Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-551-907/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
1-551-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00139-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
R. P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-551-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00139-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, 11 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskeltini) (laikinai ikiteisminio tyrimo metu gyvenantis (duomenys neskeltini)), bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. B. 2013-02-14 apie 13.30 val. (duomenys neskeltini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svetainės kambaryje vieną karta ranka sudavė savo žmonai E. B. į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

R. P. B. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2013-02-14 apie 13.35 val. Šiaulių r., Švendrių k.17, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po fizinio skausmo sukėlimo savo žmonai E. B., iš virtuvės paėmęs virtuvinį peilį grįžo į svetainės kambarį, atsistojęs priešais E. B. ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti sakydamas: „papjausiu tave ir pats pasipjausiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

R. P. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-14 apie 13.30 val. (duomenys neskeltini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis namie sukonfliktavo su žmona E. B. Dėl girtumo jis neprisimena nei dėl ko įvyko konfliktas, nei kaip jis elgėsi. Tačiau žmona buvo blaivi, jeigu ji iškvietė policiją ir teigia, kad buvo taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, reiškia taip ir buvo. Dėl padarytų nusikaltimų jis labai gailisi (20-21 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. P. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2013-02-14 apie 13.30 val., namuose, adresu Šiaulių r., Švendrių k.17, girtas vyras R. P. B. svetainės kambaryje vieną karta ranka sudavė jai į veidą, po ko ji vyrą pastūmė. Tada R. P. B. iš virtuvės paėmęs virtuvinį peilį grįžo į svetainės kambarį, atsistojęs priešais ją ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti sakydamas: „papjausiu tave ir pats pasipjausiu“. Ji išsigando, išėjo iš namų ir kvietė policijos pareigūnus (3, 7 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiaulių r., Švendrių k.17 (4-6 b.l.).

Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės patrulio E. A. 2013-02-14 tarnybiniame pranešime ROIK Nr. 0113000073516 dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, E. B. buvo susijaudinusi, verkė, teigė, kad girtas vyras sudavė jai kumščiu į kairį skruostą, grasino ją papjauti ir pats pasipjauti (11-12 b.l.).

Asmens blaivumo testu 2013-02-14 15.03 val. R.P. B. nustatytas 1,88 promilių girtumas (14 b.l.).

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai – D. V., buvusiai kaltinamojo sugyventinei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475; 2011 m. gegužės 26 d. redakcija Nr. XI-1425) 6 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Byloje nustatyta, kad R. P. B. žodinio konflikto metu mušdamas savo sutuoktinę nukentėjusiąją E. B., t. y. vienkartiniu fiziniu poveikiu į žmogaus kūną- vieną kartą ranka suduodamas į veido sritį nukentėjusiajai E. B., taip sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į R. P. B. atliktus smurtinius veiksmus, tikslą ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes – sukeltą fizinį skausmą – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Po to, R, P. B. 2013-02-14 apie 13.35 val. Šiaulių r., Švendrių k.17, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš virtuvės paėmęs virtuvinį peilį grįžo į svetainės kambarį, atsistojęs priešais E. B. ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti sakydamas: „papjausiu tave ir pats pasipjausiu“, tokiu savo elgesiu sudarė E. B. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, jis gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir panašiai, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K–639/2010).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad grasinimas buvo konkretus, t.y., buvo adresuotas nukentėjusiajai, kaltinamasis aiškiai išreiškė grasinimą atlikti veiksmą, t.y., su peiliu papjauti nukentėjusiąją. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kaltinamojo grasinimą ją papjauti suprato kaip realų, t.y., kad jis gali būti įvykdytas, nes jis buvo neblaivus, agresyvus, todėl išėjo iš namų ir iškvietė policiją. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją laikydamas rankoje peilį, kuris jo panaudojimo atveju būtų prilyginamas šaltiesiems ginklams, ir kurį panaudojus prieš asmenį gali kilti šios neigiamos pasekmės: asmens nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad grasinta nužudyti nukentėjusiosios ir kaltinamojo namuose, t.y., neviešoje vietoje, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, kad prieš tai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas smurtas, kad po įvykio nukentėjusioji buvo įbauginta, laikytina, kad R, P. B. grasinimas nužudyti E. B. buvo realus, t.y., nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. R. P. B. veiksmai dėl grasinimo E. B. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes R. P. B., laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y., kad pavojingai psichiškai veikė kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. P. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (47 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 3 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val. visuomenės labui, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinus bausmes, paskirti galutinę bausmę – 5 mėnesius viešųjų darbų, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (47 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam R. P. B. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. P. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus. R. P. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo R. P. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. P. B. anksčiau neteistas (28 b. l.), administracine tvarka nebaustas (31 b. l.), nėra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre (35 b. l.), niekur nedirba, darbo biržoje registruotas (30 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, kaltinamasis kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas, pirmą kartą padarė du nesunkius nusikaltimus, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje paskyrus straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmę- viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis, arčiau bausmės minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2 d., 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirtina viešųjų darbų bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-14 14.20 val. (15 b. l.) iki 2013-02-16 10.00 val. (16 b. l.) (2 paros), laikant, kad atlikta 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam R. P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (22-23 b. l.), kuri iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 3 (trejiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 60 (šešiasdešimt) valandų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 4 (ketveriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 5 (penkeriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 100 (vieną šimtą) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-14 14.20 val. iki 2013-02-16 10.00 val. (2 paras), laikant, kad atlikta 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam R. P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Asta Čebatoriūtė