Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. M., M. D., D. A., N. P. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė D. R. (b.l. 6). Iš centrinės hipotekos įstaigos rašto matyti, kad D. R. nėra įregistravusi testamento ir nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų (b.l. 37). Iš Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro pareiškimo matyti, kad M. D. ir J. M. palikimo atsisakė ir sutinka, kad paveldėjimo liudijimas būtų išduotas G. M. (b.l. 12).

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad D. R. gyveno Šiaulių kaime, Širvintų rajone.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po tetos mirties aktyviais veiksmais, tvarkydamas pastatus, sudarydamas sutartį dėl elektros tiekimo savo aktyviais veiksmais priėmė D. R. palikimą. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys J. M., M. D., D. A., N. P. savo atsiliepimuose, kuriuose nurodė, jog patvirtina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Iš byloje pateikto Objekto prijungimo prie AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų akto (b.l. 13) matyti, kad šiame akte kaip D. R. priklausančių pastatų savininkas 2010 m. kovo 27 d., t.y. nepraėjus trims mėnesiams po D. R. mirties, pasirašė G. M.. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po D. R. mirties, jos turtą (namo dalį) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. po D. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Pagal CPK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 42,82 Lt buvo apmokėtos valstybės lėšomis, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo (b. l. 38; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po, a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jos sūnėnas G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Priteisti iš pareiškėjo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.