Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1708-638/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
2A-1708-638/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23132-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas, Mindaugas Šimonis
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
K. Š.
Trečiasis asmuo
notarė R
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1708-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23132-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6 (S)
Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-615/2016 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui K. Š., tretieji asmenys notarė R. L., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „KT servisas“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselių pripažinimą negaliojančiais, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo momento 2012 m. spalio 3 dieną išduotus du paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl 17 000 Lt ( 4923,54 Eur) ir 23 000 Lt ( 6661,26 Eur) sumokėjimo atsakovo K. Š. naudai.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. spalio 3 d. atsakovo naudai pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, įsipareigodamas atsakovui 2013 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 17 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 1 d. – 23 000 Lt. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesąžiningai išreikalavo iš jo pasirašyti vekselius, panaudojo psichologinį ir ekonominį spaudimą, vekseliuose nurodytos sumos niekada ieškovui nebuvo perduotos, tarp šalių neegzistavo jokie kiti teisiniai santykiai, kurie galėtų būti pagrindas vekseliams išrašyti. Ieškovas nurodė, kad vekselių pasirašymo dieną jis buvo UAB „KT servisas“ direktorius ir kartu su atsakovu K. Š. bei G. P. buvo UAB „KT servisas“ akcininkas. Ieškovas 2012 m. birželio 29 d. buvo pasirašęs paskolos sutartį su UAB „KT servisas“ dėl 163 000 Lt paskolos suteikimo, nors paskolos suma niekada ieškovui nebuvo perduota, paskolos sutartis buvo tariama, paskolos sutartį ieškovas pasirašė šantažuojamas dėl atsakovo klaidingai vedamos buhalterijos, kai buvo parodytas 163 000 Lt įmonės turto trūkumas. Atsakovas ėmė grasinti ieškovui, kad kreipsis į teismą dėl 163 000 Lt paskolos išieškojimo, jeigu ieškovas nepasirašys ginčo vekselių. Baimindamasis, kad nebūtų inicijuotas skolos išieškojimo procesas, ieškovas ir pasirašė ginčijamus vekselius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pats išrašė du vekselius 2012 m. spalio 3 d. Ieškovo pareiga yra įrodyti, kad nebuvo pagrindo vekseliams išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Nėra jokio pagrindo susieti ginčijamus vekselius su paskolos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „KT servisas“. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad pagal paskolos sutartį negavo pinigų. Pats ieškovas 2012 m. birželio 11 d. rašė prašymą dėl paskolos suteikimo, tuo pripažindamas, kad tikrai jo įsiskolinimas bendrovei yra 163 000 Lt. Atsakovo išreikštas ketinimas kreiptis dėl skolos išieškojimo į teisėsaugos institucijas negali būti vertinamas kaip grasinimas, ekonominis spaudimas ar kitoks neteisėtas veiksmas. Dėl kaltinimo šantažu ir dėl neteisingos buhalterinės apskaitos atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi, turėjo galimybę nuotoliniu būdu taisyti duomenis buhalterinėje apskaitoje, kas ir kaip duomenis taisė, yra tiriama ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos skyriuje, tyrimas dar nebaigtas. Ieškovas pats savo dublike pripažino, kad teikė prašymą atidėti trumpalaikės paskolos terminą, taigi, pats pripažino paskolą tikrai buvus. Dėl 163 000 Lt ( 47 208,06 Eur) paskolos grąžinimo iš ieškovo į teismą yra kreipęsis UAB „KT servisas“ bankroto administratorius.

