Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
1S-204-576/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-576/2022Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-120, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu penkiolikai metų.

2. T. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. vasario 13 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės atlikti 2019 m. vasario 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-120 nuteistajam T. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, atsižvelgė į tai, kad nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio - vidutinė, nors nuteistasis ir įgijo išsilavinimą, jis nedirba, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį yra baustas drausmine tvarka 40 kartų, socialinė reabilitacija dar nėra baigta, išlieka poreikis spręsti pykčio valdymo ir alkoholio vartojimo problemas, ir sprendė, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija nuteistajam rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas nurodė, kad T. K. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus, kas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Priimdamas sprendimą teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, elgesio pokyčius, kitas, turinčias reikšmės svarstomam klausimui, aplinkybes ir sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog T. K. padarė pakankamą pažangą mažinat nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, T. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

6.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Jis vykdo visus sudarytus planus, laikosi režimo, gerai elgiasi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.

6.2. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausme yra nuteistas pirmą kartą ir iš paskirtos 15 metų bausmės atliko daugiau nei 13 metų, o neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 8 mėnesiai. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atliktos bausmės dalis yra nepakankama ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų.

6.3. Skunde pažymi, kad nors yra baustas drausmine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi jau apie du metus. Šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose ir per 9 mėnesius įstaigos administracija pastabų dėl jo elgesio neturėjo. Prieš tai bausmę atlikinėjo Marijampolės pataisos namuose, kuriuose buvo išklausęs pykčio valdymo ir su alkoholio vartojimu susijusias programas. Tačiau išklausytos programos Vilniaus pataisos namuose nebuvo įvertintos ir Komisija konstatavo, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos. Komisija klaidingai pažymėjo, kad jis nedirba, nes pagal individualios veiklos pažymą užsiima menine veikla, kuri leistų finansiškai save išlaikyti, jeigu jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

6.4. Toliau skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos namų yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, nes vykdoma nuteisto asmens priežiūra ir socialinė reabilitacija. Nurodo, kad yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtas elgesio normas ir jo lygtinis paleidimas neprieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Be kita ko, nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, nes BPK 157 straipsnyje to nenurodoma.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į T. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

9. Nors T. K. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad T. K. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, ką pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą.

10. Iš T. K. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto penktą kartą, o Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai teikiamas antrą kartą (Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, buvo nustatytos rekomendacijos dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą). Nuteistasis vykdė siūlomas rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime fiksuota, kad jis savanoriškai sumokėjo 70 Eur skolos antstoliams, dalyvavo Integracijos į visuomenę programoje, Teisinio ir socialinio švietimo programoje, atliko gerbūvio darbus, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, siekiant vykdyti socialinės reabilitacijos planą. Visgi nurodoma ir tai, kad pokalbio metu T. K. pasižymėjo kontroliuojančiu elgesiu - paaiškinus, kad su jo minėtomis problemomis galimas psichologinis darbas, reikalavo, kad šis darbas būtų įgyvendintas iki galimo lygtinio paleidimo datos.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad nuteistojo T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, išskyrė tiek dinaminius, tiek statinius kriminogeninius veiksnius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2021 m. kovo 15 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė, kas leido teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismas taip pat sutinka, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau pripažinti akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką, dar nėra pagrindo, kadangi ji vis dar išlieka vidutinė, o nemažai ją sudarančių veiksmų yra dinaminiai. Socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbinę veiklą, finansinis nestabilumas, gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie neskatina nuoseklaus prosocialaus elgesio, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis įkalinimo įstaigoje, agresyvus elgesys, nepakankamas problemų identifikavimas, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Būtent šiuos kriminogeninius dinaminius veiksnius nuteistasis T. K. turi galimybes mažinti, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog jis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Teismas teigiamai vertina skunde nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Tą patvirtina ir pateiktos bylos medžiaga. Tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad vertinamas nuteistojo asmens elgesys viso bausmės atlikimo metu, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, bet ir į kitų visuomenės narių ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų interesus.

13. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 40 kartų. Be kita ko, nuteistojo asmenybę atspindi ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis padarė ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – asmens gyvybės atėmimą. T. K. anksčiau teistas 6 kartus, nusikaltimai sunkėjo, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Matyti, kad nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jo praeities teistumai rodo, kad nei laisvės bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nei atliktos bausmės nesulaikė nuteistojo T. K. nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas netaikyti T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo priimtas vienbalsiai.

14. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, kad šiuo metu atliktos bausmės dalis nėra pakankama ir lygtinai paleidus nuteistąjį nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų. Kaip jau minėta, nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 laisvės bausmės ir atitinka formalųjį reikalavimą, tačiau tokio reikalavimo atitikimas yra tik sąlyga svarstyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad suvokia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos namų yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, nes vykdoma nuteisto asmens priežiūra ir socialinė reabilitacija ir jis tam yra pasiruošęs. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad taikomos probacijos sėkmės neužtikrina vien tai, jog nuteistojo elgesys bus kontroliuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

15. Atsakant į skundo argumentą dėl darbo, pažymėtina, kad nėra duomenų patvirtinančių atliekamą nuteistojo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, todėl Komisijos nurodyta aplinkybė, kad T. K. šiuo metu nedirba, laikytina nepaneigta.

16. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, kas suponuoja išvadą apie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos išimtinį taikymą.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad T. K. turi visas galimybes padaryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tam Komisijos nutarime yra rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

18. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-120 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam T. K., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė