- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-80/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria E. P., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. kaltinamas tuo, kad 2008 m. vasario 20 d., apie 21.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajai J. P. mažiausiai 20 smūgių rankomis, kojomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai keturias muštines žaizdas galvoje: dvi dešinėje momeninėje srityje, vieną – pakaušio ir dešinės momeninės srities riboje ir vieną – kairės momeninės srities priekinėje dalyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairio antakio išorinio galo – smilkinio srityje, nosies srityje, dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, viršutinės lūpos centrinėje dalyje, abipus ties apatinio žandikaulio kampais, pasmakrėje, dešiniojo skruostikaulio ir nosies kaulų skeveldrinius bei apatinio žandikaulio kūno lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinės ausies kaušelio apatinės dalies atplėšimą, poodines ir plačias minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje ties krūtinkauliu bei į šonus nuo jo, abipus ties kremzliniais apatinių šonkaulių galais, dešinės pusės 2-7, 9 ir 10, kairės pusės 1-12 šonkaulio lūžius, krūtinkaulio lūžius pirmame ir antrame tarpšonkauliuose, krūtininio vienuolikto slankstelio išnirimą plyšus tarpslanksteliniam diskui ir lūžus dešimto slankstelio lankui, širdies sumušimą, kepenų sumušimą, keturias muštines plėštines žaizdas kairės plaštakos nugarėlėje, poodines kraujosruvas su puslankio pavidalo įdrėskimais kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešiniame žaste, ko pasėkoje dėl sužalojimų visumos išsivystė politrauma, vyraujant krūtinės sužalojimams, dėl to J. P. mirė, tokiu būdu nužudė J. P., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
2008 m. vasario 22 d. E. P. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2008 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodyta, kad faktiniai duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratos protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga) leidžia manyti – kaltinamąjį padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo manymu, kaltinamajam suėmimo terminas pratęstinas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. E. P. kaltinamas labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymų, už labai sunkų nusikaltimą jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nedirba, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nesaisto jokie tvirtesni šeimyniniai ar darbiniai ryšiai, naudojo fizinį smurtą prieš Ž. P. , už tai baustas Airijoje, ankščiau teistas. Atkreipia dėmesį į Ž. P. parodymus, jog E. P. giminaičiai ragina ją prisiimti kaltę dėl nužudymo, žada už tai atsilyginti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kitų kardomųjų priemonių pagalba nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Skunde kaltinamasis E. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį. Nurodo, kad nesutinka su nutartyje nurodytais motyvais, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog šį nusikaltimą padarė Ž. P., o ne kaltinamasis. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Ž. P. nuo 1993 m. vartojo narkotikus, alkoholį, raminamuosius, migdomuosius, nuotaiką gerinančius vaistus, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos dėl smurtavimo, duoda melagingus parodymus dėl nužudymo bei dėl prieš ją pačią pavartotą smurtą. I. P. taip pat duoda melagingus parodymus, jog E. P. smurtavo prieš Ž. P., nes tai paneigia byloje esantis Interpolo atsakymas, jog jis nėra baustas už smurtavimą prieš Ž. P. Airijoje (t. 3, b. l. 55). Aptaria baudžiamojoje byloje paskirtų ekspertizių išvadas ir kitus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina, jog nukentėjusiąją nužudė Ž. P. ir ji duoda melagingus parodymus. E. P. nesutinka su teismo išvada, jog gali daryti įtaką ar bandyti paveikti Ž. P., nes ji bendradarbiauja su policija. Taip pat nesutinka su tuo, jog jo giminaičiai ragina Ž. P. prisiimti kaltę dėl nužudymo, nes tai paneigia Ž. P. telefoniniai pokalbiai, kuriuose ji kalba apie pačios prisipažinimą (t. 2, b. l. 102).
Kaltinamasis E. P. skunde nurodo, kad buvo teistas 1993 m., tačiau negalima teigti, jog jis linkęs nusikalsti. Jis paskutiniu metu nedirbo, tačiau turėjo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nes prekiavo naudotais automobiliais internetu ir dirbo statybose, prieš 6 mėnesius iki suėmimo dirbo UAB „XXX“ statybos darbų vadovu, steigė savo UAB, su Ž. P. gyveno nesusituokęs ir turi du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena su smurtaujančia, jais nesirūpinančia ir piktnaudžiaujančia alkoholiniais gėrimais motina.
Teismo posėdyje kaltinamojo E. P. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. liudytojų parodymai, specialistų išvados, asmens kratos protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys.
Kaltinamasis savo skunde nurodo ir aptaria baudžiamosios bylos duomenis paneigiančius jo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.
Kauno apygardos teismas E. P. suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė ir tai duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau – Senato) 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, jog, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad Ž. P. bendradarbiauja su policija, o jo giminaičiai neragina Ž. P. prisiimti kaltę dėl nužudymo, nes pati Ž. P. telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie prisipažinimą. Šie E. P. argumentai atmetami, nes baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina apie kaltinamųjų daromą įtaką Ž. P. ir jos lenkimą prisiimti kaltę už E. P. Ž. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. P. motina ir sesuo siūlė didelę pinigų sumą už tai, jog ji prisiimtų kaltę dėl nužudymo. Todėl teismas mano, kad šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog kaltinamasis trukdys procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas ir dar vienas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Anksčiau minėto Senato nutarimo 10 p. išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. kaltinamas padaręs nesunkų ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nors teistumas išnykęs, tačiau anksčiau buvo teistas. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas pagrįstai.
Kaltinamojo E. P. skunde nurodytos aplinkybės, jog turėjo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nes prekiavo naudotais automobiliais internetu ir dirbo statybose, prieš 6 mėnesius iki suėmimo dirbo UAB „XXX“ statybos darbų vadovu, steigė savo UAB, su Ž. P. gyveno nesusituokęs ir turi du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena su smurtaujančia, jais nesirūpinančia ir piktnaudžiaujančia alkoholiniais gėrimais motina, negali paneigti teismo nurodyto suėmimo pagrindo arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes.
Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminę praktiką. Konstatuotina, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo E. P. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.