Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-7426-342/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-05
Bylos Nr.: eI3-7426-342/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00996-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: UAB "JLE"
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Eduardas Puškorius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7426-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00996-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Eduardui Puškoriui,atsakovės atstovei Eglei Mockienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Juditai Vadeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JLE” skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „JLE” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2021-05-20 sprendimą „Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, koregavimo techninio projekto rengimo”;

2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisiją derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimą.

Nurodo, kad jai adresu (duomenys neskelbtini), priklauso sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), medienos apdirbimo dirbtuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Paaiškina, kad iš valstybės nuomoja prie pastatų suformuotą 0,2636 ha valstybinės žemės sklypą. Sklypas yra pietvakarinėje Klaipėdos miesto dalyje. Šiam sklypui galioja Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. Klaipėdoje detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211 (toliau – ir Detalusis planas). Pažymi, kad aplink nuomojamą žemės sklypą valstybinėje žemėje yra nesuformuoti žemės sklypai.

Atkreipia dėmesį, kad nuomojame žemės sklype projektuoja pastatą ir dėl to iniciavo Detaliojo plano korektūros procedūrą (toliau – ir Detaliojo plano korektūra). Paaiškina, kad būsimo pastato teritorijoje (žemės sklype) bus demontuojama esama asfalto danga, griaunami pastatai: medienos apdirbimo dirbtuvės, sandėlys.

Nurodo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 5 dalį, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 318.3. p., 318.3.1. p.

Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas. Tvirtina, kad koreguojamo detaliojo plano sprendiniai įtakos specialiojo plano sprendiniams neturi.

Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, 2021-03-25 Detaliojo plano korektūros derinimą atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisija, patvirtinta savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Komisija). Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius Koreguojamo detaliojo plano nederino ir nurodė pastabas. Teigia, kad atsižvelgus į Komisijos pastabas, pateikė patikslintą Detaliojo plano korektūrą. Pažymi, kad 2021-05-25 pakartotinai buvo atliktas Detaliojo plano korektūros derinimas, tačiau Planas nebuvo suderintas, nes Komisija nustatė nederinimo priežastis bei nurodė pastabas. Tvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius pateikė naują pastabą, kurios nebuvo prieš tai buvusiame Detaliojo plano korektūros vertinime. Teigia, kad antra pastaba dėl atitikimo Detaliajam planui pakito, tačiau liko abstrakti, nes prieš tai buvusios pastabos nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Atsirado bendro pobūdžio paaiškinimai, jog rengiama Detaliojo plano korektūra turi atitikti Bendrojo ir rengiamo specialiojo plano sprendinius. Nurodo, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsisakė derinti Detaliojo plano korektūrą.

Nesutinka su šios (ne) derinimo procedūros, reglamentuotos Įstatymo 26 straipsnyje Komisijos narių, pasisakiusių prieš korektūros derinimą, motyvais. Nurodo Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį. Mano, kad atsižvelgiant į Įstatymo reglamentuotą derinimo procedūrą, atmestini prieštaravimai dėl korektūros sprendinių neatitikimo Specialiojo plano sprendiniams, nes Specialusis planas šiuo metu nėra galiojantis ir kaip teigia atsisakę derinti Detaliojo plano korektūrą asmenys, jis yra rengimo stadijoje. Daro išvadą, kad šie reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Argumentuoja, kad atmestina pastaba dėl neatitikimo Bendrajam planui, kadangi nenurodyta kuris iš Detaliojo plano korektūros sprendinių neatitinka kuriam Bendrojo plano ar galiojančio teritorijos Detaliojo plano sprendiniui. Nesutinka su naujai atsiradusia pastaba, jog neįvertinti 71 ha teritorijos tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano, patvirtinto 2013-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2985 sprendiniai. Atkreipia dėmesį, jog šio detaliojo plano sprendinių įvertinimas neturi pagrindo ir ginčo atveju nėra niekaip nesusijęs su planuojama teritorija, nes planuojama teritorijai negalioja šio naujai nurodyto detaliojo plano sprendiniais. Pažymi, kad planuojama teritorija neapima šio detaliojo plano sprendinių galiojimo teritorijos ribų atžvilgiu ir jokia teisės norma šio nurodyto suderinimo nenumato. Mano, kad atmestini nederinimo motyvai dėl naujai atsiradusių pastabų. Paaiškina, jog kadangi antru 2021-05-25 nederinimu neliko prieš tai buvusių Komisijos nurodytų pastabų, tačiau tikslingai atsirado iki tol nebuvusių pastabų. Įvertinus naujai atsiradusias pastabas, daro išvadą, jog šie Komisijos atskirų narių darbo principai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei Įstatymo 26 straipsnio 9 dalies normai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patikslino antrąjį skundo reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smilelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, techninio projekto koregavimo derinimo klausimą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad korektūros nederino Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, Aplinkosaugos skyrius ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius koreguojamo detaliojo plano nederino ir pateikė pastabas. Atsižvelgus į Komisijos pastabas, 2021-05-03 pateikė prašymą dėl detaliojo plano koregavimo statinio projekto rengimo metu derinimo Teritorijų planavimo komisijoje ir patikslintą detaliojo plano korektūrą.

