Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-351/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-19
Bylos Nr.
1A-351/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys, Tomas Šeškauskas (pran.)
Nukentėjusysis
A. U.
Nuteistasis
V. J., V.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-2006Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teisėjų: Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Inai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiajam A. U. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir skyrė jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie paskirtos bausmės pridėjo dalį arešto bausmės, paskirtos 2004-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilygino vienai arešto dienai ir paskyrė V. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo V. J. priteista:

- A. U. neturtinei žalai atlyginti 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų, o jam turto ir pajamų neturint – iš nuteistojo tėvų G. J. ir S. J. po 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų;

- V. G. turtinei žalai atlyginti 4 155 (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis) litus, o jam turto ir pajamų neturint – iš jo tėvų G. J. ir S. J. po 2 077,50 (du tūkstančius septyniasdešimt septynis, 50) litų;

- Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti 7 842,10 (septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du, 10) litų, o jam turto ir pajamų neturint – iš jo tėvų G. J. ir S. J. po 3 921,05 (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną, 05) litų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

nuteistasis V. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d. laikotarpyje nuo 8 iki 14.40 val., tiksliai nenustatytu laiku, sugadindamas durų spynos užraktą, įsibrovęs į patalpą – R. S. butą P., esantį adresu Ž. g. XX-XX, slapta pagrobė svetimą – V. G. turtą: magnetolą „Kenwood“ 280 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonų „Siemens“ ir „Nokia“ pakrovėjus 20 Lt bendros vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 550 Lt vertės, du rankšluosčius 20 Lt bendros vertės, skutimosi putas „Gillette“ 5 Lt vertės, plaukų kirpimo mašinėlę 10 Lt vertės, automobilio signalizacijos pultelį 120 Lt vertės, kompiuterio procesorių „Celeron“ 1600 Lt vertės, monitorių 1400 Lt vertės, klaviatūrą 50 Lt vertės, pelę 50 Lt vertės ir 30 litų, viso pagrobdamas V. G. turto už 4135 Lt.

Be to nuteistasis V. J. nuteistas ir už tai, kad jis 2005 m. spalio 5 d. apie 19 val., P., K. g. XX, prie „Y“ vidurinės mokyklos, dėl savanaudiškų paskatų, t.y. siekdamas pagrobti svetimą – M. U. , turtą, suduodamas jam metaliniu strypu šešis smūgius į galvą bei į rankas, jomis užsidengus galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas viršugalvyje ir pakaušyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniajame pusrutulyje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė M. U. plastmasinį 0,5 Lt vertės maišelį ir jame buvusius mobilaus ryšio telefonus „Motorola C 350“ 130 Lt vertės, „P. D. 2“ 70 Lt vertės, „Samsung T 100“ 200 Lt vertės, „Sagem“ 150 Lt vertės, keturis mobilaus ryšio telefonų korpusus 40 Lt bendros vertės, individualios veiklos pažymą, registracijos žurnalą 5 Lt vertės, iš viso pagrobdamas nukentėjusiojo turto už 613 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje. Taip pat apeliantas prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

V. J. skunde nurodo, jog nuosprendis yra naikintinas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl per griežtos bausmės skyrimo. Nuteistasis teigia, kad jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. vagystę iš buto, kadangi jis šio nusikaltimo visai nepadarė. Jis nusikaltimo padarymo metu galimai galėjo būti pas gydytoją, o po vagystės pas jį atvykę pareigūnai jo namuose nerado jokių kaimynų daiktų. V. J. taip pat mano, jog jo bato pėdsakas buvo suklastotas, kadangi pareigūnai, iš jo namų paėmę sportinius batelius jų nesupakavo, neužantspaudavo. Nuteistasis nurodo, kad jei jau būtų pagrobęs turto už 4135 Lt , tai kitą dieną nebūtų jokio reikalingumo vėl eiti plėšti nukentėjusiojo M. U. .