Grįždamas prie ginčo vekselių, atsakovas pabrėžė, kad vekselio išrašymas sukuria abstrakčią prievolę, kuri negali būti ginčijama remiantis tuo, kad vekselio davėjo ir gavėjo nesieja prievoliniai santykiai. Aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikoma Įsakomųjų ir prastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe. Be to, ieškovas, būdamas sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas, turėjo iš karto po pasirašymo ginčyti vekselį, nelaukdamas, kol šis bus perduotas pagal indosamentą. Tačiau ieškovas ieškinį pareiškė praėjus 12 mėnesių po to, kai antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos pagal vieną iš vekselių išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. spalio 3 d. atsakovo naudai pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 4923,54 Eur ( 17 000 Lt) ir 6661,26 Eur ( 23 000 Lt). Suėjus vekselių mokėjimo terminams, dėl jų buvo išduoti notaro vykdomieji įrašai, kurie abu pateikti vykdyti antstoliui. Teismas nurodė, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Ieškovas pateiktais garso įrašais įrodinėjo, kad negavo iš atsakovo 40 000 Lt ir kad vekselių išdavimas neatspindi jo tikrosios valios, vekseliai buvo išduoti patiriant spaudimą ir šantažą. Teismo vertinimu, pateikti garso įrašai neįrodė, kad ieškovas negavo 40 000 Lt. Taip pat pateikti garso įrašai neįrodė, kad vekseliai buvo išduoti patiriant spaudimą ar šantažą. Kreditoriaus teiginys, kad ketina kreiptis dėl skolos išieškojimo, negali būti laikoma kreditoriaus pagal paskolos sutartį neteisėtais veiksmais ar spaudimo priemone. Iš vekselių turinio matyti, kad tai asmeninio pobūdžio ieškovo prisiimta prievolė, nesusijusi su ieškovo skola įmonei „KT servisas“. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo vekseliai buvo išduoti dar nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, tai tik patvirtina, kad ieškovui nebuvo pagrindo baimintis dėl galimo kreipimosi grąžinti paskolą įmonei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti remdamasis šiais argumentais:

8.1 Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino, kad atsakovas buvo UAB „Orsum“ akcininkas ir vadovas. UAB „Orsum“ teikė buhalterines paslaugas įmonei UAB „KT servisas“, kurios akcininkai buvo ieškovas, atsakovas ir G. P.. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „KT servisas“ balansą, kuriame turto vertę nurodė 220 346,00 Lt, o Kauno apygardos teismui bankroto byloje Nr. B2-2232-527/2013 pateiktame balanse nurodė, kad BUAB „KT servisas“ turtas yra 322 579,00 Lt. Šiuos faktus teismas turėjo vertinti sistemiškai ir padaryti išvadą, kad atsakovas vedė dvigubą „KT servisas“ buhalteriją, šantažavo ieškovą dėl 163 000 Lt trūkumo, privertė pasirašyti fiktyvią 2012-06-29 paskolos sutartį, o vėliau, grasindamas kreiptis dėl paskolos grąžinimo, privertė pasirašyti ginčo vekselius.

8.2. Tai, kad vekseliai ieškovo buvo pasirašyti ne laisva valia, patvirtina ieškovo pateikti pokalbių su atsakovu garso įrašai, kuruose atsakovas siūlo ieškovui pagalvoti apie pasekmes dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje atsiradusio prekių trūkumo. Kitame pokalbyje atsakovas nurodo, kad ieškovas vekselius išdavė ne mainais į atsakovo perduotas sumas, o kaip garantą ar užtikrinimą už atsakovui tariamai priklausančią BUAB „KT servisas“ pelno dalį ryšium su tariama ieškovo skola UAB „KT servisas“ dėl dingusių įmonės veikloje naudotų medžiagų ir dėl to negautų pajamų.

8.3. Nors ieškovo pateikti įrodymai yra netiesioginiai, tačiau atskleidžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo įtampa dėl UAB „KT servisas“ nuostolingos veiklos, dingusio turto ir medžiagų, atsakovas laikė ieškovą už tai atsakingu; atsakovas teigė ieškovui, kad buhalterijoje nurašytos ir dingę medžiagos gali būti atstatytos, jeigu ieškovas prisiims skolą prieš bendrovę; tuo pačiu metu ieškovas buvo verčiamas prisiimti skolas asmeniškai prieš UAB „KT servisas“ akcininkus, po 40 proc. kiekvienam, kas atitinka 40 000 Lt sumą, kuriai ieškovas pasirašė ginčo vekselius.

Atsiliepimas

A. K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remdamasis šiais argumentais:

Ieškovo pateikti garso įrašai yra daryti anksčiausiai 2014 metų gale, kai ginčo vekseliai jau buvo ieškovo pasirašyti. Tai rodo pokalbyje dalyvavusio G. P. žodžiai, „tu vieną pasirašei 2013, o kitą 2014 metų gale, ar ne?“ Pokalbiai akivaizdžiai vyko jau po vekselių pasirašymo, todėl jokio spaudimo pasirašyti vekselius 2012 metais neįrodo.

Jokios „dvigubos“ buhalterijos nebuvo vedama. Paties ieškovo prašymu jam buvo suteikta galimybė nuotoliniu būdu įvedinėti, o tuo pačiu ir koreguoti UAB „KT servisas“ pirminius apskaitos duomenis, dėl ko pakito įmonės balanso duomenys. Šios aplinkybės dabar yra tiriamos FNTT Kauno apygardos skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tačiau su ieškovo išrašytais vekseliais tai nesusiję.

Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nebuvo pagrindo vekseliams išduoti.

Ieškovas tik perdavus vekselius išieškojimui, praėjus daugiau nei 25 mėnesiams po vekselių išrašymo pradėjo juos ginčyti ir nepateikė jokių argumentų, kodėl iš karto po pasirašymo neginčijo vekselių.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių vekselių išdavimo aplinkybių

Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo vekselius jis pasirašė ne laisva valia. Ieškovui darytą spaudimą, grasinimus ir kitokį poveikį, ieškovo teigimu, patvirtina jo pateikti garso įrašai ( prijungtas CD) ( t.1, b.l.91-92). Plokštelėje yra 18 garso įrašų (takelių). Ieškovas teigė, kad įrašus darė savo įrenginiu. Kada įvyko įrašuose užfiksuoti pokalbiai, ieškovas konkrečiai nenurodė, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas. Ieškovas teigė, kad garso takelyje Nr.03.03 nuo 51 min. yra užfiksuota, kaip atsakovas grasindamas reikalauja išrašyti vekselį. Ieškovas pateikė kelių garso takelių ( Nr. 01.30 ir 03.03 dalines stenogramas ( t.1, b.l. 113-117)). Kitų plokštelėje esančių garso takelių ieškovas nenurodė kaip reikšmingų ir įrodančių jo ieškinyje dėstomas aplinkybes. Atsakovas neginčijo, kad garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai iš tikrųjų vyko.

Apeliacinės instancijos teismas pilnai išklausė ieškovo pateiktus garso takelius Nr. 01.30 ir Nr.03.03; iš dalies – įrašus Nr. 01.11, Nr. 03.03, ir pažymi, kad visuose klausytuose įrašuose yra užfiksuoti pokalbiai, įvykę jau po ginčo vekselių išdavimo. Ginčo vekselius ieškovas yra pasirašęs 2012 m. spalio 3 d. ( t.1, b.l.7,8). Ieškovas nenurodė, kad vekselius jis išrašė atgaline data. Garso takelyje Nr. 01.30 kalba asmuo, vadinamas K., tikėtinai tai yra atsakovas K. Š., kuris pokalbio metu aptaria teismo dokumentą, kuris yra vykdytinas, ir kuriuo yra priteista apie 7000 Lt iš UAB „KT servisas“ kreditoriui „Arvima“ ( įrašo 3:36 min. ir toliau). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2013-01-22 Kauno apylinkės teismo įsakymu byloje Nr. L2-3683-192/2012 iš UAB „KT servisas“ buvo priteista UAB “Arvima“ 5658,00 Lt skolos ir 1421,29 Lt delspinigių. Vadinasi, įrašu Nr. 01.30 užfiksuotas pokalbis vyko ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 22 d., tai yra jau po ginčo vekselių pasirašymo, todėl negali būti vertinamas kaip įrodantis, kad ginčo vekselius pasirašant ieškovas patyrė spaudimą ar kitokį neleistiną poveikį dar iki pasirašant ginčo vekselius. Be to, ir paties pokalbio turinys nerodo, kad ieškovui buvo daromas koks nors spaudimas, nes įvykusių faktų aptarimas, teismo dokumentų citavimas negali būti laikoma neteisėtu poveikiu.

Garso takelyje Nr. 03.03 nuo 40:03 min. kalba asmuo, vadinamas G., manytina, kad tai trečiasis UAB „KT servisas“ akcininkas G. P., kuris sako „tu man turėjai paduoti 2 vekselius po 20, aš jų nematau.<...> Kaip ir K. davei du vekselius po 20, taip ir man.“ Tame pačiame garso takelyje Nr. 03.03 nuo 43:53 min. asmuo K. sako: „mano daliai man pasirašei kažkokius vekselius“. Pacituoti fragmentai leidžia teigti, kad įraše Nr. 03.03 užfiksuotas pokalbis taip pat vyko jau po ginčo vekselių pasirašymo, todėl neįrodo galimai ieškovui daryto spaudimo ar neleistino poveikio prieš pasirašant ginčo vekselius ar jų pasirašymo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodyti garso įrašai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovui buvo daromas spaudimas, grasinama ar psichologiškai prieš jį veikiama net ir po ginčo vekselių išrašymo. Priešingai, įraše Nr. 03.31 nuo 31:17 min. yra užfiksuoti ieškovo žodžiai „jokių vekselių aš nepasirašinėsiu“, įraše Nr. 03.03 nuo 49:53 min. ieškovo žodžiai: „sprendimas priimtas, nepasirašau aš jokių akcijų, jokių vekselių“, kas rodo, kad ieškovas įkalbinėjimams ir, kaip jis pats teigia, spaudimui, nepasiduoda, laikosi savo pozicijos, atsakovo ir kito akcininko įkalbinėjimai jam poveikio nedaro.

Išklausytų įrašų turinys leidžia spręsti, kad tarp ieškovo, atsakovo ir kito UAB „KT servisas“ akcininko vyko verslo reikalų aptarimas, buvo sprendžiami nuostolių dengimo, pelno pasidalinimo, apskaitos vedimo ir kiti klausimai, kurių turinio nei ieškovas, nei atsakovas šioje byloje teismui pilnai neatskleidžia, nes tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau įrašų turinys paneigia ieškovo dėstomą aplinkybę, kad jam buvo grasinama dėl paskolos bendrovei išieškojimo. Priešingai, įraše Nr. 01.30, nuo 59:25 min. asmuo K. sako: „ jeigu tu nuperki akcijas, tu lieki neskolingas, tik pats sau <...> tu dėl skolos mažiausiai rūpinkis“. Įraše Nr. 01.30 užfiksuotas pokalbis baigiasi šalių susitarimu, kad ieškovas nupirks akcijas iš kitų dviejų akcininkų, ieškovas „žiūrės, kiek jam duos bankas“ ( 1:16:48 min.), asmuo K.: „ruošiu (dokumentus) pardavimui su G. ir su manimi“ ( 1:29:10 min.). Pacituoti fragmentai ir viso pokalbio turinys leidžia spręsti, kad ieškovui dėl paskolos išieškojimo nebuvo grasinama.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ginčo vekselių išdavimo aplinkybės, sąlygos ir priežastys iš pateiktų garso įrašų negali būti nustatytos ir kad nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovui buvo grasinama ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausytų nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų.

Apelianto skunde dėstomos aplinkybės apie BUAB „KT servisas“ balanse nurodytos turto vertės skirtumus, teisėjų kolegijos nuomone, yra nesusiję su ginčo vekseliais ir su ieškovo skola UAB „KT servisas“. Balanse nurodytų turto verčių skirtumas sudaro 102 233 Lt, tai neatitinka nei ieškovo paskolos dydžio (163 000 Lt) nei ginčo vekselių sumos dydžio, be to, pats savaime skirtingos turto vertės nurodymo faktas neįrodo, kad buvo vedama „dviguba“ buhalterija. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad iš balanse nurodytos turto vertės skirtumo, paskolos sutarties sudarymo fakto yra įmanoma padaryti išvadą, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselius.

Dėl prievolės, kuriai užtikrinti išduoti vekseliai

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015 yra pažymėta, kad plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisiškai reikšminga, ar ieškovui buvo perduota 40 000 Lt suma, kuriai jis pasirašė ginčo vekselius, nes ieškovas vekselius galėjo išduoti ir kitokių jam kylančių prievolių pagrindu, o ne vien už gautą paskolą. Įvertinant ieškovo pateiktų garso įrašų turinį yra labiau tikėtina, kad vekseliai buvo išduoti ne dėl paskolos, o dėl kito pobūdžio prievolių, atsiradusių iš bendro verslo, versle patirtų nuostolių ir pan. Kokios konkrečiai buvo tos prievolės, teisiškai taip pat nėra reikšminga, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t.y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Ieškovas aiškiai ir detaliai neatskleidė tikrosios prievolės, dėl kurios jis išdavė ginčo vekselius, turinio, nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu teisiškai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp bylos šalių ir pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, būtent skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Tokia įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklė yra nustatyta kasacinio teismo praktikoje ir yra taikytina šioje byloje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).

Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovo delsimas ginčyti vekselius netiesiogiai patvirtina, kad pastarasis ginčas yra tik ieškovo gynimosi priemonė vengiant vykdyti prievolę, kylančią iš vekselių. Ieškovas neįrodė, kad pasirašė vekselius dėl spaudimo, psichologinės prievartos ar kitų neleistinų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 straipsnį, 77-80 straipsnius, Civilinio kodekso 1.91 straipsnį), tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasM. Š.