Nurodo, kad 2021-05-20 pakartotinai buvo atliktas detaliojo plano korektūros derinimas. Komisija sprendimu nepritarė detaliojo plano korektūrai statinio projekto rengimo metu, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius ir VĮ Klaipėdos miesto valstybinė jūrų uosto direkcija nederino projekto.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad detaliojo plano korektūros aiškinamasis raštas ir brėžiniai buvo papildyti informacija apie teritorijoje galiojantį Klaipėdos valstybinį jūrų uosto bendrąjį planą bei parengtą papildomą brėžinį Nr. 5, detaliojo plano korektūrą derinti išsiuntė VĮ Klaipėdos miesto valstybinei jūrų uosto direkcijai, kurios atstovas įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-05-18 įsakymu Nr. AD1-628 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos sudėties patvirtinimo” įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos sudėtį.. Atsižvelgiant į naujai pateiktą bei papildytą informaciją Architektūros ir urbanistikos skyrius pateikė pastabas ir detaliojo plano korektūros nederino dėl pastabos, kad planuojant įvažiavimą į sklypą neįvertinti apie 71 ha teritorijos tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano sprendiniai ir kad Korektūros detaliojo plano koregavimo brėžinyje, nenurodyti koreguojami detaliojo plano sprendiniai, atskirais žymėjimais nurodant esamus ir koreguojamus sprendinius bei pakartotos pastabos informuojant, kad planuojamoje teritorijoje galioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas, taip pat gretimoje teritorijoje rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas (toliau – Specialusis planas). Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Tvirtina, kad teikiant pastabą dėl planuojamo įvažiavimo, nesiremta rengiamu Specialiuoju planu, tačiau teikta informacija ir nuoroda į Įstatymo 4 straipsnį. Patvirtinus Specialųjį planą įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), kaip planuojama detaliojo plano korektūroje, nebus galimas, nes Specialiajame plane nenumatytas, o Specialusis planas turės aukštesnę galią ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galios tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Mano, kad pareiškėjos motyvas, kad nurodytos pastabos prieštarauja įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatai, kad Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų netinkamas, nes šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui sąlygos neišduodamos ir nenustatomos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu mano, kad skundas turėtų būti tenkintas iš dalies.

Akcentuoja tai, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė reikalavimą motyvuoti (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyviais duomenimis) nepritarimą teritorijų planavimo dokumentui, t.y. nepritarimo motyvai turi būti aiškūs ir suprantami asmeniui, kuriam jie teikiami.

Pažymi, kad vadovaujantis pareiškėjos pateiktais duomenimis buvo atliekama Detaliojo plano korektūra, kuria koreguojama statinių statybos zona, statybos riba, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. Vertinant 2021-05-20 Komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolą, kuriuo nutarta nederinti Detaliojo plano korektūros, nustatyta, kad korektūrai nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius (nederinimo motyvai pateikti 2021-05-20 rašte Nr. (21.96)-UA2-119) bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (nederinimo motyvai pateikti 2021-05-07 rašte Nr. UD-9.6.5E-960 (toliau – ir KVJUD sprendimas)).