V. J. skunde taip pat pabrėžia, kad jis visiškai prisipažino dėl plėšimo bei sunkaus kūno sužalojimo, nuoširdžiai gailisi bei pagal galimybes yra atlyginta dalis padarytos žalos. Tačiau teismas, pasak nuteistojo, teisingai įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, neteisingai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Mat teismas neatsižvelgė į tai, kad esant trims jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei nesant nei vienai sunkinančiai, negali būti skirta galutinė bausmė, griežtesnė už bausmės vidurkį. Nuteistasis taip pat mano, jog teismas neteisingai nustatė bausmės vidurkį, kadangi neatsižvelgė į tai, kad jis veikų darymo metu buvo nepilnametis. V. J. manymu jam skirtinos bausmės vidurkis turėtų būti 5 (penkeri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai. Dėl to teismas pažeidė BK 90 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai pritaikė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir todėl nuteistajam negalėjo būti skirta griežtesnė bausmė nei jos vidurkis. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsniu, jokios kitos aplinkybės, skirtingai nei atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios, neturi esminės įtakos bausmės vidurkio nustatymui.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas augo nedarnioje šeimoje, tėvai išsiskyrę, tėvas paliko šeimą dar nuteistajam esant mažam, jis turi sveikatos problemų, dėl kurių jis turėjo mokytis specialioje vidurinėje mokykloje. Teismas, tenkindamas civilinius ieškinius, turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis neturi jokių savarankiškų pajamų ar turto. Todėl civilinių ieškinių dydžiai turėjo būti sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis A. U. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo V. J. skundą atmeta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. J. atžvilgiu priimtas apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame nuosprendyje pa­da­ry­ta iš­va­da dėl skunde ginčijamų, nuosprendyje nustatytų aplinkybių, o būtent dėl nustatytos nukentėjusiojo V. G. turto vagystės, yra pa­grįs­ta iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais.

Atsakydama į apelianto skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad jis šios vagystės nepadarė, kolegija pažymi, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad V. G. turto pagrobimą įsibrovus į šio nukentėjusiojo butą, esantį Žvaigždžių g. 16-41, padarė būtent kaimynystėje gyvenantis nuteistasis V. J. , o ne koks nors kitas asmuo. Skundžiamame nuosprendyje tie kaltinantys V. J. bylos duomenys yra nurodyti. Nors pagrobti nukentėjusiojo daiktai taip ir nebuvo rasti, tačiau 2005 m. spalio 26 d. specialisto atliktoje trasologinio tyrimo išvadoje yra kategoriškai nustatyta, kad vienintelis avalynės pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu, yra paliktas tyrimui pateiktu nuteistojo V. J. dešinės kojos batu (1 t., 50 – 52 b.l.). Teismas kruopščiai aiškinosi, kokiais kriterijais remiantis buvo konstatuotas toks bato ir pėdsako sutapimas, ar negali čia būti klaidos ar kokio atsitiktinumo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas R. D. teisme pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad šioje byloje kaltinamojo avalynė buvo identifikuota net pagal keturis individualius bato pado reljefo požymius, juos konkrečiai nurodė. Todėl pagrįstai byloje buvo nustatyta, kad bute rastas bato pėdsakas yra paliktas būtent tyrimui pateiktu V. J. sportinės avalynės „Diexian“dešinės kojos batu. Būtent šis batas 2005 m. spalio 14 d. buvo rastas kratos nuteistojo motinos - G. J. bute Žvaigždžių g. 16 – 40 metu. (1 t., 70 – 71 b.l.). Skunde šios kratos atlikimas kritikuojamas. Teigiama, kad paimta nuteistojo avalynė G. J. matant nebuvo tinkamai supakuota ir užantspauduota. Išties kratos protokole atžymų apie batelių supakavimą ir užantspaudavimą nėra. Tai šio tyrimo veiksmo trūkumas. BPK 149 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad paimti daiktai kratos vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Tačiau toks kratos tvarkos nesilaikymas, kolegijos manymu, nedaro šio tyrimo veiksmo niekiniu, atliktu esmingai pažeidus baudžiamojo proceso normas, o tuo labiau leidžiančiu daryti išvadą, jog bato pėdsakas buvo suklastotas. Suklastojimo galimybę byloje atlikto trasologinio tyrimo metu paneigia byloje atliktų trasologinių tyrimų laikas ir eiliškumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausiai specialistas trasologas 2005-10-10 ištyrė skaidrią plėvelę su vagystės buto įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotu avalynės pėdsako fragmentu ( 1 t. b. l. 47) ir, dar nežinodamas, kad tai V. J. avalynės pėdsakas, neturinėdamas jokių lyginamųjų avalynės pavyzdžių, konstatavo, jog šis fragmentas yra tinkamas pėdsako identifikavimui, nurodė kokie individualieji pado požymiai į tai nurodo. Ir tik vėliau ta pati plėvelė jau kito tyrimo metu buvo sulyginta su konkrečiu avalynės pavyzdžiu ( 1 t. b. l. 51). Nėra jokių duomenų, kad paimtas nuteistojo sportinis batas būtų lyginamas su kokiose nors kitose plėvelėse užfiksuotais avalynės pėdsako fragmentais. Be to nuosprendyje išdėstytos ir kitos aplinkybės, rodančios, kad V. J. galėjo dalyvauti vagystėje. Iš paties nuteistojo, nukentėjusiojo V. G. parodymų, bute buvusio remonto fakto nustatyta, kad V. J. atsitiktinai prieš vagystę ar po vagystės patekti į kaimyno butą negalėjo. Nuosprendyje taip pat yra pagrįstai sukritikuota nuteistojo pateikiama alibi, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pas gydytoją ir kaimyno buto apvogti negalėjo. Į skundo argumentą, jog nuteistajam nebuvo jokio reikalingumo vėl eiti plėšti nukentėjusįjį M. U. , jei jau išvakarėse jis buvo padaręs vagystę, pagrobęs nemažai vertingų daiktų, atsakytina, kad iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad M. U. plėšimas buvo sąlygotas konkretaus nepilnamečio nuteistojo noro turėti mobilaus ryšio telefoną, o vagystės iš V. G. buto metu jokie mobilaus ryšio telefonai nebuvo užvaldyti, tik telefonų pakrovėjai.

