Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. B. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas G. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 81 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-04-16 iki 2015-12-28 ir nuo 2015-02-18 iki 2015-12-28. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-02-18 iki 2015-12-28, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo drėgna, pelėsis, grindys nelygios, nuo lubų byrėjo tinkas, šalta, blogas kvapas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-02-18 iki 2015-12-28, Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 46 (plotas 18,33 kv. m), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m), Nr. 9 (16,26 kv. m), Nr. 96 (plotas 18,93 kv. m), Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m), Nr. 52 (plotas 18,5 kv. m), Nr. 51 (plotas 18,86 kv. m), Nr. 97 (plotas 19,01 kv. m), Nr. 86 (plotas 17,78 kv. m), Nr.10 (plotas 16,26 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, t. y. tais atvejais, kai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-18 iki 2015-04-29 buvo kameroje Nr. 46 (plotas 18,33 kv. m), buvo kalinamas kartu su 1–10 asmenų, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,7 kv. m iki 18,33 kv. Laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-05-04 kameroje Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m) buvo kalinamas kartu su 3–4 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,98 kv. m iki 5,31 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2015-05-08 kameroje Nr. 9 (16,26 kv. m) buvo kalinamas kartu su 3–4 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 4,1 kv. m iki 5,42 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-05-09 iki 2015-05-17 kameroje Nr. 96 (plotas 18,93 kv. m) buvo kalinamas su 4–5 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,79 kv. m iki 4,73 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-05-22 kameroje Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m) buvo kalinamas su 4 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo 4,72 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-05-24 iki 2015-08-07 kameroje Nr. 51 (plotas 18,86 kv. m) buvo kalinamas su 1–5 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,77 kv. m iki 18,86 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-08-08 iki 2015-09-24 kameroje Nr. 97 (plotas 19,01 kv. m) buvo kalinamas kartu su 2–5 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,8 kv. m iki 9,51 kv. m. Laikotarpiu nuo 22015-09-25 iki 2015-12-02 kameroje Nr. 86 (plotas 17,78 kv. m) buvo kalinamas kartu su 2–4 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,6 kv. m iki 8,89 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2015-12-28 kameroje Nr. 10 (plotas 16,26 kv. m) buvo kalinamas kartu su 2–4 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 4,07 kv. m iki 8,13 kv. m.

Tačiau byloje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-05-19 kameroje Nr. 96 (plotas 18,93 kv. m) buvo kalinamas kartu su 4–8 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 2,37 kv. m iki 4,73 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-05-23 kameroje Nr. 52 (plotas 18,5 kv. m) buvo kalinamas kartu su 4–6 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 3,08 kv. m iki 4,63 kv. m. Konstatuotina, jog iš viso 4 dienas pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-02-18 iki 2015-12-28 patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose buvo drėgna, pelėsis, grindys nelygios, nuo lubų byrėjo tinkas, šalta, blogas kvapas. Bylos medžiaga nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. vasario 9 d. atliko patikrinimą (I t., b. l. 121–124) kameroje Nr. 52, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir nustatyta, kad dirbtinė apšvieta neatitinka HN 76:2010 reikalavimų (HN 76:2010 22 punkto pažeidimas), neatliktas pagrindinis patalpų valymas, nepateiktas pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo registras (HN 76:2010 59 punkto pažeidimas), grindys betoninės, sienos ir lubos pajuodusios. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 7 d. atliko patikrinimą (I t., b. l. 125–128) kameroje Nr. 96, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatyta, kad matomas pelėsis (HN 76:2010 X skyriaus 56 punkto pažeidimas), vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi dažų danga, kameroje reikalingas paprastas remontas (HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto pažeidimas). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 29 d. atliko patikrinimą (I t., b. l. 129–131) kameroje Nr. 9, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatyta, kad kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 punkto pažeidimas), vėdinimas per langus yra galimas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 16 d. atliko patikrinimą (I t., b. l. 132–134) kameroje Nr. 97, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatyta, kad dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų (HN 76:2010 22 punkto pažeidimas), pelėsis, metaliniai paviršiai surūdiję, nelygūs, yra aštrių vietų, gultų dalys, kur dedami čiužiniai, sulinkusios, nelygios, grindys betoninės, sunkiai plaunamos – reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 punkto pažeidimas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu kitose, nei paminėta, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (I t., b. l. 79–80) nurodyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų aprašymai, iš kurių matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, byloje nėra.

Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde (I t., b. l. 20–32) ir paaiškinime (I t., b. l. 33–34) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2015-12-28 patyrė neturtinę žalą dėl lyties diskriminavimo, dėl Šiaulių TI nustatyto režimo eiti miegoti 22.00 val., dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, Šiaulių TI administracija nesudarė galimybių po sporto pasinaudoti dušu. Nurodė, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1434-621/2015 šių pažeidimų nenagrinėjo, nes jų nebuvo nurodęs, todėl mano, kad jam neatimta teisė kreiptis į teismą dėl šių pažeistų teisių.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. gruodžio 29 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad jam atsakytų į klausimą, ar moterų kamerose yra „boileris“, kuris teikia šiltą vandenį, jeigu yra, tai kodėl nėra vyrų kamerose. Šiaulių TI direktorius 2015 m. sausio 18 d. rašte Nr. 17/01-241 nurodė, kad „vyrams šilto vandens tiekimo sistemos kamerose įrengimo teisės aktai nenumato. Kamerose, kuriose laikomos moterys, „boileris“ yra, nes suėmimo vykdymo įstatymas numato, kad moterims sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos“. Pareiškėjas dėl minėto Šiaulių TI direktoriaus atsakymo pasijuto diskriminuojamas lyties atžvilgiu.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. 27 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Jokių įrodymų, patvirtinančių šių teisės aktų pažeidimą, byloje nėra, o pareiškėjo teiginiai dėl lyties diskriminavimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato Šiaulių TI karšto vandens tiekimo į kameras.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Šiaulių TI nustatyto režimo eiti miegoti 22.00 val. jis buvo diskriminuojas tarp nuteistųjų ir suimtųjų. Teismas pažymi, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58, matyti, jog Šiaulių TI nepertraukiamas miegas yra nuo 22 val. Dienotvarkė nustatyta visiems suimtiesiems/nuteistiesiems, esantiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl pareiškėjo argumentas, jog buvo jis diskriminuojamas dė1 miego režimo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjo teiginiai dėl uždraudimo bendrauti su giminaičiais ir artimaisiais yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, ar buvo uždrausta pasimatyti su giminaičiais ir artimaisiais, skundų ar prašymų dėl to Šiaulių TI administracijai neteikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI administracija nesudarė galimybių po sporto užsiėmimų pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės, be kita ko, turi būti dušas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu lankė sporto užsiėmimus (I t., b. l. 82–97). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjui pasinaudojus sporto sale nėra galimybės nusiprausti po dušu. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintini pagrįstais pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo argumentai dėl galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo pasinaudojus sporto sale.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, buvo laikomas patalpose, kurios neatitinka higienos normos reikalavimų, pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti dušu po sporto užsiėmimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1194/2013, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 60 Eur.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 81 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 60 Eur (šešiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.