Nurodo Administracijos sprendime pateiktus nederinimo motyvus. Pažymi, kad Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) duomenimis pareiškėjos nuomos teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) į apie 71 ha teritorijos tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano, patvirtinto 2013-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2985 (TPD Nr. T00065977) planuojamą teritoriją nepatenka. Argumentuoja, kad Administracijos nederinimo motyvų 2 punktas nepagrįstas teisės aktais, todėl neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 5 punkto nuostatų, kurios numato, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Pritaria pareiškėjai, kad Administracijos sprendimo 3 punkte nurodytas nederinimo motyvas „Informuojame, kad planuojamoje teritorijoje galioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas, taip pat gretimoje teritorijoje rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimi įvertinti planuojamoje teritorijoje esančius aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus teritorijų planavimo dokumento sprendinius, juos detalizuojant” yra nekonkretus, t.y. nekonkretizuota kas ir kodėl ir kas konkrečiai turi būti suderinta, kad būtų galima pritarti pateiktai Detaliojo plano korektūrai.

Pažymi, kad TPDR duomenimis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-11 nutarimu Nr. 1278, sprendiniuose žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Vyriausybės nutarimais patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų ribas. BP aiškinamojo rašto 7.3 dalyje nurodyta, kad „Rezervinėje teritorijoje tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių bendruoju planu teritorijos tvarkymo reglamentai nenustatomi, joje galioja kitų šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Dalis ar visa ši teritorija po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio esant poreikiui gali būti panaudota Nemuno g. ašyje esančių susisiekimo komunikacijų (gatvės ir geležinkelių) plėtrai”. Aiškinamojo rašto 5.2.2 dalyje „Vidinis Klaipėdos uosto gatvių tinklas“ nurodoma „(duomenys neskelbtini) ir toliau numatoma eksploatuoti kaip uosto susisiekimo jungtį tarp Nemuno g. ir Minijos g. siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos normų reikalavimus ir neviršyti leistinų akustinio triukšmo verčių greta (duomenys neskelbtini) esančiuose gyvenamuosiuose namuose, būtina išilgai (duomenys neskelbtini) įrengti technines triukšmo slopinimo priemones (akustines sienutes)”. Daro išvadą, kad neaišku kokius BP sprendinius reikia įvertinti ar kokie konkrečiai BP sprendiniai yra galimai pažeidžiami korektūros sprendiniais.

Teigia, kad patikrinus TPDRIS rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialiojo plano proceso duomenis, nustatyta, kad Specialusis planas yra nepatvirtintas. Nurodo, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

Nurodo KVJUD sprendimo motyvus. Mano, kad KVJUD sprendimo 1 punkte, kaip ir Administracijos sprendime, taip pat nenurodyta konkrečiai kurie Detaliojo plano korektūros sprendiniai neatitinka BP sprendinių. Mano, jog nepakanka formaliai nurodyti, kad sprendiniai neatitinka aukštesnio teritorijų planavimo dokumento sprendinių, bet būtina motyvuotai pagrįsti kodėl, kokie ir kaip Detaliojo plano korektūros sprendiniai turi būti pakeisti, papildyti ar pan., kad jiems būtų galima išreikšti pritarimą.

Pažymi, kad KVJUD sprendimo 2 punkte nurodytas nederinimo motyvas, analogiškas kaip ir Administracijos sprendime, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi Detaliojo plano korektūros rengimui yra aktualūs aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtini teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.

Motyvuojamoji dalis

Akcentuoja, kad Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta imperatyvi sąlyga, jog detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija gali būti koreguojama, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, t.y. jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Daro išvadą, jog jei teismo sprendimu būtų panaikintas Komisijos 2021-05-20 sprendimas, liktų viena iš privalomų teritorijos planavimo dokumento korektūros rengimo procedūrų. Pažymi, jog administracinio sprendimo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad administracinio sprendimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame sprendime, todėl mano, kad šis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją derinti Detaliojo plano korektūrą negali būti tenkinamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos reikalavimus tenkinti iš esmės atsiliepime į skundą pateiktų motyvų ir argumentų pagrindais.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2021-05-20 sprendimo „Dėl uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, koregavimo techninio projekto rengimo (toliau – korektūra)” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smilelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, techninio projekto koregavimo derinimo.

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjai, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), medienos apdirbimo dirbtuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja iš valstybės nuomoja prie pastatų suformuotą 0,2636 ha valstybinės žemės sklypą. Sklypo adresas – (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui galioja Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. Klaipėdoje detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211. Aplink nuomojamą žemės sklypą valstybinėje žemėje yra nesuformuoti žemės sklypai. Nustatyta, jog pareiškėja nuomojame žemės sklype projektuoja pastatą, dėl kurio iniciavo Detaliojo plano korektūros procedūrą. Būsimo pastato teritorijoje (žemės sklype) bus demontuojama esama asfalto danga, griaunami pastatai: medienos apdirbimo dirbtuvės, sandėlis. Pastatas numatomas prijungti prie esamų centralizuotų, vandentiekio, nuotekų, šilumos, elektros tinklų. Numatomas esamas automobilių įvažiavimas į projektuojamo pastato sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tvora neprojektuojama. Projektuojamam pastatui reikalingas norminis automobilių stovėjimo vietų skaičius nenustatytas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai” normomis. Atsižvelgiant į numatomą pastato paskirtį ir veiklas, projektuojama 20 automobilių stovėjimo vietų.

Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija 2021-05-20 Komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolu nutarė nederinti Detaliojo plano korektūros, nes nustatyta, kad korektūrai nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Komisija ginčijamu sprendimu nepritarė Detaliojo plano korektūrai. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sprendimu taip pat nepritarė ir nederino projekto, nes jis trukdys įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros plėtros planus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 2014-01-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, kiti teisės aktai.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

Taisyklių 318.3.1. p. įtvirtintas vienas atvejų, kai galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama statybos zona, statybos riba, statybos linija. Taisyklių 323.1. papunktyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo Teritorijų planavimo komisijoje tvarką reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo komisiją sudaro šių institucijų įgalioti atstovai: savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas; Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas; saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas – kai planuojama teritorija patenka į valstybinius parkus, valstybinius draustinius, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas, jo teritorijos ar jų apsaugos zonos; kiti planavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį konkretaus teritorijų planavimo dokumento derinimo atveju Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, kitą darbo dieną po planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos paskelbia Teritorijų planavimo komisijos nariams apie pateiktą derinti teritorijų planavimo dokumentą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar: 1) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; 2) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms; 3) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis). Jeigu iškyla neaiškumų ar yra skirtinga Teritorijų planavimo komisijos narių nuomonė dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo, planavimo organizatoriaus ar Teritorijų planavimo komisijos narių motyvuotu prašymu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, nepasibaigus derinimo terminui, gali organizuoti Teritorijų planavimo komisijos posėdį (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti paskelbiami TPDRIS. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritaria pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, jis nepritarimo motyvus raštu pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalis). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 11 dalis).

Ginčijamame sprendime iš esmės nurodyti šie korektūros nederinimo argumentai: „Planuojant įvažiavimą į sklypą neįvertinti apie 71 ha teritorijos tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano, patvirtinto 2013-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2985 sprendiniai, kuriuose numatytas įvažiavimas iš Žalgirio g. <...> Korektūros Detaliojo plano koregavimo brėžinyje, nenurodyti koreguojami detaliojo plano sprendiniai, atskirais žymėjimais nurodant esamus ir koreguojamus sprendinius.<...> Informuojame, kad planuojamoje teritorijoje galioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas, taip pat gretimoje teritorijoje rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimi įvertinti planuojamoje teritorijoje esančius aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus teritorijų planavimo dokumento sprendinius, juos detalizuojant ir Korektūrą suderinti su rengiamo specialiojo plano sprendiniais”.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja siekė atlikti Detaliojo plano korektūrą, kuria koreguojama statinių statybos zona, statybos riba, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nuomos teise valdomas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), į tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano, patvirtinto 2013-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2985 planuojamą teritoriją nepatenka. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų nurodytą aplinkybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo sprendimo argumentas, kad planuojant įvažiavimą į sklypą neįvertinti apie 71 ha teritorijos tarp Jūreivių g., Poilsio g., Strėvos g. tęsinio, Mituvos g., Žalgirio g., Kalnupės g., Nidos g. ir Rambyno g. detaliojo plano, patvirtinto 2013-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2985 sprendiniai, nėra pagrįstas, kadangi pareiškėjos nuomos teise valdomas žemės sklypas nepatenka į šio detaliojo plano planuojamą teritoriją.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad iš ginčijamo sprendimo argumentų nėra aišku kas ir kodėl turi būti suderinta, kad būtų galima pritarti pateiktai Detaliojo plano korektūrai, inter alia (be kita ko) neaišku kokius Bendrojo plano sprendinius reikia įvertinti, ar kurie nors konkrečiai Bendrojo plano sprendiniai yra galimai pažeidžiami korektūros sprendiniais ir pan. Be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas nėra patvirtintas.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.). VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje, kurio 5 dalis nustato, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