Dėl nuteistojo manymo, kad teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir tai sąlygojo, jog dėl padaryto sunkaus nukentėjusiojo M. U. sveikatos sutrikdymo bei plėšimo jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė atsakytina, kad kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų bei BK 91 straipsnio 3 dalyje, 61 straipsnio 4 dalyje esančių bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.

Visų pirma, apeliantas neteisingai aiškina BK 61 str. ir klaidingai mano, kad pagal šioje normoje išdėstytas bausmių skyrimo taisykles jokios kitos aplinkybės, skirtingai nei atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios, neturi įtakos bausmės dydžio apskaičiavimui. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata būtent ir išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja esant vien lengvinančiom aplinkybėm skirti tik tokią bausmę, kuri būtų būtinai mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį.

BK 61 straipsnio 4 dalyje esanti bausmių skyrimo taisyklė numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Išties V. J. prisipažino padaręs M. U. plėšimą ir kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybės jokios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje nesunkina. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis aktyviai padėtų išaiškinti šiuos padarytus nusikaltimus. Nusikaltimai, padaryti nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu buvo išaiškinti ne dėl V. J. atvykimo ir prisipažinimo, o bylos tyrimo eigoje surinktų kitų duomenų pagrindu, liudytojai R. K. 2005-10-06 atpažinus V. J. kaip nukentėjusįjį mušusį asmenį (2 t. b. l. 11-14). Todėl teismui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri pusę metų viršija nepilnamečiam asmeniui galimos skirti bausmės vidurkį, BK 61 straipsnio 4 dalyje esanti bausmės skyrimo taisyklė nebuvo pažeista. Tuo tarpu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį V. J. buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra lygi bausmės vidurkiui.

BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu buvo padaryti apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai už kuriuos numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų dėl nusikaltimų nuosavybei jokių išvadų nepadarė. Todėl laisvės atėmimo bausmių skyrimas nepilnamečiui asmeniui už nekvalifikuotą plėšimą ir kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą BK 91 straipsnio 3 dalyje esančiai bausmės skyrimo taisyklei neprieštarauja.

Dėl kitų skunde esančių prieštaravimų bausmei pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas labai plačiai motyvavo, kokios aplinkybės lėmė V. J. būtent laisvės atėmimo bausmės parinkimą ir jos dydį ( už atskiras veikas paskirtos bausmės yra artimesnės sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui). Teismo motyvai dėl bausmės yra išdėstyti plačiai, pagrįsti bylos medžiaga ir yra aiškūs. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į skunde minimas aplinkybes apie nuteistojo šeiminę padėtį, auklėjimo aplinkybes bei jo sveikatos stovį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. J. S. J. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei specialias BK normas, kurios reglamentuoja būtent nepilnamečiui asmeniui skiriamas bausmes. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtosios ir subendrintoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies nukentėjusiojo M. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuosprendyje nurodė tinkamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį ir į materialinės žalos atlyginimo faktą, sumažino prašomos atlyginti žalos dydį iki 80 000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kolegija mano, kad šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir atitinka teismų praktiką panašiose neturtinės žalos atlyginimo bylose ( pvz. neturtinės žalos dydis išspręstas byloje Nr. 2K-576/2005). Todėl kolegija priteistos nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžio nemažina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjai Kęstutis JucysViktoras Kažys