- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-860-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04277-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- individualios įmonės „Ingora“
- Ieškovas
- SONAROL Sp
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Ingora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SONAROL Sp.j. Najda ieškinį atsakovei IĮ „Ingora“ dėl skolos priteisimo bei IĮ „Ingora“ priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
SONAROL Sp.j. Najda prašė priteisti iš IĮ „Ingora“ 36414,75 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2008-06-16 iki 2008-08-08 nuolat teikė ieškovui žodinius užsakymus prekių (langus ir jų priedus) pateikimui, už kurias atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti. Tačiau prievolės atsiskaityti atsakovas tinkamai neįvykdė ir už suteiktas prekes liko skolingas 36414,75 Lt, į ieškovo raginimus sumokėti skolą nereaguoja.
IĮ „Ingora“ prašė ieškinį atmesti ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš SONAROL Sp.j. Najda 20176,26 Lt nuostolių, 11235,64 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo į visiško vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal 2007-01-18 sąskaitas faktūras Nr. H-63/2/2007, H10/1/2007 bei pagal 2008-05-14 sąskaitas-faktūras Nr. H2599/2/2008, H524/1/2008 ieškovo pristatytos prekės 20171,26 Lt sumai buvo nekokybiškos, prekių trūkumai paaiškėjo sumontavus juos klientų patalpose. Ieškovo atstovai 2010 metais, apžiūrėję prekes, įsipareigojo pakeisti nekokybiškus langus. Tačiau kokybiškų langų nepagamino, o įsipareigojo įskaityti atsakovei padarytus nuostolius, užskaitant atsakovei sumokėtą sumą už nekokybišką produkciją į kitas mokėtinas sumas, kurios nebuvo sumokėtos. Šalis siejo draugiški ryšiai, todėl 2008 m. I pusėje ieškovui buvo perduota lietuviška SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas pagal 2008-12-31, 2009-02-28, 2009-03-31 PVM sąskaitas-faktūras 11235,64 Lt ieškovas neatsiskaitė ir šiuo metu atsakovo skola mobiliojo ryšio paslaugų teikėjui yra 11491,21 Lt.
SONAROL Sp.j. Najda prašė priešieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad nebuvo informuotas apie tai, jog produkcija būtų nekokybiška. Atsakovas per CK 6.338 str. 2 d. numatytą terminą teise pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų nepasinaudojo, nors kliento pretenziją gavo dar 2007 m. liepos mėnesį. Atsakovas nėra perdavęs ieškovui nei SIM kortelės, nei jokios kitos įrangos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; priteisė iš IĮ „INGORA ieškovo SONAROL Sp.j. Najda naudai 36414,75 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 36414,75 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3692 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, jog priešieškinio reikalavimą dėl 20176,26 Lt priteisimo už parduotas nekokybiškas prekes atsakovas pareiškė praleidęs CK 1.125 str. 5 d. 2 p. įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kadangi nebuvo galimybių nustatyti konkrečios datos (dėl rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimo ir kitų įrodymų dėl konkretaus garantijos termino), kurią atsakovas sužinojo apie nurodomus savo teisių pažeidimus, todėl taikytos CK 6.338 str. 2 d. nuostatos (2 metų garantija). Per įstatymo apibrėžtą prekių kokybės garantijos terminą atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas dėl parduotų daiktų trūkumų (2007-11-15 ir 2008-11-20), ieškovo atstovai laikotarpiu nuo 2007-2009 m. buvo atvykę į Lietuvą apžiūrėti prekes (remiantis liudytojų I. G., R. U., V. P. parodymais), tačiau prekių trūkumai iki šiol yra nepašalinti, prekės kitomis nepakeistos. Todėl suėjus CK 6.338 str. 2 d. nustatytam terminui, nuo 2009-01-18 prasidėjo šešių mėnesių senaties termino eiga (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.) dėl prekių, įgytų pagal 2007-01-18 sąskaitas faktūras Nr. H-63/2/2007 ir Nr. H10/1/2007, o nuo 2010-05-14 – dėl prekių, įgytų pagal 2008-05-14 sąskaitas-faktūras Nr. VAT H2599/2/2008 ir Nr. VAT H524/1/2008. Atsakovas, kaip verslininkas, profesionaliai užsiimantis langų pardavimu ir montavimu, esant klientų pretenzijoms, susitarimams su klientais dėl prekių pakeitimo ar pinigų grąžinimo, matydamas, kad ieškovas nereaguoja į atsakovo pretenzijas dėl langų kokybės, priešieškinį pateikė tik 2011-11-09, t. y. žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas reikalavo, senaties terminą taikė. Reikalavimas priteisti iš ieškovo 11235,64 Lt už naudojimąsi SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, kadangi atsakovas nėra mobiliojo ryšio paslaugas teikianti bendrovė, bei atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui buvo perduota naudoti SIM kortelė ir už naudojimąsi ja ieškovas būtų įsipareigojęs atsakovui mokėti. Ieškovo reikalavimas priteisti 36414,75 Lt skolą tenkintas visiškai, kadangi atsakovas pripažino, kad už prekes nebuvo atsiskaityta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Individuali įmonė „Ingora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti priešieškinio reikalavimai, susiję su nekokybiškos produkcijos įsigijimu, ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl 20176,26 Lt priteisimo tenkinti. Paaiškino, kad teismas nevertino ieškovo veiksmų (pripažino prekių trūkumus, dalį prekių pakeitė), kuriais prievolė buvo pripažinta, todėl ieškinio senaties terminas nutrūko (CK 1.130 str. 2 d.) ir senaties terminas neskaičiuojamas iki trūkumų ištaisymo arba iki šalies informavimo, jog trūkumai nebus taisomi. Ieškovas suklaidino atsakovą, kadangi dalį trūkumų ištaisė, todėl atsakovas pagrįstai vylėsi, jog visi trūkumai bus ištaisyti. Apie tai, jog ieškovas prievolės nebevykdys, atsakovui tapo žinoma tik 2011 metais, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Tuomet tarp šalių prasidėjo derybos dėl ginčo taikaus išsprendimo, todėl priešieškinys paduotas tik nepavykus taikiai susitarti. Teismas taip pat nepagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi ieškovas tokį prašymą išdėstė žodžiu, nesilaikant CPK reikalavimų. Teismas turėjo taikyti Lenkijos Respublikos materialinės teisės normas, kadangi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai labiau susiję su Lenkijos valstybe.
Atsiliepimas
SONAROL Sp.j. Najda atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovas niekada nebuvo informuotas, jog buvo pateikęs nekokybišką produkciją, ieškovo ekspertai nedarė languose gręžinių. Ieškovas taip pat nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriais būtų nutraukęs senaties termino eigą, o prašymas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas tinkamai. Apelianto argumentas dėl taikytinos teisės nepagrįstas, kadangi apeliantas bylos nagrinėjimu metu rėmėsi tik Lietuvos Respublikos teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylą tik apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais.
Dėl senaties termino taikymo
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo tarp šalių susiklosčiusią situaciją dėl pretenzijų pareiškimo nupirkus nekokybišką produkciją 2007 ir 2008 metais ir priėjo pagrįstos išvados, kad pretenzijos dėl nekokybiškos produkcijos pakeitimo ar trūkumų šalinimo buvo reiškiamos žodžiu bei raštais. Iš ieškovo nebuvo gauta raštiško patvirtinimo, kad pripažįstą reikalavimus dėl nekokybiškos produkcijos ar nurodo terminus, per kuriuos trūkumus ištaisys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad garantinis terminas pagal 2007-01-18 sąskaitas faktūras Nr. H-63/2/2007 ir Nr. H10/1/2007 baigėsi 2009-01-17, o pagal 2008-05-14 sąskaitas-faktūras Nr. VAT H2599/2/2008 ir Nr. VAT H524/1/2008 baigėsi 2010-05-14. Pasibaigus garantiniam terminui ieškinio senatis dėl parduotų daiktų trūkumų baigėsi atitinkamai 2009-07-17 ir 2010-11-14. Pagal CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškinio senaties termino nutraukimas įvyksta atlikus skolos pripažinimo veiksmus nuo kurių turinio priklauso nuo kada pradedamas skaičiuoti naujas senaties terminas. Tačiau atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas prievolę pripažino ir atliko veiksmus, nutraukiančius ieškinio senaties terminą pasibaigus garantiniam laikui. Šie veiksmai turėjo būti aiškūs, atlikti ieškovo įgalioto asmens ir atlikti taip, kad būtų galima spręsti, kada senaties termino eiga pradedama skaičiuoti iš naujo. Atsakovės paaiškinimas, kad tikėjimas, jog langai bus pakeisti kokybiškais ieškovo atstovams tai padaryti pažadėjus žodžiu, negali būti laikomas pagrindu ieškinio senaties termino nutraukimui pripažinti. Pagal CPK 169 str. 2 d. 7 p. teismo posėdžio protokole įrašomi dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų ir prašymų esmė. Todėl ieškovui pareiškus prašymą taikyti senaties terminą, šis prašymas buvo įrašytas į teismo posėdžių protokolus (b. l. 172, 185), atsakovei buvo žinomas, tačiau atsakovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas galimybės svarstyti termino praleidimo priežastis neturėjo ir senaties terminą ieškovui prašant taikė pagrįstai.
Dėl teisės taikymo
Pagal CK 1.37 str. 4 d. 1 p. jeigu šalys, sudarydamos sutartį, nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė. Abi ginčo šalys vykdė verslą, kiekviena savo šalies teritorijoje. Rašytinės sutarties nebuvo sudarę, tuo pačiu ginčams spręsti taikytinos teisės nebuvo pasirinkę. Produkcijos pirkimas ir apmokėjimas už produkciją yra dvi to paties sandorio pusės. Todėl lemti taikomą teisę turi nusverti aplinkybės, dėl kurių sandoris nebuvo užbaigtas. Ieškovas reiškė ieškinį dėl pateiktos produkcijos apmokėjimo. Taigi ginčas pradėtas nagrinėti dėl atsakovės prievolės sumokėti už pateiktą produkciją įvykdymo, todėl ieškinys pagrįstai pareikštas remiantis Lietuvos Respublikos teise. Atsikirtimus atsakovė taip pat reiškė remiantis Lietuvos Respublikos teisės normomis. Nekokybiška produkcija buvo įmontuota į statinius taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl laikyti, kad byla išnagrinėta be pagrindo taikant Lietuvos Respublikos teisę, yra nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.