LVAT yra konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 išaiškino, jog tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Ginčijamas sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimą; taip pat nenurodyta ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka. Nepakanka vien formaliai nurodyti, kad sprendiniai neatitinka aukštesnio teritorijų planavimo dokumento sprendinių, bet būtina motyvuotai pagrįsti kodėl, kokie ir kaip Detaliojo plano korektūros sprendiniai turi būti pakeisti, papildyti ar pan., kad jiems būtų galima išreikšti pritarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant nederinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimą, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjos prašymo atmetimo pagrindas. Tai, be kita ko, reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą; antra, apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas, apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovė adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl nusprendė nederinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimą. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir yra naikintinas.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisiją spręsti klausimą dėl derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimo derinimo. Nagrinėjamu atveju panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., detaliojo plano techninio projekto koregavimo derinimo. Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Tenkinant pareiškėjos skundą dėl to, kad ginčijamas sprendimas neatitinta VAĮ nuostatų, likusieji pareiškėjos, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Iš pareiškėjos 2021-09-13 prašymo matyti, kad iš viso prašoma priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: konsultacijos, dokumentų analizė, situacijos įvertinimas – 200,00 Eur; skundo parengimas – 500,00 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui – 100,00 Eur; atstovavimas teismo posėdyje – 200,00 Eur. Pagal bylos duomenis pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatas Eduardas Puškorius. Kartu su prašymu pridėti mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad nurodyta suma buvo sumokėta pareiškėjos atstovui.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - skundo surašymas - buvo atliekami 2021 m. II ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. IV ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1524,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3810,50 Eur (1524,20 * 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti 500,00 Eur už skundo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, todėl galėtų būti priteista.

Dėl prašomų priteisti 200,00 Eur už teisinę konsultaciją, dokumentų analizę, situacijos įvertinimą teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas nėra detalizuotas, iš jo nėra aišku, ar tokie veiksmai nebuvo sudėtinė atstovavimo, skundo surašymo dalis, kokie konkrečiai papildomi dokumentai buvo analizuoti ir kokie veiksmai buvo atlikti juos išanalizavus. Pagrįsti išlaidas, t.y., panaikinti bet kokias abejones dėl prašomų priteisti išlaidų dydžio ir pagrįstumo, yra suinteresuotos proceso šalies pareiga (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę konsultaciją, dokumentų analizę, situacijos įvertinimą (200,00 Eur) yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos.

Pareiškėja prašo priteisti pasirengimo teismo posėdžiui (100,00 Eur) ir atstovavimo teismo posėdyje (200,00 Eur) išlaidas.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021-09-14 posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas, posėdžio pradžia – 08:59 val., pabaiga – 09:45 val., trukmė – 46 min, vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2021 III ketvirtį, tai imamas 2021 I ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1517,40 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 151,74 Eur (1517,40 * 0,1 * 1). Prašoma priteisti 200,00 Eur suma viršija rekomendacijose nurodytą sumą, todėl mažintina iki 151,74 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas teismo posėdžiams yra atstovavimo sudėtinė dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog iš pateikto 2021-06-20 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis, nes pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismui privalėjo sumokėti 22,50 Eur, o ne 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, ir daroma išvada, jog iš atsakovės priteistina 674,00 Eur (500,00 Eur už skundo surašymą + 151,74 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose + 22,50 Eur žyminis mokestis) išlaidų dydžio. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JLE” skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2021-05-20 sprendimą „Dėl uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smilelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, koregavimo techninio projekto rengimo (toliau – korektūra)” ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smilelės g. Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211, koregavimo techninio projekto rengimo derinimo.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „JLE” iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 674,00 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė