisingai įvertino nukentėjusiojo E. G. parodymus, abejodamas šio asmens parodymų patikimumu. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad E. G. atvykęs po įvykio į policijos įstaigą nepranešė policijos pareigūnui S. M. apie tai, kad jį sumušė ne vienas asmuo, o du. Pažymima, jog teismas neįvertino, kad nukentėjusysis, apklaustas kaip liudytojas, ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su policijos pareigūnu atvykęs į policijos įstaigą iškart po įvykio bendravo trumpai, nes jautėsi silpnai, jam buvo suteikta medicininė pagalba, be to, buvo nakties metas, todėl policijos pareigūnui pranešė, kad į policijos įstaigą atvyks kitą dieną ir paaiškins išsamias įvykio aplinkybes. Tuo metu visų įvykio aplinkybių policijos pareigūnui neaiškino. Į policijos pareigūną kreipėsi tik dėl to, kad būtų laiku užregistruotas įvykis. Kitą dieną atvykęs į policijos įstaigą E. G. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jį sumušė būtent du asmenys. Apklaustas kaip liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme E. G. paaiškino, kad A. Š. vieną ar du kartus koja spyrė į galvą, dar gulint su kaltinamuoju A. J. ant žemės, vėliau, nors jis buvo apačioje A. J., jį apglėbė iš nugaros pusės ir staigiai pakėlė nuo žemės, o tuo metu A. J. toliau smūgiavo laisvais smūgiais į galvą ir kitas kūno vietas. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas baigėsi būtent dėl to, kad į šį konfliktą įsikišo I. Z., o ne dėl A. Š. veiksmų, kaip tai nurodė teismas nuosprendyje. Skunde nurodoma, jog vertinant nukentėjusiojo parodymus jų patikimumo aspektu, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti A. Š. nebūtu nusikaltimu bei duoti apie jį melagingus parodymus. Teigiama, jog nėra pagrindo abejoti šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, jis ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes apklaustas keletą kartų, savo parodymus du kartus patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu. skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuos nukentėjusiojo parodymus pagrindžia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) kuriame konstatuoti E. G. padaryti sužalojimai, patirtų smūgių mechanizmas faktiškai atitinka paties nukentėjusiojo nurodytą patirtų poveikių mechanizmą. Tai, kad nustatytų sužalojimų skaičius (konstatuoti keturi trauminiai poveikiai) neatitinka E. G. nurodytų jam suduotų smūgių skaičiaus, kaip pažymėjo teismas, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiojo parodymai, nes ne kiekvienas suduotas smūgis nukentėjusiajam galėjo padaryti sužalojimą. Skunde akcentuojama, jog teismas, išteisindamas A. Š., nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. R., I. Z., S. V. parodymais, nes šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Apklaustos liudytojos nurodė, kad kas tiksliai įvyko tarp A. J. ir nukentėjusiojo nematė, tačiau tiksliai tvirtina mačiusios, kad prie jų priėjo A. Š. ir nieko nedarė. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi, nes yra A. J. ir A. Š. artimos draugės, po įvykio, išteisintasis A. Š. nakvojo I. Z. namuose. Pažymima, jog kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas patikėjo išteisintojo A. Š. parodymais, kurie yra prieštaringi, šių parodymų teismas neanalizavo ir jais neabejojo. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad išteisintasis A. Š. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo, nurodė, kad įvykio vakarą nematė, kaip nukentėjusysis sudavė smūgius jo draugui, kitam kaltinamajam A. J., taip pat nematė, kad smūgius suduotų ir A. J., nurodė, kad matė, kaip du asmenys voliojasi ant žemės vienas į kitą įsikibę, taip pat nurodė, kad nukentėjusysis ne kartą griuvo ir patirtus sužalojamus patyrė ne nuo jo ir A. J. veiksmų, bet nuo to, kad ne kartą griuvo. Tačiau šiuos jo parodymus paneigė ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) kur nurodyta, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Iš šių prieštaravimų matyti, kad A. Š. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus ir jo parodymai vertintini kaip jo teisė į gynybą. Iš susidariusios situacijos matyti, kad A. Š. neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo apglėbti siekiant nutraukti kilusį konfliktą, kurio jis neva nematė, be to, taip pat nėra aišku, kodėl gindamas A. J., apglėbė būtent nukentėjusįjį, o ne savo draugą. Iš nukentėjusiojo parodymų yra aišku, kad A. Š. veiksmai turėtų būti vertintini kaip pagalba A. J. įgyti jėgų persvarą nukentėjusiojo atžvilgiu, jo elgesys buvo reikšmingas sužalojant E. G.. A. Š. elgesys sudarė sąlygas A. J. veiksmams ir juos papildė, suduodant, kaip nukentėjusysis parodė, jam du smūgius koja. Esant šiai situacijai A. Š. padaryta veika turėtų būti vertinama kaip bendravykdytojo ir abu kaltinamieji turi atsakyti už sukeltas pasekmes.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. G. prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžio dalį, kurioje A. Š. išteisintas pagal BK 138 str. 1 d., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką ir prašo jį nuteisti pagal BK 138 str. 1 d. 8 p. taip pat nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinių atsakovų A. J. ir A. Š. 1965,78 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos civilinio ieškovo naudai ir įpareigoti žalą atlyginti per 1 metus.
Apeliantas teigia, kad A. Š. yra nepagrįstai išteisintas, kadangi jį išteisinant buvo remiamasi tik kaltinamųjų iškeltomis gynybinėmis versijomis ir liudytojų, kurie su kaltinamaisiais iki įvykio, įvykio metu ir po įvykio buvo glaudžiai susiję socialiniais ryšiais, prieštaringais, šališkais ir melagingais parodymais, o jo (nukentėjusiojo) parodymai nepagrįstai nuvertinti ir jų atmetimo priežastys tinkamai nemotyvuotos arba dėl jų vertinimo padarytos aiškiai nepagrįstos išvados. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo parodymai prieštaringi, kad jų nepatvirtino nei viena iš konfliktą mačiusių liudytojų ir kurie prieštarauja teismo medicinos ekspertų išvadoms ir nepagrįstai nuvertino jo nuoseklius, tarpusavyje logiškus ir neprieštaraujančius įrodymus, kuriuos nuosekliai davė tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Toliau skunde nukentėjusysis aprašo visą pateiktą jo įvykių seką bei versiją minėto konflikto metu. Be visa to, apeliantas mano, kad priteista 1800,00 Eur suma yra akivaizdžiai per maža, visiškai neatitinka civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos masto, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, BPK 44 str. 10 d., 115 str. 1 d., 305 str. 5 d., taip pat kitų CK 6.250 str. 2 d., 251 str. ir 6.282 str. 3 d. nurodytų pagrindų. Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad jam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jo ir kaltinamojo A. J. abipusio konflikto (grumtynių) metu, abu buvome neblaivūs, todėl civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Apeliantas tvirtina, kad jo neblaivumas nustatytas nebuvo, o remiantis vien liudytojų parodymais tokių kategoriškų ir teisiškai reikšmingų išvadų daryti negalima, todėl tokios išvados yra niekinės ir yra šalintinos iš nuosprendžio kaip nepagrįstos objektyviais duomenimis. Teismas nemotyvavo, kodėl apelianto reikalauta 2896,20 Eur suma aiškiai yra per didelė, be to, teismas visiškai nesirėmė kasacinio teismo praktika panašiose bylose. Apeliantas atkreipia apeliacinio teismo dėmesį, kad nuosprendyje nepaminėtas nei vienas kasacinio teismo sprendimas panašiose bylose, todėl lieka neaišku, kokia teismų praktika panašiose bylos vadovavosi teismas priimdamas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu apeliantas pateiktame civiliniame ieškinyje motyvuotai ir vadovaudamasis konkrečia kasacinio teismo praktika panašiose bylose nurodė, kodėl jis savo neturtinę žalą vertina mažiausiai 2896,20 Eur suma. Teismas nuosprendžiu įpareigojo nuteistąjį A. J. per vienerius metus atlyginti 900,00 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo paduotas ir dėl kitų skundžiamame nuosprendyje aptartų klausimų, t. y. dėl A. J. bei A. Š. pripažinimo kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., bei buvo keliamas klausimas dėl pastarųjų kaltės pagal BK 284 str., tačiau šios apeliacinės skundo dalies nukentėjusysis atsisakė.
Byloje buvo pateiktas ir nuteistojo A. J. apeliacinis skundas, tačiau 2017-01-10 prašymu jis buvo atšauktas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis prašė jo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis A. Š. ir jo advokatas prašė nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. J. palaiko nukentėjusiojo skundą, jo advokatas prašo nukentėjusiojo skundą atmesti, o dėl prokurorės skundo neišreiškia jokios pozicijos. Prokuroras prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkinami.
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
BPK 20 str. 2 ir 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymų reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, t. y. teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma.
Nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 gruodžio 26 dieną, apie 3 valandą nakties, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, dėl asmeninių priežasčių, bendrais su A. J. veiksmais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į veido sritį E. G., taip bendrais kartu su A. J. veiksmais padarydamas pastarajam abiejų vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvas, viršutinio dešinio pirmo kandžio nulūžimą, apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimą, nosies kaulų lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo. Pirmosios instancijos teismas A. Š. pagal BK 138 str. 1 d. išteisino neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apylinkės teismas nurodė, kad byloje esant prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, kurių nepatvirtino nei viena iš konfliktą mačiusių liudytojų ir kurie prieštarauja teismo medicinos ekspertų išvadoms, daroma išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. dalyvavo padarant minimą nusikalstamą veiką.
Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei atlikęs įrodymų tyrimą aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl A. Š. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 138 str. 1 d. ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. nepadarė jam inkriminuojamo BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį.
BK 138 str. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. numatytų padarinių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. G. konstatuoti šie sužalojimai: abiejų akių vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvos; viršutinio dešinio pirmo kandžio vainiko nulūžimas (trauminė amputacija), apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimas; nosies kaulų lūžimas. E. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo, nes sveikata paprastai sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų. Kiti kūno sužalojimai: kraujosruvos, dešinio viršutinio pirmo kandžio vainiko lūžimas, dešinio apatinio pirmo danties vidinio krašto nuskilimas yra priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo; dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., 60-61 b. l.).
Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme A. Š. kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nors nukentėjusysis E. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas A. Š. ir A. J. bendrais veiksmai, t. y. nukentėjusysis nurodė, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo ir A. Š.. Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl atmesti juos kaip nepatikimus ar vertinti kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas, iš naujo ištyręs ir įvertinęs patikimus bei teisėtu būdu gautus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus įvertinęs kaip prieštaringus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Be nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados, vertinimą dėl A. Š. kaltės sustiprino ir nuteistojo A. J. parodymai. Pažymėtina, kad nuteistasis A. J. apeliacinės instancijos teisme pakeitė savo pirmosios instancijos teisme nurodytą įvykių versiją ir pripažino, kad iki tol jo duoti parodymai buvo neteisingi ( 6 t., 102 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. J. tvirtino, jog <...> kai E. G. gulėjo ant jo, jis tada pamatė kaip pribėga A., matė kaip kojomis jis spyrė 1-2 kartus E. į galvą. Toliau nuteistasis A. J. teigė, kad A. Š. pagriebė nukentėjusįjį ir jį pakėlė, laikė jį apglėbęs, o jis pats, t. y. A. Š., atsistojęs pora kartų ranka smūgiavo E. G. į veido sritį. A. J. pažymėjo, kad A. Š. anaiptol ne norėjo išskirti jį ir nukentėjusįjį grumtynių metu, o laikė nukentėjusįjį, kad jis, t. y. A. J., galėtų nevaržomai jam smūgiuoti (6 t., 103 b. l. ). Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviestos liudytojos, mačiusios visą ginčijamą įvykį, nepaneigė nuteistojo A. J. duotų parodymų. Liudytoja I. G. (buvusi Z.) pažymėjo, kad jai sunku atsiminti visus buvusius įvykius, konkrečiai nurodė aplinkybę, kad nebuvo tarp liudytojų ir A. J. bei A. Š. tartasi dėl viso įvykio apkaltinti nukentėjusįjį. Liudytoja taip pat nurodė nebepalaikanti jokių draugiškų ryšių su A. J. bei A. Š. (6 t. 115 b. l. ). Liudytoja J. R. paaiškino, kad jai sunku prisiminti minimą vakarą ir A. J. bei A. Š. veiksmų seką, taip pat nurodė, kad po įvykio bendrai jokių klausimų dėl nuteistojo ir kaltinamojo veiksmų neaptarė (6 t. 114 b. l ). Šių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia A. Š. kaltės. Kitų įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo bei nuteistojo A. J. nurodomas įvykio aplinkybes, tai yra ir A. Š. smurtinius veiksmus E. G. atžvilgiu, byloje nėra. Priešingai, būtent A. J. parodymai apeliacinės instancijos teisme iš esmės pašalino skundžiamame nuosprendyje akcentuotas abejones dėl A. Š. veiksmų vertinimo.
Taigi, apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog A. Š. 2011 gruodžio 26 dieną, apie 3 valandą nakties, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, dėl asmeninių priežasčių, bendrais su A. J. veiksmais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į veido sritį E. G., taip bendrais kartu su A. J. veiksmais padarydamas pastarajam abiejų vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvas, viršutinio dešinio pirmo kandžio nulūžimą, apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimą, nosies kaulų lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo.
Ši A. Š. veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 138 str. 1 d. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir A. Š. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl bausmės
Teismas A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. A. Š. veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ši veika baigta ir padaryta tyčine kaltės forma. A. Š. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis (4 t., 171-174 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas bei kitas baudžiamosios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai A. Š. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas jam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, savo trukme artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų su nuosprendžiu susijusių klausimų
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis E. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš A. J. bei A. Š. priteisti 1965,78 Eur turtinei ir 2896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti šią žalą atlyginti per 1 metus.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 1965,78 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais ir visą minėtą sumą nukentėjusiojo naudai priteisė tik iš nuteistojo A. J.. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta bylos įrodymais, tačiau A. Š. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, ši 1965,78 Eur suma turtinei žalai atlyginti priteistina iš A. J. ir A. Š. solidariai, kadangi žala padaryta bendrais šių asmenų neteisėtais veiksmais.
Nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir E. G. naudai iš nuteistojo A. J. priteisė 1800 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir šioje dalyje turėjo būti patenkintas visiškai. Nukentėjusysis dėl nosies lūžio bei vieno netekto ir vieno nuskelto dantų patyrė fizinį skausmą, ilgiau nei 10 dienų gydėsi, neteko dalies bendro darbingumo (5 procentų). Dėl šio įvykio nukentėjusysis nebejotinai buvo pažemintas (buvo įžūliai sumuštas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims), patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, jam buvo apribota galimybė dirbti. Įvertintina taip pat ir tai, kad nusikaltimas tyčinis, smurtinis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. G. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, taip pat teismų praktiką, todėl tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J. ir A. Š. padarė bendrais veiksmais, 2896,20 Eur žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš jų abiejų.
Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. J., išlaidas sudaro 195, 93 Eur dydžio advokato užmokestis ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.
Prašymas netenkinamas. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai buvo paduoti prokurorės ir nukentėjusiojo, o nuteistasis, pasinaudodamas antrinės teisinės pagalbos paslaugomis, įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo, išteisintojo ar kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu tokio asmens galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
Pripažinti A. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo E. G. civilinio ieškinio pakeisti:
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. bei A. Š. solidariai priteisti nukentėjusiajam E. G. 1965,78 Eur turtinei ir 2896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.